Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1387-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
2S-1387-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17677-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
N. R., R. R.
Ieškovas
V. J. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-1387-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17677-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.6.1.1.3.; 3.1.7.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. Ž. ieškinį atsakovams N. R. ir R. R. dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. Ž. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo užkirsti kelią jo teisę pažeidžiantiems atsakovų veiksmams naudotis 2015 m. gegužės 26 d. taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1303-800/2015 numatytais, jam pagal taikos sutarties 1 p. skirtais naudotis objektais ir įpareigoti atsakovus netrukdyti jam individualiai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi E - 244 kv. m. ploto, pažymėta 2015 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centras Kauno filialo paruoštame plane, kuris yra neatskiriama 2015 m. vasario 26 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1303-800/2015 dalis, t. y. įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš žemės sklypo dalies E visus akmenis, stalą ir keturias kėdes bei atsodinti veją, atlikus šiuos veiksmus, nevaikštinėti po jam skirtą individualiai naudotis žemės sklypo dalį E - 244 kv. m. ploto, netrukdyti jam patekti ir naudotis pagal funkcinę paskirtį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi rūsio patalpos - katilinės R-l/19,15 kv. m. ploto, rūsio patalpa R-2/14,04 kv. m. ploto, t. y. pašalinti iš rūsio patalpos R-2/14,04 kv. m. atsakovams priklausančias daržoves ir neįeiti į jam individualiai skirtą naudotis rūsio patalpą R-2/14,04 kv. m., nelaikyti šioje patalpoje savo rakandų ir daržovių, netrukdyti jam patekti ir naudotis pagal funkcinę paskirtį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 60/100 dalių verandos 1-1/10,32 kv. m. ploto, 61/100 dalimi virtuvės 1-6/13,95 kv. m. ploto, ir kambariu 1-5/15,10 kv. m. ploto, tame tarpe patalpoje 1-1/10,32 kv. m. ploto savo lėšomis ir jėgomis išgriauti pertvarą ir išmontuoti san. mazgą, be ieškovo žinios ir raštiško sutikimo nekeisti verandos 1-1 lauko durų spynos, užrakinus šias lauko duris iš vidaus, nepalikti durų spynoje rakto, virtuvėje 1-6/13,95 kv. m. savo lėšomis ir jėgomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai išgriautą krosnį.2017 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kadangi ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atidalinti natūra jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios nuosavybės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-560-435/2017 sustabdė iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10136-920/2017.Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo V. J. Ž. ieškinys atsakovei N. R. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės (civilinė byla Nr. 2-10136-920/2017). Ieškinys 2017 m. kovo 13 d. buvo priimtas. Teismas sprendė, kad palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017, išnyks pagrindas ginčui šioje civilinėje byloje. Taigi sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas civilinę bylą sustabdyti iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10136-920/2017.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai N. R. ir R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Abu ieškovo V. J. Ž. ieškiniai yra grindžiami neįrodytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, jog atsakovai neva trukdo ieškovui naudotis jo nuosavybe. Taigi ginčo pagrindas abiejose bylose yra tas pats. Pradėjus kitą civilinę bylą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas gali užsivesti ir dar daugiau bylų tuo pačiu pagrindu ar dėl to paties turto, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas suteikia ieškovui pagrindą prašyti stabdyti kitų jau iškeltų civilinių bylų nagrinėjimą remiantis vien tuo pagrindu, kad ieškovas savo tariamai pažeidžiamas teises paraleliai ėmėsi ginti ir kitais būdais.Bylos stabdymas yra siejamas su tam tikrų faktų, nustatytinų kitoje byloje, buvimu, todėl reikia analizuoti, kokius faktus ieškovas siekia įrodyti abiejose bylose, o ne siekti kitoje byloje išspręsti šioje byloje ieškovo iškeltą ginčą. Šiuo atveju abiejose bylose ieškovas grindžia savo ieškinius tuo pačiu faktu - neva atsakovai jam trukdo naudotis jo nuosavybe. Taigi teismas pats galės nustatyti šiuos faktus šioje byloje, be to, jie gali tapti prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje.Ieškovas V. J. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pareikštas kur kas platesniu pagrindu nei reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo, todėl civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Net jeigu ieškovai ir bus įpareigoti nekliudyti naudotis ieškovui nuosavybe, niekas netrukdo ieškovui reikšti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Nors šių bylų pagrindai ir panašūs, tačiau dalykas yra visiškai skirtingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės bylos sustabdymo, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teisme yra gautas ieškovo V. J. Ž. ieškinys atsakovei N. R. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, sprendė, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju toje civilinėje byloje, išnyks pagrindas ginčui šioje civilinėje byloje, t. y. sprendimas civilinėje byloje dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui, todėl civilinę bylą sustabdė iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10136-920/2017. Apeliantai (atsakovai) N. R. ir R. R., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog byla sustabdyta nepagrįstai, kadangi abiejose civilinėse bylose ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo pačiu faktu, t. y. kad atsakovai trukdo jam naudotis nuosavybe, taigi teismas pats gali nustatyti šiuos faktus šioje civilinėje byloje.

Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje ir kt.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1303-800/2015 buvo patvirtinta ieškovo V. J. Ž. ir atsakovės N. R. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nustatė naudojimosi pastatu, žemės sklypu, daržine, ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką. Šioje civilinėje byloje ieškovas V. J. Ž. pateikė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, kuriame nurodo, jog atsakovai N. R. ir R. R. pažeidžia jo teisę naudotis nuosavybe pagal civilinėje byloje Nr. 2-1303-800/2015 patvirtintą taikos sutartį ir prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti jam naudotis nuosavybe pagal patvirtintą naudojimosi turtu tvarką.Civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 ieškovas V. J. Ž. pateikė ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašo atidalinti natūra jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei paskiriant nuosavybėn ieškovui V. J. Ž. priklausančias 929/4048 dalis žemės sklypo, 9/40 dalis gyvenamojo namo, 3/8 dalis pastato – daržinės, 3/8 dalis pastato – ūkinio pastato, 3/8 dalis pastato – ūkinio pastato, 9/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, ieškovui V. J. Ž. priteisti iš atsakovės N. R. 17 164,49 Eur kompensaciją. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ieškinyje nurodytu pagrindu ir šalių turimų daiktinių teisių apimtyje, o civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017, dėl kurios skundžiama nutartimi buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, keliamas klausimas dėl nuosavybės teisinių santykių – turto dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiuo atveju teismas aplinkybės, ar yra ar ne minėtas tiesioginis teisinis ryšys, iš esmės neatskleidė, formaliai nurodė, kad nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 priklausys nagrinėjamos bylos baigtis, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017, išnyks pagrindas ginčui šioje civilinėje byloje (sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui). Kitaip tariant, bylos sustabdymą teismas motyvavo ne bylos nagrinėjimo negalimumu, tačiau galimai ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, kas prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams. Pažymėtina, jog būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Dėl to, stabdant bylos nagrinėjimą, turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą bei kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, ir kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai neargumentavo, kokią teisinę reikšmę ir įtaką turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi nagrinėjamai bylai, t. y. nepagrindė tarp šių dviejų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitą teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 galimai turės įtakos šalių daiktinėms teisėms tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas V. J. Ž. su apeliantais (atsakovais) N. R. ir R. R. šiuo metu turi bendrą dalinę nuosavybę, todėl teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą patvirtinantys arba paneigiantys faktai, kuriuos nebūtina nustatyti kitoje byloje, nes bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti juos pats, t. y. teismas gali pats nustatyti, ar ieškovo teisės buvo pažeistos, ar šios teisės turi būti apgintos, o tas faktas, kad ateityje, atidalinus ieškovo ir atsakovų bendrą dalinę nuosavybę, gali modifikuotis bendraturčių teisiniai santykiai, neturės prejudicinės reikšmės šiai civilinei bylai, kurios nagrinėjimą apsprendžia pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Akivaizdu, jog vien tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-10136-920/2017 ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra tos faktiškai ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdytų išspręsti šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl galimai pažeidžiamų nuosavybės teisių pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarką, kadangi nagrinėjamoje byloje jokie su nekilnojamojo turto atidalijimu susiję klausimai nėra sprendžiami.Teismas pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo V. J. Ž. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. J. Ž. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė