Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-317/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
1A-189-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00882-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Gintarė Girdzijauskienė, Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-189-317/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00882-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.5; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

nukentėjusiajai R. M., jos atstovėms advokatėms Gintarei Girdzijauskienei, Neringai Šalčiuvienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaityta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. (viena diena).

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. S. nukentėjusiosios naudai priteista 333,30 eurų turtinei ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista 1447 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis:

1.1. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios R. M. atžvilgiu, tyčia įspyrė nukentėjusiai R. M. į krūtinkaulį, į galvą, į nugarą, į rankas bei kojas, sudavė kumščiu į galvą, suėmęs už plaukų tampė po kambarį, spardė bei sudavė kumščiais į kitas kūno vietas. Be to, jis neleido R. M. šauktis pagalbos, savo ranka užspausdamas jos burną ir nosį, užpylė karšto aliejaus ant nukentėjusiosios R. M. kelių bei dešinės rankos piršto. Tuo V. S. padarė R. M. kairio antakio išorinės dalies randą po pažeidimo, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą veido kairėje prie lūpų, pereinant į kairio skruosto apatinę dalį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinio skruosto viršutinėje išorinėje dalyje, kraujosruvą veido dešinėje prie lūpų, pereinant į dešinio skruosto apatinę dalį, kaklo priekį, kraujosruvą kairėje krūtyje, kraujosruvą dešinėje krūtyje, dvi kraujosruvas dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje, dvi kraujosruvas kairio dilbio išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, tris kraujosruvas dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje ir vienoje jų nubrozdinimą, du dešinio ir vieną kairio kelių I-II laipsnių nudegimus, kairės pusės IX šonkaulio lūžį nugarinėje pažasties linijoje, kairės pusės antdyglinio bei podyglinio raumenų sausgyslės plyšimą, kraujosruvą, turinčią taisyklingą formą (galimai avalynės pado) nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros dešinėje apatinėje dalyje. Dėl padaryto kairio antakio išorinės dalies rando, dešinio ir kairio kelio I-II laipsnių nudegimų, kairės pusės IX šonkaulio lūžio ir kairės pusės antdyglinio bei podyglinio raumenų sausgyslės plyšimo kaltinamasis V. S. nukentėjusiajai R. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis 2016 m. gegužės 22 d., apie 5.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sugyventinės J. J. atžvilgiu. V. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, pataikydamas į nosį bei lūpas, grubiai, jėga tampė už rankų, kad nukentėjusioji J. J. neprieitų prie lango šauktis pagalbos, tampė ir pargriovė ją ant žemės. Šiais savo veiksmais jis sumušė J. J. dešinę koją, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, žastuose, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosyje, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, tokiu būdu J. J. nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka V. S. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. S. paskirtų bausmių subendrinimo su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu bei juo paskirtos bausmės bei laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtą subendrintą bausmę; taip pat prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti 2017 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 22 d. 6.40 val. iki 2016 m. gegužės 23 d. 14.46 val. (dvi paras). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, V. S. pagrįstai pripažinęs kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei paskyręs jam teisingas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes su ankstesniu 2016 m. sausio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei neteisingai įskaitydamas į galutinę bausmę sulaikymo laiką. Šis netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas sąlygojo neteisingos bausmės paskyrimą nuteistajam.

3.2. Pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, kuriuo V. S. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau negalima tokia situacija, kai tiek 2017 m. lapkričio 14 d., tiek ir 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos su tuo pačiu 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Dėl šios priežasties, pasak prokuroro, tikslinga visas V. S. paskirtas bausmes subendrinti vienu nuosprendžiu, tai yra 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

3.3. Skunde taip pat nurodyta, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 22 d. 6.40 val. iki 2016 m. gegužės 23 d. 14.46 val., tai yra jis buvo sulaikytas ilgiau nei vieną parą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką turi būti įskaityta ne viena, o dvi dienos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nuteistojo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. S. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; V. S. pareikštus civilinius ieškinius atmesti; iš V. S. proceso išlaidų nepriteisti.

4.1. Skunde nurodoma, kad kaltinimai V. S. nėra įrodyti nei viename epizode. Nuteistasis davė nuoseklius ir įtikinamus parodymus, pagrįstus atskirais byloje surinktais įrodymais. Nuteistojo parodymų nepaneigė jokie kiti byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, V. S. parodymus atmesdamas ir pripažindamas jį kaltu dėl R. M. sveikatos sutrikdymo, rėmėsi tik prielaidomis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pasirinktinai išskyrė atskirus duomenis, ignoruodamas byloje surinktus įrodymus.

4.2. Pažymima, kad teismas neįvertino nukentėjusiosios parodymų, kad 2015 m. lapkričio paskutinėmis dienomis ar gruodžio 1 d. ryte ji atsibudo V. S. namuose sumušta. Kaip atsirado jo namuose bei kur prieš tai buvo ji neprisiminė, jai skaudėjo visą kūną, ant veido, rankų, kojų buvo daugybė kraujosruvų. Pasak apelianto, tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka nuoseklius kaltinamojo parodymus, kad 2015 m. gruodžio pradžioje vakare į jo namus atvyko neblaivi R. M. ir paaiškino, kad kažkokiame bare konflikto metu buvo sumušta. Nors R. M. parodė, kad nuteistasis ją laikė užrakinęs lauko duris ir pats turėjo raktą, o ji pagalbos nesikvietė, kadangi bijojo, per laikotarpį, kurį gyveno pas V. S., alkoholio nevartojo, tačiau šiuos parodymus paneigė ne tik paties nuteistojo, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. N. S. (nuteistojo tėvo), G. B., J. J. parodymai, kurie patvirtina kaltinamojo parodymus ir paneigia nukentėjusiosios parodymus. J. J. parodymai apie V. S. bute matytą kraują tik patvirtina V. S. parodymus apie tai, kad R. M. būdama neblaivi, gėrusi su V. S. tėvu, griuvinėjo, nuteistasis ją aptiko nukritusią tualete, jai iš nosies bėgo kraujas. Taip pat svarbūs policijos pareigūnų T. G. ir V. K. parodymai apie tai, kad R. M., išėjusi iš buto, pasakė, kad jai viskas gerai, V. S. jokių pretenzijų nereiškė. Nuosprendyje nurodyta tikimybinio pobūdžio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G877/2016(02), išvestiniai liudytojos K. S. parodymai, E. E. ir V. E. parodymai bei atskiri kiti trumpai nuosprendyje paminėti įrodymai, nesudaro pagrindo pripažinti kaltinamąjį kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

4.3. Skunde ginčijant V. S. kaltę dėl J. J. sveikatos sutrikdymo, gynėjas pažymėjo, kad ir šiame epizode nuteistojo parodymai nuoseklūs ir įtikinantys, nėra paneigti. Jis nuteistas remiantis tik prielaidomis, suabsoliutinus nukentėjusiosios parodymus, nors su ja V. S. santykiai yra priešiški. Kitų nuosprendyje minimų įrodymų (liudytojų V. L., M. S., L. A. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, 2016 m. gegužės 22 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, 2016 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolas) nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio V. S. priėmimui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į prokurorės ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus nukentėjusioji R. M. prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiosios R. M. naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė prokurorės apeliacinį skundą palaikančios, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o gynėjo skundą tenkinti.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, siekiant apklausti nuteistojo veikos įrodytumui svarbias aplinkybes galinčias nurodyti liudytojas – nuteistojo motiną V. S., taip pat V. E. ir E. E..

7.1. Liudytoja V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Anksčiau nukentėjusiąją R. M. matė tik televizijos laidose, 2015 m. ji tris kartus dainavo liudytojos klube. Gruodžio mėn. pradžioje R. M. jai paskambino, pasakė: „V., tu mane gelbėk, nežinau, kas su manimi padaryta. Esu miške, nežinau, kas su manimi darosi, atsikėliau nuo žemės visa šlapia, šalta, tamsu, nieko nematau“. Liudytoja teigė R. M. klausė, kaip ji ten pateko, ji atsakė nežinanti, neatsimenanti, aplink matė pušyną, nedidelius namelius. Atsikėlė iš po eglės visa skausme. R. M. teigė nežinanti, kaip jai grįžti, bet bekalbėdama išgirdo automobilių ūžesį ir pamatė šviesas. Liudytoja jai nurodė eiti link tų šviesų, ūžesio. Pokalbis nutrūko, liudytojai skambinant, R. M. neatsiliepė, tačiau susisiekus su ja valandos laikotarpiu, nukentėjusioji teigė, kad su ja viskas gerai, ji yra saugiose rankose, ja rūpinosi žmogus. Liudytoja teigė, kad kaimynai yra daug ką matę, po įvykio nukentėjusioji atvažiavo į jos sūnaus namus. Liudytoja pažymėjo, kad R. M. koncertavo Jonavoje esančiame restorane, o po koncerto apie 2 val. išvažiavo su dviem vyrais. Liudytoja parodė, kad R. M. jai skambindavo dažnai, taip pat jai yra atsiuntusi trumpąją žinutę, kad V. S. yra nekaltas. Persiuntė savo draugei V., kuri parašė pareiškimą policijai, ir nurodė jai policijos akivaizdoje tą žinutę persiųsti liudytojai. V. liudytojai tą žinutę persiuntė. R. M. visą laiką neigė V. S. kaltę. Nežino, kaip nukentėjusioji buvo sumušta, kaip kaimynai negirdėjo, niekas nematė. V. S. garsiakalbis, o sienos bute plonos. Jie nesipyko. Atvažiavo nukentėjusiosios draugė L., sakė, kad R. M. neturėjo vaistų, prašė pinigų, žinodama, kad V. S. turi pinigų, sakė, kad bandys jų gauti iš liudytojos. R. M. tuo metu labai gėrė. 2015 m. gruodžio 12 d. ji buvo kieme maždaug 40–50 min. su N. M., L. G. ir L. V.. Jie buvo po 12 val. vakaro, ilgai šnekėjo kieme, visos durys buvo atidarytos ir per laiptinę matėsi visas koridorius. 2015 m. gruodžio 13 d. juos prikėlė policijos pareigūnai. Po įvykio R. M. jai skambino. Taip pat jai paskambino kaimynai, kad atvažiuotų. Kai ji pamatė nukentėjusiąją, išsigando, tačiau R. M. ją patikino, kad V. S. nekaltas. Ji sakė nežinanti, kaip viskas nutiko, aiškino, kad buvo miške. Jai nuvykus, R. M. ir V. S. buvo blaivūs. Tuo metu pas sūnų bute yra buvusi, jame nebuvo darytas remontas, nebuvo dušo kabinos. Liudytoja nurodė žinanti J. J.. Ją laikė dukra, ji susipažino su liudytojos sūnumi, bet, pasirodo, J. J. visą gyvenimą dirbo prostitute. Ją policijos pareigūnai apklausė girtą, ji užpuolė policijos pareigūnus, gegužės mėn. liudytoją suspardė policijos akyse, laikydama V. S. anūkę ant rankų, apsivertė su stalu ir kėde, trenkėsi į kampą kelis kartus. Laiptais lipdama taip pat krito.

7.2. Liudytoja V. E. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji R. M. pažįsta 12 metų, jos yra draugės. 2015 m. lapkričio 28 d. R. M. koncertavo Jonavoje. Ji žadėjo kitą dieną paskambinti, tačiau nepaskambino nei lapkričio 29, nei 30 d. Skambinant jos telefono numeriu, neatsiliepė. Nors R. M. visada perskambindavo, tačiau šįkart jos skambučio nesulaukė. Tada ji su dukra vyko į nukentėjusiosios namus, skambino į duris, laukė prie jos namų kelias valandas. Jos namuose nebuvo, nebuvo niekur. Taip buvo iki 2015 m. gruodžio 12 d., apie R. M. ji nieko nežinojo, tačiau šios dienos vakarą paskambino dukrai ir pasakė, kad yra įkalinta pas V. S., sužalota, ją degino karštu aliejumi, prašė pagalbos. 2015 m. gruodžio 13 d. liudytoja parašė pareiškimą policijoje dėl R. M. įkalinimo ir sužalojimo. Po to ji nuvažiavo iki V. S. namų, atvyko policijos pareigūnai. Jie skambino į duris, apėjo aplink namą, tačiau sakė, kad niekas jų neįleidžia. Tada paskambino V. S. motinai. Liudytojos dukra turėjo pastarosios telefono numerį, kadangi R. M. kartais pas ją dainuodavo. Liudytoja V. S. pasakė, kad R. M. yra įkalinta, o jų niekas neįleidžia, kad atvažiuotų atrakinti duris. Jie palaukė ir po to išvažiavo pas kriminalistus, nes policijos pareigūnai sakė nieko negalintys padėti. Tuo pat metu skambino V. S. motina ir klausė, kur jie buvo. Nuvažiavus pas kriminalistus, jiems papasakojo. Liudytoja liko policijoje, o dukra nuvažiavo iki namų, kur rado atvažiavusią V. S. motiną. V. S. nurodė, kad raktų neatsivežė, o V. S. ir R. M. neva nėra namuose. Nei policijos pareigūnai, nei kriminalistai į vidų patekę nebuvo. 2015 m. gruodžio 14 d. niekas neįvyko, o 2015 m. gruodžio 15 d. R. M. parašė žinutę: „noriu namo“. Kai gavo tą žinutę, ji vėl paskambino į vyriausiąjį policijos komisariatą ir pasakė, kad žmogus yra įkalintas ir niekas jo nevaduoja. Jai buvo nurodyta, kad byla perduota tyrėjui Mikėnui. Paskambinusi šiam tyrėjui, liudytoja pasakė apie jos dukters gautą trumpąją žinutę. Tyrėjas nurodė į pavakarę besiruošiantis vykti pas V. S. ir įpareigojo liudytojos dukrą kitą dieną pateikti gautą žinutę. Tą pačią dieną R. M. buvo išlaisvinta. Po to liudytojos dukra policijos pareigūnams nunešė parodyti trumpąją žinutę. Liudytoja teigė pati tą žinutę mačiusi. Pažymėjo, kad jokių žinučių nuteistojo motinai nėra rašiusi, taip pat nėra gavusi žinutės „atsiimkit visus pareiškimus ant V.“. Jai nieko nėra žinoma apie šią žinutę. Dukters telefono numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi tik pati dukra. Pažymėjo, kad kitą dieną po to, kai R. M. buvo išvežta į ligoninę, ji ją matė. Kur R. M. buvo iki patenkant į V. S. butą, nukentėjusioji neatsimena. Ji tik pasakojo, kad per tą laiką, kiek buvo V. S. bute, labai prašė išsiplauti galvą, todėl nuteistasis ją lydėjo į namus, prie jos vonios durų sėdėjo, kad nepabėgtų, taip pat buvo pas R. M. draugę Jolantą pasiskolinti pinigų. Pinigų skolinosi nukentėjusioji, kadangi jų reikėjo nuteistajam. Liudytoja asmeniškai V. S. nepažįsta, pastaroji organizuodavo šokius, o R. M. ten dainuodavo. E. E. kelis kartus buvo tame klube.

7.3. Liudytoja E. E. parodė, kad R. M. pažįsta. 2015 m. lapkričio 28 d. R. M. išvykusi į koncertą dviem savaitėms dingo. Jos kiekvieną dieną važiuodavo į nukentėjusiosios namus, ieškojo, skambino telefonu. Telefonas buvo įjungtas, bet juo neatsiliepiama, į žinutes neatrašoma. Namuose R. M. nebuvo. 2015 m. gruodžio 12 d. nukentėjusioji jai paskambino ir paprašė pagalbos, sakė esanti įkalinta V. S. bute, mušama, jai buvo grasinama: „jei tu išeisi, aš su tavim susidorosiu“. Tada 2015 m. gruodžio 13 d. nutarė, kad reikia kreiptis į policiją, todėl kitą dieną jos parašė pareiškimą ir buvo pradėtas tyrimas dėl asmens paieškos. Pradžioje jos su policijos pareigūnais vyko iki V. S. namų, pareigūnai skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė, sakė nieko negalintys padaryti. Tada jos vyko pas kriminalistus, galvojo, kad jie padės. Skambino nuteistojo motinai, kad atvažiuotų atrakinti duris. Liudytojai su kriminalistais atvykus prie V. S. namų, V. S. su drauge jau ten buvo. Ji atvyko be raktų, todėl jie neįėjo. V. S. teigiant, kad raktą ji pamiršo, policijos pareigūnai nurodė jį atsivežti. Pareigūnai išvyko. 2015 m. gruodžio 14 d. buvo tylu, jos buvo nežinioje. 2015 m. gruodžio 15 d. gavo iš R. M. pranešimą, kad ji vis dar ten, parašė: „noriu namo“. Jos skambino policijos pareigūnams, informavo, kad byla perduota tyrėjui, kuris nuvyko ir R. M. išlaisvino. Liudytoja tuo metu kartu nevyko. Kad R. M. išlaisvino, jos sužinojo per žinias. Kitą dieną po išlaisvinimo kalbėjo su nukentėjusiąja. Iš pradžių ji aplinkybių nepasakojo, tik po to papasakojo, kaip ją mušė, spardė į galvą, koją, rankas, visas kūnas buvo mėlynas, kojas degino aliejumi ant nuogų kelių iš keptuvės, ji negalėjo išeiti. Gautą trumpąją žinutę: „noriu namo“ liudytoja rodė tyrėjui, jis ją užfiksavo. Kitokių trumpųjų žinučių ji gavusi nebuvo, tik buvo skambutis, prašant pagalbos. Po poros dienų ji su V. S. nekalbėjo, yra mačiusi jį tik kartą klube pas V. S. prieš daug laiko, telefonu nėra kalbėjusi. Tuo metu liudytojos telefono Nr. buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu turi abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), seniai jį turi, tai jos pagrindinis telefono numeris, jį turėjo ir įvykių metu. Juo naudojasi tik ji, tačiau buvo davusi L. G., kai ji kartu su V. S. važiavo. L. G. yra R. M. pažįstama, gruodžio 13 d. ji buvo kieme pas V. S., skambino iš to telefono R. M., bent jau taip teigė, prašydama duoti paskambinti. Iš karto po to telefoną L. G. grąžino. Daugiau niekas juo nesinaudojo. Apie trumpąją žinutę: „atsiimkit visus pareiškimus ant V.“ ji nėra girdėjusi, galimai, kai L. G. naudojosi telefonu, ją išsiuntė. Tokio pranešimo ji pati nėra gavusi. 2015 m. gruodžio mėn. trumpųjų žinučių ji nėra išsaugojusi, jos turi būti išklotinėse. Pažymėjo, kad R. M. nežino, kaip pateko į V. S. butą, tuo metu, kai ten buvo laikoma, išėjusi nebuvo.

8. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kad ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nuostatų pažeidimą, kadangi apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis teisiamajame posėdyje tiesiogiai neištirtais rašytiniais įrodymais. Atnaujinus įrodymų tyrimą buvo pagarsinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kadangi jie buvo išsamiai aprašyti ir išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegija, vertindama byloje gautų apeliacinių skundų pagrįstumą, remdamasi šiais bylose surinktais įrodymais, pakartotinai jų neaprašinėja.

9. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. S. paskirtos subendrintos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį subendrinimo su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat pagal jį atliktos bausmės ir nuteistojo laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į galutinę bausmę keičiama. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinimų V. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

10. Nuteistojo V. S. gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo ginamajam inkriminuotos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įrodytumo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, rėmėsi tik prielaidomis ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pasirinktinai išskyrė atskirus įrodymus, ignoruodamas V. S. teisinančius įrodymus.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizuotais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistojo motiną liudytoją V. S. bei apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pranešusią jos draugę liudytoją V. E. bei jos dukrą E. E., pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. S. kaltę dėl R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, suduodant jai kaltinime nurodytus smūgius bei atliekant jos atžvilgiu kitus smurtinio pobūdžio veiksmus, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

13. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme savo kaltę neigė, teigdamas, kad prieš R. M. jis nesmurtavo, o nukentėjusioji į jo namus jau atvyko sumušta. Be to, jis teigė, kad nukentėjusioji, būdama jo namuose, vartojo alkoholį su jo tėvu N. S. ir, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, griuvinėjo, dėl to jo namuose galėjo atsirasti nukentėjusiosios kraujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. S. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje aprašyti R. M. nustatyti sužalojimai, konstatuojama, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 13 ar daugiau trauminiais poveikiais. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiosios nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėstytus nuoseklius parodymus apie prieš ją V. S. pavartotą fizinį smurtą, smūgių sudavimo vietas, sužalojimų pobūdį ir jų padarymo būdą. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, vien tai, kad specialisto išvada vertintina kaip tikimybinio pobūdžio, jos išvadas gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais, nepaneigia nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo fakto. Išvadoje taip pat pažymima, jog sužalojimai galėjo būti padaryti V. S. inkriminuotame kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., o duomenų apie R. M. sveikatos pakitimus, pvz. girtumas, ligos, dėl kurių tiriamoji galėjo kristi bei susižeisti, nėra.

15. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog liudytojos J. J. parodymai apie tai, kad V. S. bute ji matė, jog virtuvės spintelės aptaškytos krauju, kurios buvo valytos, bet iki galo neišvalytos, tualete plytelės ir klozetas buvo aptaškyti krauju, kambaryje ant grindų prie spintos irgi matėsi kraujo, kuris buvo valytas, tačiau ruožais likęs, virtuvėje į krūvą buvo sumesti kraujuoti V. S. drabužiai, nepatvirtina, kad jis prieš R. M. naudojo fizinį smurtą. Nuteistasis teigė, kad nukentėjusioji, būdama jo namuose, nuolatos krisdavo ir dėl to bute J. J. matė kraujo. Tačiau tokie jo argumentai vertintini kritiškai. Liudytoja J. J., 2015 m. gruodžio 11 d. mačiusi nukentėjusiąją, teigė, jog pastaroji buvo blaivi, tvarkingai apsirengusi ir susišukavusi. Iš byloje esančios 2016 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. G 87/2016(02) matyti, kad dauguma nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nebūdingi kritimui ar atsitrenkimui į daiktus, o kraujosruva nugaros dešinėje viršutinėje dalyje atitinka taisyklingą, galimai avalynės pado formą. Nors skunde ginčijant smurtinius V. S. veiksmus pažymima, jog policijos pareigūnams T. G. ir V. K. atvykus pagal iškvietimą į V. S. namus, iš kur buvo išgabenta R. M., pastaroji nurodė, kad viskas gerai, tačiau šie pareigūnai taip pat nurodė, jog jai išeinant, matė kraujosruvas ant nukentėjusios veido, po akimis, moteris atrodė sutrikusi, pasimetusi, išsigandusi. Vien tai, kad po prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto, pastaroji nuskubėjo pas medikus ir atsisakė policijos pareigūnams aiškinti jos sužalojimo aplinkybes, atsižvelgiant į R. M. nustatytų sužalojimų mastą bei pobūdį, nepaneigia nusikalstamų V. S. veiksmų.

16. Iš byloje esančio ROIK pranešimo apie įvykį, R. M. telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore 2016 m. birželio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 15 d. 15.38 val. pranešėja – R. M., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, informavo, kad jos draugas neišleidžia jos iš buto, prieš ją smurtauja, jai sulaužyta ranka, todėl jai reikalinga greitoji medicinos pagalba,. R. M. daugiau informacijos nesuteikė, kalbėjo pašnibždomis, sakė negalinti kalbėti, nes ją užmuš. Apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos V. E. ir E. E., detaliai apibūdinusios kreipimosi į policijos pareigūnus dėl R. M. dingimo ir jos paieškos aplinkybes, taip pat patvirtino, jog R. M., paskambinusi E. E. 2015 m. gruodžio 12 d., paprašė pagalbos, sakė esanti įkalinta V. S. bute, mušama, jai buvo grasinama. Skunde nepagrįstai teigiama, kad šie byloje esantys duomenys nepatvirtina to, kad nukentėjusioji buvo sumušta būtent nuteistojo bute, o į butą jau atvyko sumušta.

17. Tiriant bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant ją teisme, nukentėjusioji nurodė nežinanti, kokiu būdu ji pateko į V. S. butą. Nors iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad, R. M. teigimu, V. S. jai nurodė, jog tarp jos ir kitų moterų kilo konfliktas restorane „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš 2016 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog tokias aplinkybes paneigė minėto restorano savininkė I. S.. Be to, jų nepatvirtina ir policijos pranešimų suvestinė, kurioje tiriamuoju laikotarpiu jokie konfliktai šioje maitinimo įstaigoje neužfiksuoti.

18. Iš byloje esančių R. M. priklausančio mobiliojo ryšio telefono išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d. 19.30 val. iki 00.12 val., nukentėjusioji buvo Jonavoje, kas patvirtina liudytojos V. E. parodymus apie tai, jog jai buvo žinoma, kad R. M. turėjo koncertuoti minėtame mieste. Vėliau nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 15 d. fiksuojami ryšiai, be kita ko, (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena nuteistasis. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. 23.19 val. nukentėjusiosios telefono SIM kortelė buvo perdėta į kitą telefono aparatą ir veikė jame iki 2015 m. gruodžio 15 d. 16.17 val. 2015 m. gruodžio 15 d. 15.34 val. fiksuojamas skambutis Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu. Nors skunde akcentuojama aplinkybė, jog nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kur buvo iki patekimo į nuteistojo butą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, jog būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu V. S. smurtavo prieš R. M.. Pastaroji būtent V. S. priklausančiame bute prieš ją panaudoto fizinio smurto aplinkybes, nuosekliai patvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, detaliai papasakodama nuteistojo prieš ją atliktus neteisėtus veiksmus. Jos parodymai viso proceso metu dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto išliko nuoseklūs, nekito.

19. Nei vienas iš apklaustų asmenų, mačiusių R. M. iki jai patenkant į V. S. namus, nepatvirtino ant jos veido ar kitų matomų kūno vietų pastebėję sužalojimus. Įvykių eigą iki 2015 m. gruodžio 1 d. patvirtina liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo paskelbti išvardijant byloje esančią rašytinę medžiagą, atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas R. A. nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. pirmomis dienomis jam paskambino V. S. ir paaiškino, kad jam reikia nuvykti paimti jo draugę. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), V. S. netrukus grįžo su moterimi, kurią pristatė kaip dainininkę R. M.. Jokių sužalojimų šios moters veide liudytojas nurodė nematęs. Jie visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną paimti V. S. tėvo, pakeliui V. S. su R. M. vartojo alkoholį. Paėmę V. S. tėvą, jie grįžo į Kauną ir liudytojas juos visus, tai yra V. S., N. S. bei R. M. nuvežė į V. S. namus. Taigi, visiškai bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens parodymais nustatyta, jog jis matė nukentėjusiąją prieš pat jai patenkant į V. S. butą, tačiau jokių nukentėjusiosios sužalojimų tuo metu nebuvo. Nors šis liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisme, todėl jo parodymais gali būti remiamasi tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau jo parodymus patvirtina pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. S., kuris nurodė, kad 2015 m. gruodžio pradžioje svečiavosi pas sūnų V. S., kur buvo ir nukentėjusioji. Nors šis liudytojas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė sūnaus - V. S. bute jokio smurto prieš nukentėjusiąją neužfiksavęs, o jie visi kartu vartojo alkoholį, dėl ko, pasak V. S., nukentėjusioji naktį griuvinėjo, tačiau tokie liudytojo N. S. parodymai vertinami kritiškai. Liudytoja, N. S. sugyventinė G. S., teisme parodė, kad N. S. nagrinėjamo įvykio metu išvyko į V. S. namus. Priešingai, nei teigė pats N. S., jis po dviejų dienų į namus negrįžo, todėl ji vyko sugyventinį pasiimti. Sugyventinis jai papasakojo, kad V. S. iš jo buvo atėmęs telefoną, kad jis niekam negalėtų paskambinti, tiek jį, tiek bute buvusią R. M., V. S. išeidamas iš namų užrakindavo, kad jie negalėtų išeiti. N. S. sugyventinei aiškino, jog suprato, kad V. S. mušė R. M., kadangi girdėjo triukšmą, o vieną dieną net matė V. S. nuo grindų valant kraują. Nors šie liudytojos G. S. parodymai iš dalies prieštarauja N. S. dėstytoms aplinkybėms, tačiau iš byloje esančios papildomos N. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų, kadangi jo bijo, V. S. savo tėvui nurodė kalbėti taip, kad jo „nepasodintų“. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. S. jau buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - dėl 2015 m. gegužės 16 d. savo tėvui padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl neatmestina aplinkybė, jog duodamas parodymus, liudytojas N. S. teisme galėjo siekti patvirtinti nuteistojo gynybinę poziciją.

20. Nukentėjusiosios dukra liudytoja K. S. nurodė įvykio metu nebuvusi Lietuvoje, tačiau apie įvykį žinojusi, nes tiesiogiai bendravo su nukentėjusiosios drauge liudytoja G. B.. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog G. B. parodymai turėtų būti vertinami kaip V. S. teisinantys, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Liudytoja G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog kaltinimo laikotarpiu ji bandė susisiekti su nukentėjusiąja, tačiau pastaroji, atsiliepusi telefonu, teigė, kad jai viskas gerai. Ši liudytoja nurodė, kad iš R. M. dukters K. S. jai buvo žinoma, jog R. M. galėjo kalbėti tik tai, kas jai buvo leidžiama. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų G. B. parodymų akivaizdu, jog jai R. M. bendravimo pobūdis sukėlė įtarimų. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat nurodė, jog kiekvieną kartą, kai kas nors paskambindavo mobiliojo ryšio telefonu, V. S. jos pokalbių klausydavo, grasino jai, todėl ji negalėjo nurodyti, kur esanti. Iš Bendrojo pagalbos centro telefonu užfiksuoto 2015 m. gruodžio 15 d. R. M. pokalbio su operatore turinio bei šio pokalbio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusioji operatorei nurodė, kad yra laikoma uždaryta, kalbėjo pašnibždomis, nurodė negalinti kalbėti, esanti sužalota.

21. Byloje esančiais VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) stacionaro duomenimis, nukentėjusioji po šio įvykio du kartus gydėsi dėl ūmios jos reakcijos į patirtą stresą. Paskutinį kartą ji stacionare buvo gydoma po įvykio praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui – 2016 m. sausio 6 d. – 2016 m. sausio 16 d. Ekspertinio tyrimo metu 2016 m. gegužės 31 d.–birželio 10 d. atliekant psichologinį vertinimą nukentėjusioji detaliai papasakojo jos patirto fizinio smurto aplinkybes. Atliekant nukentėjusiosios psichinės būklės ekspertizę, pokalbio metu tiriamoji medicinos darbuotojai nurodė, kad ji buvo mušama, žeminama, ant jos buvo pilamas karštas aliejus, bandyta seksualiai išprievartauti. Jai buvo nuolat grasinama suluošinti, sakoma, kad ji nemirs sava mirtimi, ji buvo spardoma į stuburą, šonkaulius, klupdoma ant kelių, daužoma, kad nerėktų, jai spausdavo burną. Dėl patiriamo skausmo V. S. jai siūlė alaus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, pokalbio su psichologu metu, nukentėjusiosios dėstomos įvykio aplinkybės nepakito. Atliekant psichologinio tyrimo užduotis – asociacijų testą, du nukentėjusiajai pateikti vaizdiniai buvo tiesiogiai susiję su tiriamosios galimai patirtu fiziniu, psichologiniu smurtu. Ji paaiškino, kad „taip ir neišdyla iš atminties tie kumščiai“. Tiek sąvoką „įvykis“, tiek „pyktis“ nukentėjusioji atgamina kaip smurtą. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis bei jo parodymus patvirtinanti liudytoja – jo motina V. S. teigė, kad R. M. bet kada galėjo išeiti iš V. S. buto, tačiau ekspertizės akte nurodoma, jog nukentėjusioji V. S. veiksmams nesipriešino iš baimės dėl jos atžvilgiu išsakomų grasinimų.

22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako už realiai nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nepaisant to, ar jis tokių padarinių tikėjosi ir norėjo, kadangi jau atlikdamas neteisėtus veiksmus, pavojingus kito asmens sveikatai ar gyvybei, kaltininkas turi ir gali suprasti, kad tokie veiksmai sukels padarinius nukentėjusiojo sveikatai. Todėl, netgi tikint nuteistojo bei jo motinos V. S. teiginiais, jog R. M. bet kada galėjo išeiti iš V. S. namų, o juose buvo savo valia, tai nepaneigia fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo, o neteisėtu asmens laisvės suvaržymu nuteistasis nebuvo kaltinamas. Todėl atmestini ir nuteistojo argumentai, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją jis nenaudojo, kadangi R. M., 2015 m. gruodžio 11 d. jiems atvykus pas liudytoją J. J. pasiskolinti pinigų, pas šią liudytoją neliko, o grįžo į V. S. butą. Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja J. J. nurodė mačiusi, jog nukentėjusiosios veidas buvo užpudruotas, jos dešinė veido pusė buvo melsva, matėsi sumušimai.

23. Pažymėtina, kad nuteistasis bei liudytoja – jo motina V. S. teigė, jog nukentėjusioji, inicijuodama baudžiamąjį procesą, siekė apkalbėti V. S.. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas antstolės G. A. 2018 m. sausio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog V. S. priklausančiame telefone užfiksuota trumpoji žinutė, 2015 m. gruodžio 13 d. gauta iš telefono, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini): „atsiimkit visus pareiškimus ant V., nes taip nėra kaip atrodė. Gavosi kažkoks burbulas. Pasakyk prašau V.“. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja E. E. parodė, kad ji seniai naudoja telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), tai jos pagrindinis telefono numeris, jį turėjo ir nagrinėjamų įvykių metu. Juo naudojasi tik ji, tačiau buvo davusi L. G., kai ji važiavo kartu su V. S.. L. G. yra R. M. pažįstama, gruodžio 13 d. ji buvo kieme pas V. S., skambino iš liudytojos telefono R. M., bent jau taip teigė, prašydama duoti paskambinti. Iš karto po to telefoną L. G. grąžino. Daugiau niekas juo nesinaudojo. Apie trumpąją žinutę: „atsiimkit visus pareiškimus ant V.“ ji nėra girdėjusi, galimai, kai L. G. naudojosi telefonu, ją išsiuntė. Tokio pranešimo ji pati nėra gavusi. Šios liudytojos E. E. nurodytos aplinkybės pagrindžia, kokiu būdu iš jos mobiliojo ryšio telefono galėjo būti išsiųsta minėta trumpoji žinutė V. S.. Be to, įvertinus tai, jog 2015 m. gruodžio 13 d. nukentėjusioji vis dar buvo V. S. namuose, nėra pagrindo manyti, jog jai jau tuo metu buvo žinoma apie kokius nors pradėtus tyrimus V. S. atžvilgiu ir ji, bendruoju pagalbos numeriu tvirtindama, jog yra uždaryta V. S. namuose, kur prieš ją smurtaujama, tuo pačiu būtų siuntusi nurodytą pranešimą E. E..

24. Įvertinęs aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog būtent V. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių aplinkybių nekito, todėl pripažintina, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti byloje esančių įrodymų visuma, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti šią nuteistojo gynėjo skundo dalį nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl kaltinimų V. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

25. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl V. S. kaltės sukėlus nukentėjusiajai J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Skunde teigiama, kad nuteistojo parodymai yra nuoseklūs, jų nepaneigia nukentėjusiosios parodymai, o kitų byloje esančių įrodymų jo kaltei pagrįsti, nepakanka. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei byloje esančius įrodymus, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

26. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje esantis policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 5.53 val. gautas pranešimas apie konfliktą (duomenys neskelbtini). Pranešėja V. L. informavo, jog kaltinime nurodytu laiku išgirdo šauksmą, trenksmus, išėjusi į kiemą matė kaimyniniame bute moterį, kuri blaškėsi po butą, prašė ją išleisti. Atvykus iškviestiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, buvo nustatyta, jog minėtame bute konfliktavo du neblaivūs asmenys – J. J. bei V. S.. Abu šie asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą.

27. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusioji J. J. nuosekliai tvirtino, jog jai bei jos sugyventiniui V. S. būnant namuose, pastarasis, apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo prie jos kibti, smurtauti. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog šie nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina jo kaltės, kadangi jo paties parodymai proceso metu nekito. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog sutikti su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo, kadangi, nors nuteistojo parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu išliko nuoseklūs, tačiau juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

28. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. L., iš esmės išdėstė analogiškas aplinkybes kaip ir pranešdama bendruoju pagalbos numeriu. Ji nurodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 5.40 val. ji išgirdo kaimynės J. J. pagalbos šauksmą, daiktų dūžių garsą. Išėjusi į lauką, ji matė, kad nukentėjusioji, būdama prie lango namo viduje, jį daužė, kviesdama pagalbą. Šie parodymai, atitinkantys nukentėjusiosios dėstomas aplinkybes, paneigia kaltinamojo paaiškinimus, kad nukentėjusioji tiesiog priėjusi prie lango jį išdaužė, apimta agresijos. Logiškai nepaaiškinama, kodėl, pasak nuteistojo, turėdama ir paslėpusi namų raktą, būtent nukentėjusioji, o ne kaltinamasis, daužydama langą, kvietė pagalbą. Priešingai nei teigia nuteistasis, į įvykio vietą atvykęs pareigūnas, nenurodė matęs, kad J. J. smurtavo prieš nuteistąjį. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina, o nuteistojo įvykio versiją paneigia, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. A., kuri nurodė, kad kitą dieną po įvykio, nukentėjusioji jai pasakojo, jog išvykus draugams, V. S. pradėjo prie jos kibti, konfliktuoti, ją sumušė - kumščiu trenkė jai į veidą, tampė už rankų, buvo pargriovęs. Tokie liudytojos parodymai iš esmės atitinka ir pačios nukentėjusiosios nuoseklius parodymus. Nukentėjusiosios nurodytų sužalojimų lokalizacija atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje jai konstatuotus sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Abejoti baudžiamosios bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų –liudytojų V. L. ir L. A. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Priešingai nei teigiama skunde, aptarti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog būtent nuteistasis, o ne nukentėjusioji, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl šios priežasties nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam skirtos subendrintos bausmės

29. Prokurorė, apeliaciniame skunde sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. S. kaltės padarius jam inkriminuotus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, kadangi nuteistajam paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtą vieną parą, kadangi sulaikytas nuteistasis buvo dvi paras.

30. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog apylinkės teismas, paskyręs V. S. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, jas subendrino, iš dalies sudėdamas, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, V. S. paskiriant galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo.

31. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad iki nagrinėjamo nuosprendžio, V. S. buvo nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d nuosprendžiu. Taip pat jis nuteistas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau, priimant skundžiamą procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, šis nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas draudžia bausmių išbendrinimą, pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. S. bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, ir jas bendrindamas tik su 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ankstesniu, tai yra Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, jau buvo subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas skundžiamas apylinkės nuosprendis, naikinant tą nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. S. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, į paskirtą bausmę įskaitant Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

32. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, juo ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d nuosprendžiu paskirtos bausmės jau yra tarpusavyje subendrintos, tai skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir subendrinta bausmė bendrintina su 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme. Kadangi nusikalstamas veikas V. S. padarė iki nuosprendžio pirmoje byloje, tai yra iki 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

33. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog į nuteistajam paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. gegužės 23 d., nurodant, kad įskaitoma viena diena.

34. BPK 140 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. BPK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje. BPK 100 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Laikinojo sulaikymo terminas skaičiuojamas valandomis.

35. Iš bylos duomenų matyti, jog V. S. buvo sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 22 d. 6.40 val. iki 2016 m. gegužės 23 d. 14.46 val. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis sulaikyme išbuvo kiek trumpiau nei dvi paras, tačiau ilgiau nei vieną parą, į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitomos dvi laikinajame sulaikyme išbūtos dienos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl šios priežasties, BPK 140 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaitant V. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką - dvi dienas.

Dėl nukentėjusiosios R. M. turėtų proceso išlaidų

36. Nukentėjusiosios atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą, patvirtinantį, kad R. M. sumokėjo jai 1239 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei dokumentų surašymą (4 t., b. l. 162), ir prašo nukentėjusios turėtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, priteisti iš V. S.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, kurio skundas nėra tenkinamas, bei prokurorė, kurios skundas tenkinamas. Naudodamasi baudžiamojo proceso įstatymo nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis, R. M. apeliacinės instancijos teismo pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kurį parengė jos atstovė. Be to, advokatė dalyvavo posėdžiuose, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus aptartus duomenis, pripažintina, jog nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos, jų dydį patvirtina pateikti ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl nukentėjusiosios R. M. turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, turi būti priteisiamos iš nuteistojo V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo V. S. gynėjo skundą atmesti, prokurorės skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, į paskirtą bausmę įskaitant Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. (vieną dieną).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirtą ir subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei paskirti V. S. galutinę 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 22 d. 6.40 val. iki 2016 m. gegužės 23 d. 14.46 val., tai yra dvi dienas.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomos nukentėjusiosios R. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei priteisti iš V. S. nukentėjusiosios R. M. naudai 1239 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas