- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- e2VP-30256-905/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., J. J.
- Skolininkas
- V. J.
- Kreditorius
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., J. J. ir antstolis Dainius Šidlauskas.
Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko V. J. turto dalį bendrame turte su skolininko sutuoktine J. J. turte (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo įsakymą Nr. eL2-31406-1066/2018 vykdomas išieškojimas iš skolininko V. J. išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“. Iš antstolio 2019 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo matyti, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį darbovietėje (duomenys neskelbtini); santuokos metu sutuoktiniai įsigijo butą (duomenys neskelbtini); skolininko sutuoktinei priklauso lėšos banko sąskaitose. Skolininkas nedirba, registruotino kilnojamojo turto neturi, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, kad tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens J. J. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens J. J. gaunamas darbo užmokestis abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Dėl kitų lėšų, esančių banko sąskaitoje, pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtas 2019 m. liepos 16 d. turto arešto aktas patvirtina, jog antstolis areštavo 79,46 Eur dydžio sumą banko sąskaitoje, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuotų lėšų suma jau antstolio aprašyta ir būtent kokio pobūdžio lėšos yra areštuotos. Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitą, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso – ar tai bus asmeninės J. J. (pavyzdžiui dovana, palikimas), ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas J. J. realias (o ne būsimas-hipotetines) kitokias (negu darbo užmokestis) lėšas banko sąskaitose. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ši prašymo dalis nepagrįsta, todėl atmestina. Dėl turto dalies nustatymo bute (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad atsižvelgiant į išieškomos sumos dydį ir arešto mastą (79,46 Eur) nėra pagrindo išvadai, kad skola nebus išieškota per protingą terminą nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį sutuoktinės darbo užmokestyje. Remiantis šiais motyvais atmetama ir ši prašymo dalis. Apibendrinant nurodytus motyvus, prašymas tenkinamas iš dalies – nustatoma, kad skolininkui V. J. priklauso 1/2 dalis areštuoto sutuoktinės J. J. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini)
Prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuoto sutuoktinės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.