- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2-3223-286/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00272-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Egidijus Labuckas, Antanas Skrebutėnas
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. M. ieškinį M. M. dėl tinkamai įvykdytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus patvirtinimo, trečias asmuo – Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyrius, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti, kad nuo 2015-03-01 iki 2017-01-21 tinkamai įvykdė nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymo prievolę, o nuo 2015-03-01 iki ieškinio padavimo dienos tinkamai įvykdė nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymo prievolę bei visas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš atsakovės. Ieškinyje nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-11-06 sprendimu nutraukė jo ir atsakovės santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų O. M., J. M. ir G. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o jis įpareigotas mokėti kas mėnesį 100 Lt (29 Eur) periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-11-01. Visi vaikai iš pradžių apsigyveno su atsakove, tačiau po keleto savaičių sūnūs J. ir G. pareiškė norą gyventi su juo bei seneliais ir persikraustė gyventi pas juos. Atsakovė tam neprieštaravo. Nuo 2013 metų gruodžio mėnesio sūnūs visą laiką gyveno su juo, o dukra O. liko pas atsakovę. Nuo to laiko, padedant tėvams, jis savo sūnus išlaikė ir jais rūpinosi. Sūnūs lankė N. D. mokyklą ir turėjo tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė sūnumis nesirūpino ir išlaikymo neteikė. Dėl tokios situacijos jie su atsakove vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo. 2015 metų vasario pradžioje gavo antstolės S. K. raginimą vykdyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimą. Raginime buvo nurodyta, kad jo įsiskolinimas 2015-02-01 yra 1303,29 Eur. Suprato, kad atsakovė kreipėsi į antstolę, siekdama iš jo išieškoti visų trijų vaikų išlaikymo įsiskolinimą, tačiau 2015 metų gegužės mėnesį dėl nepilnamečių sūnų J. ir G. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo su atsakove draugiškai susitarė. 2019 metų vasario pradžioje pastebėjo, kad užblokuota banko sąskaita. Išsiaiškino, jog ją užblokavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius. 2019-02-26 atsakyme į paklausimą šis skyrius nurodė, kad valstybė perėmė jo pareigą nuo 2015 m. kovo 1 d. mokėti išlaikymą sūnums. Jam buvo pasiūlyta sumokėti skolą arba pateikti išlaikymo mokėjimą patvirtinančius dokumentus ar įrodymus, kad jis augino vaikus. VSDF Mažeikių skyrius 2019-04-02 priėmė sprendimą Nr. VRE SP2-12616, kuriuo nusprendė iš jo išieškoti 2146,29 Eur skolą (2023,80 Eur išlaikymo išmokų ir 122,49 Eur palūkanų) ir perdavė jį vykdyti antstolei S. K.. Mano, kad atsakovė, kreipdamasi dėl vaikų fondo išmokų, pasielgė nesąžiningai, nes vaikai gyveno pas jį ir jis juos išlaikė.
Paaiškino, kad su atsakove santuoką nutraukė 2013 metai. Sūnūs J. ir G. iš pradžių po dvi savaites gyveno tai pas jį, tai pas motiną. Nuo 2015 metų sūnūs pastoviai gyvena pas jį. Vaikus išlaikyti padėjo tėvai, be to, jis dar gauna pašalpą po 122 Eur. Atsakovė vaikams nupirkdavo daiktus, reikalingus mokyklai. Kartai ji duodavo maisto. Tėvų ir jo ūkis bendras. Vaikai irgi padėjo prižiūrėti ūkį. Važiuodavo vaikai pas mamą, bet pas ją nenakvodavo. Jis gauna 122 Eur socialinę pašalpą ir naudojo ją vaikė išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad dėl išmokų į Vaikų fondą kreipėsi 2015 metais. Dabar sūnūs pastoviai pas tėvą gyvena. Mokykloje tik ji lankėsi, slaugė sūnų ligoninėj, mokėjo už jį baudas. Ieškovas gautą pašalpą pragerdavo. Nežino, ar ką nors jis pirko vaikams. Mokykloje nebuvo pastabų, kad vaikai netvarkingi. Ji pirko vaikams drabužius, bet pirkimo kvitų neturi. Buvo pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui dėl išlaikymo išieškojimo, bet atsiėmė, nes su ieškovu dėl vaikų išlaikymo susitarė draugiškai.
Trečias asmuo – Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 3 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečių vaikų J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Lt kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės, pinigus mokant nepilnamečių vaikų motinai. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Ieškovas išlaikymo vaikams neteikė, todėl atsakovė 2015-03-06 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) su prašymu dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą vaikams J. ir G.. Prie prašymo buvo pateikti visi būtini dokumentai išmokai skirti. Fondo administracija priėmė 2015-03-23 sprendimus Nr. V2-2468 ir Nr. V2-2470 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė ieškovo vaikams kiekvieną mėnesį mokėti 28,96 Eur (100 Lt) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Fondo administracija 2015-03-24 raštu Nr. D2-6008 informavo ieškovą apie priimtus sprendimus mokėti išmoką ir apie tai, kad Fondo administracija įgijo teisę iš skolininko išieškoti 5 procentų metines palūkanas nuo išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administracija 2017-01-09 priėmė sprendimą Nr. V2-227 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2017-01-25 nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą vaikui G. M. (suėjus pilnametystės amžiui). Minėtas sprendimas 2017-01-10 išsiųstas ieškovui. 2018-01-01 ieškovo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo 2026,22 Eur – 1903,73 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir 122,49 Eur palūkanų. Ieškovui buvo 2019-02-26 išsiųstas raginimas padengti įsiskolinimą. Vaikui J. M. išmokos mokėjimas nutrauktas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019-05-22 sprendimu Nr. (9.69E) IVI_SP1 E-5513, gavus Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-05-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo vaikams vaiko išlaikymo išmokos iš valstybės biudžeto buvo mokamos šiais laikotarpiais: G. M. nuo 2015-03-01 iki 2017-01-25, J. M. nuo 2015-03-01 iki 2019-03-31. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė 2019-04-02 sprendimą Nr. RE_SP2-12616 „Dėl G. M., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė išieškoti iš ieškovo skolą, kurią sudaro 2023,80 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir 122,49 Eur palūkanų, ir pateikė jį priverstiniam išieškojimui antstolei S. K..
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas su atsakove iki 2013 metų gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir susilaukė vaikų G., J. ir O.. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Iš ieškovo priteistas vaikų išlaikymas kas mėnesį 100 Lt (29 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-11-01. Po santuokos nutraukimo visi vaikai apsigyveno su atsakove, bet po keleto savaičių sūnūs G. ir J. pareiškė norą gyventi su tėvu ir persikraustė gyventi pas jį. Ieškovas, padedant jo tėvams, nuo to laiko rūpinosi sūnumis ir juos išlaikė. Dukra O. liko gyventi su motina. Ieškovas išlaikymo jai neteikė. Dėl tokios situacijos ieškovas ir atsakovė vienas kitam pretenzijų neturėjo. Atsakovė neprieštaravo, kad sūnūs gyventų su tėvu. Ji vaikams nupirkdavo maisto, drabužių, spręsdavo iškilusias mokykloje problemas dėl vaikų lankomumo, pažangumo, elgesio. Vaikai po mokyklos apsilankydavo pas motiną. Šiuo metu G. ir J. jau pilnamečiai, dirba, po darbo grįžta į tėvo namus. Atsakovė pasakojo, kad dėl socialinės pašalpos kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir apie tai informavo ieškovą. Gautas vaikų išlaikymo fondo išmokas išleisdavo vaikų poreikiams. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-08 šeimos aplankymo akte Nr. vA-343 yra užfiksuota, kad vaikai G. M. ir J. M. išėjo gyventi pas tėvą. Motina su vaikais bendrauja, kas antrą poilsio dieną susitinka su vaikais, nuperka vaikams maisto, drabužių, užtikrina vaikų sveikatos priežiūros poreikius. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ceikinių seniūnijos pažymos patvirtina, kad G. ir J. M. nuo 2014-01-13 iki 2018-01-18 gyveno su tėvu ir močiute jų namuose. Tokiu būdu, kadangi faktinė vaikų G. ir J. M. gyvenamoji vieta nuo 2013 metų buvo ieškovo gyvenamojoje vietoje, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė nepilnamečių vaikų G. ir J.o išlaikymo prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų O. M., J. M. ir G. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o ieškovas įpareigotas mokėti kas mėnesį 100 Lt (29 Eur) periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-11-01.
Ieškovo vertinimu, atsakovė 2015-03-06 nepagrįstai kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą vaikams J. ir G., nes vaikai tuo metu gyveno su juo ir jis vaikus išlaikė.
Šalių ir jų vaikų J. M. bei G. M. paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenimis nustatyta, kad šalių sutarimu nuo 2013 metų vaikai J. ir G. gyveno su ieškovu ir tik retkarčiais lankydavosi pas ieškovę bei likdavo pas ją nakvoti. Liudytojai J. ir G. M. patvirtino, kad tėvas su močiute pirkdavo jiems drabužius, maitindavo juos, duodavo rankpinigių. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Akivaizdu, kaip teisingai nurodyta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, kad didelė pareigos (finansine prasme) dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes, gyvenant su vaiku, atsiranda kasdienių ir nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, prie kurių tėvas ar motina, gyvenantis atskirai, neprisideda. Teismas sprendžia, jog šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas vaikų išlaikymo prievolę įvykdė tinkamai, todėl ieškinį tenkina.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad, neva, klausimo dėl išlaikymo prievolės įvykdymo sprendimas turi būti siejamas su tuo, kad nebuvo vykdomas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimas dalyje, kurioje vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, nes šalys dėl vaikų gyvenamosios vietos (pas tėvą) susitarė geranoriškai ir jokio ginčo dėl to tarp šalių nebuvo.
Klausimui tinkamai ar netinkamai ieškovas įvykdė pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus sprendimui taip pat neturi reikšmės ir tai, kuris iš tėvų labiau prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų J. M. ir G. M. išlaikymui ieškovas įpareigotas mokėti kas mėnesį po 29 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Liudytojai A. C. ir A. D. patvirtino, kad atsakovė ženkliau prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovo paaiškinimų, kad jis, gaudamas 122 Eur dydžio socialinę pašalpą bei padedant tėvams, įvykdė vaikų išlaikymo pareigą bent jau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytoje apimtyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį.
Vadovaujantis CPK 99 straipsniu, iš atsakovės valstybei atlyginamos 273 Eur išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 96, 99, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad G. M. nuo 2015-03-01 iki 2017-01-21 tinkamai įvykdė nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymo prievolę, o nuo 2015-03-01 iki ieškinio padavimo dienos 2019-05-07) tinkamai įvykdė nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymo prievolę.
Priteisti iš M. M. į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 273 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui, iš viso 348 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus), nustatant, kad priteisti 273 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi būti sumokėti (išieškoti) į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Utenos apylinkės teismo 2019-05-13 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimo dalies, kuria buvo patvirtinta, kad ieškovas G. M. įsipareigoja mokėti sūnų G. M. ir J. M. išlaikymui 100 Lt (29 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam, vykdymą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir sustabdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019-04-02 sprendimo Nr. VRE_SP2-12616 dėl skolos iš G. M. išieškojimo, vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo – sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.