- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- A-575-757-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-21-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- UAB „Energoefektas“
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Energoefektas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Energoefektas“ skundą atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Energoefektas“ (toliau – ir pareiškėjas) įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre 1997 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 14).
Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir MA VMI, atsakovas) 2009 m. lapkričio 13 d. surašė pareiškėjui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (11.11-06)-A2-297, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas 2006 ir 2007 m. buhalterinėje apskaitoje į leidžiamus atskaitymus įtraukė 1591740,8 Lt rinkos konjunktūros tyrimų paslaugų, kurias jam suteikė RAINIMPEX LTD (Izraelis); centrinio mokesčių administratoriaus turimais duomenimis tokia įmonė Izraelyje neregistruota, todėl daroma prielaida, kad sandorio nebuvo ir buhalterinėje apskaitoje užregistruota neįvykusi ūkinė operacija; pareiškėjas už 2006 m. neteisingai apskaičiavo ir deklaravo apmokestinamąjį pelną (b. l. 9–10).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė MA VMI 2009 m. lapkričio 26 d. prašymą „Dėl atlikto mokestinio tyrimo ir informacijos pateikimo“ Nr. 61, kuriuo prašė nurodyti, kokiais duomenimis (įrodymais) remdamasi ji padarė išvadą, jog RAINIMPEX LTD nėra registruota Izraelyje, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (įrodymus) (b. l. 11–12).
MA VMI 2009 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (11.9-06)-R3-5466 informavo pareiškėją, kad įrodymai, reikalingi teisės aktų pažeidimams pagrįsti, gali būti renkami tik mokestinio patikrinimo metu, tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas mokestinis tyrimas, todėl MA VMI pareiškėjui jo prašomų įrodymų nepateikia (b. l. 13).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė MA VMI 2009 m. gruodžio 22 d. prašymą „Dėl įstatyminių pareigų vykdymo (informacijos pateikimo)“ Nr. 64, kuriuo prašė nurodyti, kokiais duomenimis (įrodymais) remdamasi ji padarė išvadą, jog RAINIMPEX LTD nėra registruota Izraelyje, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (įrodymus) (b. l. 34–35).
MA VMI 2010 m. sausio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (11.9-06)-R3-117 informavo pareiškėją, kad informacija, jog RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota, buvo gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) (išrašas iš VMI prie FM rašto: „RAINIMPEX LTD (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis Izraelyje neregistruota“) ir iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus (išrašas iš FNTT specialisto išvados: „Tyrimo metu gauti duomenys apie tai, kad kompanija RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota“). Taip pat nurodė, kad dokumentų kopijų pateikti negali, nes juose yra informacijos apie kitus ūkio subjektus, kas yra laikoma konfidencialia informacija, o su gautais dokumentais pareiškėjas bus supažindintas mokestinio patikrinimo metu (b. l. 33).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 5–8), prašydamas įpareigoti MA VMI per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodyti, kokiais duomenimis (įrodymais) remdamasi ji padarė išvadą, jog RAINIMPEX LTD nėra registruota Izraelyje, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (įrodymus).
Pareiškėjas nurodė, kad MA VMI 2009 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (11.9-06)-R3-5466 nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą pateikti informaciją motyvuodama tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintas Mokestinio tyrimo atlikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) įrodymai, reikalingi teisės aktų pažeidimams pagrįsti, gali būti renkami tik mokestinio patikrinimo metu, tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas mokestinis tyrimas. Teigė, kad šis MA VMI atsisakymas pateikti jos dispozicijoje esančią informaciją yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad MA VMI pareigą pateikti jam tokią informaciją nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas). Atsisakymo suteikti informaciją pagrindai yra nustatyti šio įstatymo 16 straipsnyje, tačiau jais MA VMI, atsisakydama pateikti jam informaciją, nesivadovavo. Nurodė, kad ir MAĮ įpareigoja mokesčių administratorių bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, taigi ir teikti jam aktualią informaciją, taip pat nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių bei tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Be to, MAĮ 36 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė gauti informaciją iš mokesčių administratoriaus, o 9 punkte – jo teisė reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Teigė, kad pagal Taisyklių 16 ir 17 punktus pareigūnas, vykdantis mokestinį tyrimą, turi teisę rinkti papildomus duomenis (įrodymus) apie mokesčių mokėtoją. Tokie duomenys (įrodymai) negali būti renkami tik nustačius Taisyklių 11 punkte nurodytus atvejus, tačiau atsakovas nė vieno tokio atvejo nenurodė. Nurodė, kad nei MAĮ, nei Taisyklės ar kitas teisės aktas nedraudžia mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją pateikti mokesčių mokėtojui. Šiuo atveju atsakovas prašomą pateikti informaciją jau turi, ir ji pagal Taisyklių 47 punktą privalo būti saugoma pareiškėjo byloje, o su visais šiais duomenimis pareiškėjas turi teisę susipažinti. Pažymėjo, kad Taisyklės yra žemesnės teisinės galios aktas nei Teisės gauti informaciją įstatymas, be to, atsakovas yra viešosios teisės subjektas, todėl jis turi laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų principų, taip pat ir objektyvumo.
Atsiliepimas
Atsakovas MA VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 19–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
MA VMI nurodė, kad ji gavo iš VMI prie FM 2009 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (21.16-28-3)-R-4651, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog susipažinus su 2009 m. kovo 31 d. FNTT specialisto išvada Nr. 5-1/67 (toliau – ir specialisto išvada), buvo išsiaiškinta, kad pareiškėjas įformino ir apskaitos registruose užfiksavo paslaugų pirkimą iš Izraelio įmonės RAINIMPEX LTD, kuri Izraelyje neregistruota. Šiuo raštu VMI prie FM prašė MA VMI atlikti kontrolės veiksmus ir išsiaiškinti įformintų sandorių tikrąsias aplinkybes, tačiau pareiškėjo direktorius 2009 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, jog paaiškinimų apie RAINIMPEX LTD sudarytus sandorius neteiks, nes jie buvo pateikti FNTT. MA VMI prašymu, FNTT ją informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiklos nebaigtas, taip pat pateikė specialisto išvadą. MA VMI iš VMI prie FM gavo 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. (21.16-28-3)-R-8204, kuriame nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota, o įtariamojo (pareiškėjo direktoriaus) apklausos protokole yra reikšmingos informacijos apie pareiškėjo sandorius su RAINIMPEX LTD. Šį protokolą, taip pat kitus dokumentus, FNTT, gavusi prokuroro leidimą, pateikė MA VMI, kuri, įvertinusi gautus dokumentus, pateikė pareiškėjo direktoriui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodė, kad RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota ir pareiškėjas galimai neteisingai už 2006 ir 2007 m. apskaičiavo ir deklaravo apmokestinamąjį pelną (t. y. buvo padaryta tik prielaida, o ne vienareikšmė išvada). MA VMI 2009 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (11.9-06)-R3-5466 ir 2010 m. sausio 11 d. raštu Nr. (11.9-06)-R3-117 (toliau abu kartu – ir raštai) informavo pareiškėją, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes juose esanti informacija yra konfidenciali. Taisyklėse nenumatyta, kad prie pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą turi būti pridėti nustatytus trūkumus bei prieštaravimus pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, kad MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Tuo tarpu prieš tai paminėtuose VMI prie FM raštuose yra pateikiama informacija apie atliekamus kontrolės veiksmus kito mokesčio mokėtojo, t. y. AB „Axis Industries“, atžvilgiu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; jie iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu. Tokiais duomenimis laikytini atsakovo iš FNTT gauti dokumentai. Atsakovas nėra gavęs prokuroro leidimo skelbti šiuos duomenis, todėl šie dokumentai negali būti pateikiami ir kitiems asmenims. Teigė, kad Teisės gauti informaciją įstatymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimą reglamentuoja MAĮ. Nurodė, kad šiuo metu yra atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l. 51–55) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl MA VMI 2009 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (11.9-06)-R3-5466 ir 2010 m. sausio 11 d. rašto Nr. (11.9-06)-R3-117, kuriais MA VMI informavo pareiškėją, jog jo prašomų dokumentų pateikti negali, nes juose esanti informacija yra konfidenciali. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neprašo panaikinti pačių raštų, tačiau nurodo, jog jie yra neteisėti ir pažeidžia jo teises. Teismas pažymėjo, kad teismine tvarka ginčijami aktai turi daryti įtaką konkrečių asmenų teisėms ar saugomiems interesams, tuo tarpu analizuojami raštai yra informacinio pobūdžio ir nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių. Iš to teismas padarė išvadą, kad minimi raštai nelaikytini administraciniais aktais, o taip pat ir veikimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Teismas nustatė, kad MA VMI 2010 m. sausio 11 d. rašte Nr. (11.9-06)-R3-117 nurodė, kokiu pagrindu buvo nustatyta, jog RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota (iš VMI prie FM gauta informacija apie Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenis ir iš FNTT gauta specialisto išvada), taip pat pažymėjo, kad dokumentų kopijų pateikti negali, nes juose yra informacijos ir apie kitus ūkio subjektus, o tai yra laikoma konfidencialia informacija. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nenumatyta, jog prie pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą turi būti pridedami nustatytus trūkumus bei prieštaravimus patvirtinantys įrodymai. MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Tuo tarpu VMI prie FM raštuose yra pateikta informacija apie atliekamus kontrolės veiksmus kito mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Be to, MA VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11007-07, kuris dar nėra užbaigtas, o pareiškėjo mokestinis patikrinimas sustabdytas iki šio tyrimo pabaigos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, ir šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu, konstatavo, jog atsakovo iš FNTT gauti dokumentai laikomi neskelbtinais ir pareiškėjui negali būti pateikiami, nes atsakovas nėra gavęs prokuroro leidimo šiuos duomenis skelbti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas Teisės gauti informaciją įstatymas šiuo atveju negali būti taikomas, nes informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimą reglamentuoja MAĮ. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nepateikė įrodymų, kuriais remiantis padarė prielaidą, jog RAINIMPEX LTD Izraelyje nėra registruota ir sandorių su RAINIMPEX LTD nebuvo, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir informacija apie kitą mokesčių mokėtoją.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61–65) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir įpareigoti MA VMI per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodyti, kokiais duomenimis (įrodymais) remdamasi ji padarė išvadą, jog RAINIMPEX LTD nėra registruota Izraelyje, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (įrodymus).
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundų dalykas yra ne MA VMI raštų panaikinimas, o MA VMI įpareigojimas atlikti reikalaujamus veiksmus, t. y. pateikti informaciją. Savo skundais jis skundžia MA VMI neveikimą, t. y. siekia apginti savo teisę gauti informaciją ir su tuo susijusius savo teisėtus interesus. Minėta informacija buvo grindžiamos mokestinio tyrimo, o šiuo metu – ir mokestinio patikrinimo išvados, tuo tarpu jis, neturėdamas šios informacijos, neturi galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, tinkamai dalyvauti tiek mokestiniame tyrime, tiek mokestiniame patikrinime. Be to, jis negali vykdyti savo veiklos, nes nėra tikras, ar jo su RAINIMPEX LTD sudaryti sandoriai bus pripažįstami MA VMI. Raštuose suformuluotas atsisakymas suteikti jam informaciją savaime sukelia jam teisines pasekmes, nes tokiu būdu yra pažeidžiama jo teisė gauti informaciją. Teigia, kad antrajame rašte yra nurodyta, jog pareiškėjo reikalaujama informacija buvo gauta iš kitų institucijų, tačiau nėra nurodyti ir pateikti konkretūs duomenys (įrodymai), patvirtinantys, jog RAINIMPEX LTD nebuvo registruota Izraelyje. Nurodo, kad prašomus pateikti duomenis (įrodymus) mokestinio tyrimo metu MA VMI turėjo, ir nei MAĮ, nei Taisyklės, nei joks kitas teisės aktas nenustato draudimo mokestinio tyrimo metu surinktus įrodymus pateikti mokesčių mokėtojui. Teigia, kad jis nereikalavo pateikti informacijos, kurioje būtų duomenys apie kitus Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojus. RAINIMPEX LTD nelaikytina mokesčių mokėtoju MAĮ prasme. Tuo atveju, jei prašomuose pateikti dokumentuose yra informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus (pavyzdžiui, apie AB „Axis Industries“), tai atsakovas galėjo pateikti tik konkrečias šių dokumentų (įrodymų) dalis (ištraukas), kuriose nurodyta jo prašoma pateikti informacija. Nurodo, kad jis bet kokiu atveju turi teisę žinoti, kokiais įrodymais yra grindžiamos MA VMI išvados apie pareiškėjo veiklą ir jo atžvilgiu formuluojamus mokestinius nurodymus. Teigia, kad MA VMI galėjo jam atskleisti iš FNTT gautą informaciją, nes pastaroji ir perdavė šiuos duomenis MA VMI tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų atliekami MAĮ nustatyti veiksmai. Šie duomenys nuo jų atskleidimo ir perdavimo MA VMI momento tapo mokestinio tyrimo, o šiuo metu – ir mokestinio patikrinimo duomenimis, kuriems jau negali būti taikomas BPK nustatytas teisinis reglamentavimas, nes šių duomenų atskleidimą reglamentuoja MAĮ. Priešingu atveju jis negalėtų gintis nuo MA VMI jo atžvilgiu formuluojamų mokestinių nurodymų, nes jų pagrindas gali būti žinomas tik MA VMI. Pažymi, kad MA VMI nepateikė įrodymų, jog FNTT siekė ar reikalavo neatskleisti šių duomenų pareiškėjui. Nurodo, kad tuo atveju, kai teisiniai santykiai nėra sureglamentuoti MAĮ, yra taikomos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, kurios suteikia jam teisę reikalauti pateikti informaciją. Teigia, kad MAĮ įpareigoja mokesčių administratorių bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, nepažeisti jo teisių bei tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų nuostatų. Be to, MAĮ yra įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė gauti informaciją iš mokesčių administratoriaus bei teisė reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Be to, MA VMI taikomi ir VAĮ įtvirtinti principai, šiuo atveju – objektyvumo. Pažymi, kad jo prašoma pateikti informacija yra grindžiamos reikšmingos išvados, lemiančios ar galinčios lemti papildomų mokestinių prievolių jam atsiradimą. Nurodo, kad MA VMI, savo antrajame rašte nurodydama, jog jo reikalaujama informacija bus pateikta mokestinio patikrinimo metu, jį akivaizdžiai klaidino, nes šio rašto surašymo metu mokestinis patikrinimas jau buvo pradėtas, taigi ir informacija galėjo būti pateikta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81–82) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjo direktorius 2009 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, jog neteiks papildomų paaiškinimų apie sudarytus sandorius su RAINIMPEX LTD, nes tokie paaiškinimai buvo pateikti FNTT. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginį, kad MA VMI su juo nebendradarbiauja, nes paties pareiškėjo atsakingi asmenys mokestinio tyrimo metu neteikė paaiškinimų bei nenurodė kitų atsakovui nežinomų aplinkybių apie realų sandorių su RAINIMPEX LTD egzistavimą. Teigia, kad mokestinis tyrimas – tai prevencinė kontrolės procedūra, pagrįsta geranoriškumo ir bendradarbiavimo principais, skatinanti savanorišką mokesčių mokėjimą. Pagal MAĮ ir Taisyklių nuostatas, atlikus mokestinį tyrimą, mokesčių mokėtojui įteikiamas pranešimas apie nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus, kuriame pateikiamas siūlymas juos pašalinti, ir kurio nevykdymas yra pagrindas mokesčių administratoriui pradėti mokestinį patikrinimą, kurio metu už išaiškintus mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos baudos. Iš to darytina išvada, kad pats pranešimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes jame nėra įtvirtinta privalomų vykdyti įpareigojimų ar nurodymų, jis nesukelia teisinių pasekmių, o jame pateikiamas tik siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus. Taigi šiam pranešimui netaikomos VAĮ nuostatos, įtvirtinančios reikalavimus viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai nepateikė mokesčių mokėtojui duomenų, pagrindžiančių pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą padarytas išvadas.
Analizuojamiems teisiniams santykiams yra aktualios MAĮ bei jo lydimųjų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes teisiniai santykiai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl informacijos pateikimo reglamentuojami MAĮ 38 ir 39 straipsniuose; Teisės gauti informaciją įstatymo atžvilgiu, MAĮ yra pareiškėjo prašomos pateikti informacijos teikimą reglamentuojantis įstatymas (Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-763/2008).
MAĮ (2009 m. gruodžio 10 d. redakcija Nr. IX-2112) 21 dalyje numatyta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse, o 22 dalyje – jog mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. MAĮ 32 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą, o 36 straipsnio 1 ir 10 punktuose – jog mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti; reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams; 2 dalyje – jog paslaptyje nelaikoma, be kita ko, tokia informacija: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai; 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos. MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), jog informacija būtų paskleista. MAĮ 129 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui; prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį Įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją. MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus; rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad mokėtojo mokestinio tyrimo tikslas – trūkumų ir/ar prieštaravimų nustatymas, siekiant juos pašalinti, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) kontrolės užtikrinimas, mokesčių įstatymų pažeidimų rizikos identifikavimas ir mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija. Taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad vienas mokestinio tyrimo uždavinių yra informuoti mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti, o 10 punkte – jog jeigu per mokesčių administratoriaus nurodytą terminą bei pasiūlytu būdu mokėtojas nepašalina nurodytų trūkumų ir/ar prieštaravimų, jų pašalinimui užtikrinti mokesčių administratorius turi imtis kitų MAĮ numatytų veiksmų: duoti mokesčių mokėtojui su nustatytų trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimu susijusius nurodymus, pradėti mokestinį patikrinimą ir pan. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad apie mokestinio tyrimo rezultatus taisyklių nustatytais atvejais mokėtojas informuojamas įteikiant jam užpildytą pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą FR0687 (toliau – pranešimas). Kas turi būti nurodyta šiame pranešime, yra nurodyta taisyklių 20 punkte, pavyzdžiui, trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimo būdai (20.8 punktas), trūkumų ir/ar prieštaravimų nepašalinimo padariniai (20.9 punktas).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 81 punkte įtvirtinta, kad vadovaujantis MAĮ nuostatomis, prie mokėtojui įteikiamo patikrinimo akto turi būti pridedami pažeidimo nustatymo faktą pagrindžiantys įrodymai, t. y. visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal MAĮ laikomos informacijos apie kitą mokėtoją. Taisyklių 81.1 punkte nurodyta, kad jei faktams pagrįsti yra naudojami dokumentai, kuriuose pateikiami duomenys apie kitus mokėtojus, minėti dokumentai kaip priedai prie patikrinimo akto pridedami ir tikrinamam mokėtojui pateikiami, jei MAĮ 38, 39 straipsniuose nustatyta tvarka tokie duomenys apie mokėtoją gali būti skelbiami; kitu atveju reikalingas mokėtojo sutikimas, kad informacija apie jį būtų paskelbta tikrinamam mokėtojui; neturint tokio sutikimo prie patikrinimo akto pateikiama susisteminta informacija, bet neidentifikuojamas duomenų šaltinis. Taisyklių 81.2 punkte pažymėta, kad dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų kaip priedai prie patikrinimo akto, pridedami laikantis BPK 177 straipsnyje nustatytų apribojimų; tam, kad nebūtų pažeista minėta BPK nuostata, mokesčių administratorius rašytiniame paklausime ikiteisminio tyrimo įstaigai ar ją kontroliuojančiai institucijai turėtų nurodyti, kad gauti duomenys bus naudojami mokesčių mokėtojų patikrinimo metu ir gali būti pridėti kaip priedai prie patikrinimo akto; pareiga neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų tenka ne tik ikiteisminio tyrimo subjektams, bet ir kitiems proceso dalyviams bei asmenims, mačiusiems atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus; tokiais asmenimis, vadovaujantis MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 8 punktu, būtų mokesčių administratoriaus pareigūnai, teikiantys specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu; todėl duomenys, dokumentai, gauti šiam procesiniam veiksmui atlikti, be prokuroro leidimo negali būti panaudoti atliekant mokestinį patikrinimą bei pridedami prie patikrinimo akto.
Iš prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad mokesčių mokėtojas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (MAĮ 36 straipsnio 1 punktas). Mokesčių mokėtojo teisė gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją nėra absoliuti, ji yra ribojama prieš tai paminėtame MAĮ 36 straipsnio 1 punkte nurodytos informacijos specifikos (rūšies) bei jos panaudojimo tikslų, taip pat, be kita ko, kitų mokesčių mokėtojų teise mokesčių administratoriaus reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą (MAĮ 36 straipsnio 10 punktas) bei BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų („ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina; draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius“).
Nagrinėjamu atveju analizuotina, ar pareiškėjo reikalaujama pateikti informacija buvo reikalinga jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, taip pat, ar šios informacijos pateikimas nepažeistų kitų mokesčių mokėtojų teisės reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą bei reikalavimo neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų.
Bylos medžiaga nustatyta (b. l. 11–12, 34–35), kad pareiškėjas 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. raštais reikalavo mokesčių administratoriaus nurodyti, kokiais duomenimis (įrodymais) remdamasis jis mokestinio tyrimo metu padarė išvadą, jog RAINIMPEX LTD nėra registruota Izraelyje, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (įrodymus). Šie raštai mokesčių administratoriui buvo pateikti jam dar nepradėjus pareiškėjo mokestinio patikrinimo (jis buvo pradėtas 2009 m. gruodžio 29 d.; b. l. 40). Iš prieš tai pateiktų mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo sąvokų (MAĮ 2 straipsnio 21 ir 22 dalys), iš šių procedūrų atlikimo tikslų, taip pat, iš šias procedūras atlikus, priimtais galutiniais sprendimais ar kitokio pobūdžio dokumentais mokesčių mokėtojui sukeliamų/nesukeliamų pasekmių matyti, kad, atlikus mokestinį tyrimą, mokesčių mokėtojui jokios mokestinės prievolės neatsiranda (mokesčių administratorius gali tik pasiūlyti mokesčių mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus; MAĮ 136 straipsnio 1 dalis; Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7.2, 20.8 punktai), tuo tarpu atlikus mokestinį patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas, kurį patvirtinus sprendimu dėl patikrinimo akto ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių mokėtojas įgyja prievolę sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys, 132 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš to darytina išvada, kad mokesčių mokėtojas mokestinio tyrimo metu neįgyja teisės iš mokesčių administratoriaus gauti informacijos, reikalingos jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, nes mokestinio tyrimo metu jokios mokestinės prievolės (priešingai nei atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus atitinkamą sprendimą) jam neatsiranda. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymų leidėjo sprendimas įpareigoti mokesčių administratorių su patikrinimo aktu pateikti mokesčių mokėtojui visus priedus, kuriais yra grindžiamos patikrinimo akto išvados (MAĮ 129 straipsnio 4 dalis; atitinkamos nuostatos yra perkeltos ir į Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 81 punktą), kai tuo tarpu tokia pareiga mokesčių administratoriui, atlikusiam mokestinį tyrimą ir surašiusiam mokesčių mokėtojui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, nenumatyta (MAĮ 136 straipsnio 1 dalis). Taigi mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui atlikto mokestinio tyrimo išvadas pagrindžiančių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų.
Taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius pareiškėjo reikalavimą pateikti jo nurodytus duomenis įvykdė ir 2010 m. sausio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (11.9-06)-R3-117 (b. l. 33) informavo pareiškėją, kad informacija, jog RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota, buvo gauta iš VMI prie FM ir iš FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus, taip pat pateikė aktualius pareiškėjui išrašus iš VMI prie FM rašto ir specialisto išvados („RAINIMPEX LTD (kodas 513624277, adresas 1204/6 Grophit str., Eilat, Israel), kuri Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis Izraelyje neregistruota“; „Tyrimo metu gauti duomenys apie tai, kad kompanija RAINIMPEX LTD Izraelyje neregistruota“). Ši informacija pagal MAĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nėra laikoma paslaptimi, todėl galėjo būti paskleista (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-147 patvirtintų Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčio mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių 6.10 punktą tokia informacija apie mokesčių mokėtoją kitiems asmenims yra teikiama nepriklausomai nuo to, ar ji yra susijusi su šių asmenų mokestinėmis prievolėmis, taip pat ar įstatymo numatytais atvejais tokia prievolė jiems galėtų atsirasti). Kartu pripažintina, kad šią informaciją patvirtinančių dokumentų mokesčių administratorius pareiškėjui nepateikė pagrįstai, nes juose yra informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus, taip pat tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys (ši informacija neteikiama (ar yra teikiama tik esant išpildytoms atitinkamoms sąlygoms) ir mokestinio patikrinimo metu; Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 81.1 ir 81.2 punktai). Dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su šio sprendimo argumentacija, jos nebekartoja.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Energoefektas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.