Telšių apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-05-25 Mažeikių rajone, Tvaskučių kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas 5 kartus, paskutinis teistumas: 2010-10-21 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2013 m. lapkričio 23 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje – Mažeikių rajone, Užlieknės kaime, prie kultūros namų pastato, ant laiptų prie įėjimo durų, aplinkinių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, pribėgęs prie D. B., be jokios priežasties tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į veidą bei ne mažiau dviejų smūgių ranka į galvą, tuo padarydamas jam veido sumušimą, kraujosruvą veide, nosies kaulų lūžimą, kas nukentėjusiajam D. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireišku­siu smurto vartojimu, demonstravo tuo metu prie kultūros namų buvusiems asmenims nepagarbą ir sutrikdė jų rimtį bei nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.

Kaltinamasis E. Ž. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad 2013-11-23, vakare su draugais Evaldu ir Otu susitiko ir jam priklausančiu bei jo motinos L. Ž. vardu registruotu automobiliu Opel Calibra, nuvyko į Užlieknės kaime esančius kultūros namus. Automobilį vairavo draugas Evaldas. Atvykę buvo trumpam užėję į kultūros namų salę, kur vyko kažkoks renginys, buvo daug vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi suprato, kad ten vyksta ne jaunimo šokiai, neužilgo iš salės išėjo. Su draugais stovėjo prie kultūros namų pastato. Kalbėjo su draugais Evaldu, Očiu, kitais iš matymo pažįstamais vaikinais, merginomis Indre, Modesta. Kieme žmonės stovėjo grupelėmis. Apie pirmą valandą tarp stovėjusių lauke vaikinų įvyko žodinis konfliktas. Neužilgo prasidėjo muštynės. Jis su draugais stovėjo atokiau nuo besimušančiųjų. Kas ir su kuo mušėsi nespėjo pamatyti, nes viskas įvyko staiga. Prie dalyvavusių muštynėse niekas iš jo kompanijos neėjo. Vienas iš muštynėse dalyvavusių vaikinų buvo pribėgęs prie jo, norėjo jam suduoti smūgį, tačiau atpažinęs jį, pasakė „čia savi“ ir nubėgo. Paskui atvažiavo daugiau vaikinų. Nei jis, nei su juo atvykę kartu draugai niekam smūgių nesudavė, niekam negrasino, su niekuo nekonfliktavo. Jis pasakė, kad reikia važiuoti, nes bus daugiau problemų, todėl su draugais išvažiavo namo. Jis apie antrą valandą buvo namuose. Kitą dieną jis išvažiavo į Švediją. Būnant Švedijoje jam draugai parašė į socialinį tinklapį Facebook, kad reikia atvykti į policijos komisariatą pas tyrėją. 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje jis, grįžęs į Lietuvą, atvyko pas tyrėją. Jis yra apkaltintas tuo, ko nėra padaręs. Nukentėjusysis, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pats klausė, ar nematė kas sulaužė jam nosį. Nukentėjusysis jį atpažino pagal nuotrauką, kuri buvo daryta prieš kelis metus. Jam prieš kelis metus toje vietoje Užlieknės kaime buvo sudaužytas automobilis. Mano, kad jo kaltinimas yra nukentėjusiojo kerštas. Jis yra sportiško kūno sudėjimo, įsimintinas, ne vietinis, daug su kuo kalbėjosi, todėl mano ir buvo nurodytas kaip kaltininkas. Apšvietimas prie kultūros namų buvo neryškus, todėl veidų įsidemėti buvo sunku. Šokių salėje taip pat šviesos nebuvo, nieko nebuvo galima matyti. Jis tą vakarą vykdamas į Užlieknės kaimą, vilkėjo juodos spalvos trumpa striuke, mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos sportiniais bateliais. Striukės nusivilkęs nebuvo.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2013-11-23, apie 21 val., jis su draugais atvyko į Užlieknės k., Mažeikių r., esančius kultūros namus. Tą vakarą kultūros namuose vyko kažkokia šventė. Kultūros namų esančioje šokių salėje jis sutiko savo draugę G. V.. Jie šokių salėje kalbėjosi, šoko. Jis matė, kad E. Ž. buvo įėjęs į salę, kabinėjosi prie ten buvusių žmonių, replikavo. E. Ž. rankoje nešiojosi alaus skardinę, siūlė kitiems išgerti, be leidimo nuo stalo ėmė vaišės, kurios buvo paruoštos šventės dalyviams. Apie 24 val. jis kartu su G. V. išėjo į lauką. Jo draugai pasiliko salėje. Išėję į lauką, jie su G. V. atsistojo ant laiptų, šalia kultūros namų įėjimo durų. Lauke tuo metu buvo daugiau jaunimo. Neužilgo keletas vaikinų dėl kažko susiginčijo, pradėjo stumdytis ir už kelių minučių kilo muštynės. Jis tada nekreipė dėmesio į juos, todėl nežino kas būtent ir dėl ko sukėlė muštynes. Staiga prie jo pribėgo vienas iš muštynėse dalyvavusių vaikinų ir vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl ko jam lūžo nosis. Jis gerai įsidėmėjo vaikiną, kuris jam sudavė smūgį, tai buvo E. Ž., kurio iki tol nepažinojo. Prie įėjimo į kultūros namus durų buvo geras apšvietimas ir jis gerai įsižiūrėjo į kaltinamojo veidą. Nuo smūgio į veidą jis nepargriuvo, tik susilenkė. Kadangi labai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, ėjo į kultūros namus jo valyti ir koridoriuje prie durų kaltinamasis jį pasivijo bei sudavė dar 2-3 smūgius kumščiais į pakaušį. E. Ž. jis tada dar klausė už ką jį sumušė, bet šis nieko neaiškino. Kultūros namuose buvo kambariukas su kriaukle, ten valėsi kraują. Jis kaltinamąjį atpažino policijos komisariate pagal pateiktas nuotraukas. Iki tol E. Ž. nepažinojo, keršyti jam neturėjo už ką ir prieš penkis-šešis metus, kaip nurodo E. Ž., jis net į šokius dar nevaikščiojo. Kaltinamasis tada šventėje buvo apsirengęs tamsia striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, kokie buvo batai neįsidėmėjo. Kadangi jam skaudėjo nosis, kartu su G. V. išvažiavo namo, persirengė kruvinus drabužius ir nuvyko į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių. Ten jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas.

Savo duotus parodymus nukentėjusysis D. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš 2014-02-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis Mažeikių rajone, Užlieknės kaime nurodė vietą, kur buvo sužalotas (1 t., 14-17 b. l.)

2014-02-07 akistatos su įtariamuoju E. Ž. metu nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad jį sumušė būtent E. Ž.. (1 t., 92 b. l.)

Liudytojas D. G., apklaustas teisme, parodė, kad 2013-11-23 apie 22.00 val. jis su draugais D. B., A. V., E. Ž., O. Š., D. K., atvyko į šokius, vykusius Mažeikių rajone, Užlieknės kaimo kultūros namuose.

Jis su A. V. beveik visą laiką buvo šokių salėje, bendravo su kitais ten buvusiais jaunuoliais. Kaltinamąjį jis matė tada šokių salėje, jis šoko, linksminosi, nieko blogo tada nedarė. Praėjo nemažai laiko, kai jis pamatė iš lauko į kultūros namų pastatą parėjusį Deividą, kurio nosis sužalota, sutinusi, bėgo kraujas. Jis su Aurimu buvo prie pat šokių salės durų, truputį už salės durų, koridoriuke ir matė, kad Deividas su savo panele įėjo į kambariuką, kur buvo kriauklė, valėsi kraują. Jis paklausė Deivido, kas įvyko, Deividas pasakė, kad buvo muštynės. Ar Deividas minėjo su kuo jis susimušė, neprisimena. Tuo metu, kai D. B. parėjo iš lauko sumuštas, kaltinamojo lygtai nebuvo šokių salėje, bet tiksliai jis neatsimena. Jo anksčiau nebuvo matęs, nepažinojo. Apie tai, kad lauke įvyko muštynes kalbėjosi kitais jaunuoliais. Konkrečiai kas ir ką sumušė negirdėjo. Tą naktį šokiuose Deivido jis daugiau nebematė. Važiuodami į namus jie A. V. užsuko pas Deividą į namus. D. B. buvo namuose ir sakė, jog buvo nuvažiavęs į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo nosies lūžimą.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad ji draugauja su D. B.. 2013-11-23 apie 20 val., su Deividu atvažiavo į Užlieknės kaimo kultūros namuose vykusius šokius. Iš pradžių jie buvo įėję į šokių salę, šoko, kalbėjosi, išeidavo į lauką, grįždavo į salę. Ten buvo nemažai nepažįstamų jaunuolių, kaip ir kiekvienoje šventėje būdavo. Tarp jų buvo ir E. Ž., kurį matė pirmą kartą. Dabar tik žino, kad jis yra E. Ž.. Apie 24.00 val. ji su D. B. išėjo į lauką, stovėjo netoli įėjimo į kultūros namų durų, viršuje ant laiptų. Apačioje grupelė jaunuolių pradėjo tarp savęs konfliktuoti ir pradėjo kumščiuotis. Staiga E. Ž. iš apačios laiptais bėgo link jų su Deividu, ji spėjo nubėgti laiptais žemyn, nes suprato, kad gali nukentėti nuo jo, nes jis užsimojo kumščiu, ir atsisukusi, pamatė, kaip jis kumščiais suduoda smūgius D. B. į veidą, galvą. Kaltinamasis sudavė kokius tris smūgius Deividui be jokios priežasties, nieko nesakydamas, ir po to iš kart nuėjo į pastato vidų. Po suduotų smūgių D. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji pribėgo prie Deivido, nusivedė jį į kambarėlį, kuriame buvo kriauklė, kad nušluostyti kraują. Po to Deivido automobiliu nuvyko į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros buvo nustatyta, kad Deividui lūžusi nosis. Po apžiūros Deividas buvo išleistas gydytis į namus. Ji tada matė kaltinamajį pirmą kartą. Jis šokių salėje elgėsi įžūliai, vaikščiojo, kabinėjosi prie žmonių, buvo priėjęs prie renginio vedėjos, kai ji kalbėjo, nuo stalo ėmė valgius, vaikščiojo vidury salės, visi atkreipė į jį dėmesį. Vaikinas vilkėjo juodos spalvos sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportine striuke, sportinėmis pilkos spalvos kelnėmis, lyg ir baltos spalvos „kedais“. Ji matė ant jo dešinės rankos, ties peties sritimi, tatuiruotę, kas buvo joje pavaizduota, neįsidėmėjo. Tatuiruotę ji įsidėmėjo iš anksčiau, nes salėje E. Ž. buvo nusivilkęs striukę. Kaltinamąjį ji atpažino gyvai policijos komisariate iš trijų asmenų.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, jis kartu su draugais E. Ž., O. G., nuvyko į Mažeikių r. Užlieknės k., vykstančius šokius. Jis vairavo E. Ž. motinai priklausantį automobilį Opel Calibra. Atvykę, į šokių salę neėjo, gal buvo porą kartų užėję, pastoviai buvo lauke. Prie kultūros namų buvo ne vienas jaunimo būrelis. Jie sutiko ten draugus Mantą su Roku, su jais pašnekėjo. Bendravo su pažįstamomis panelėmis. Maždaug po valandos tarp jaunimo kilo konfliktas, prasidėjo muštynės. Jis neįsidomėjo kas ten vyksta. Jie su draugais buvo aikštelėje, o konfliktas vyko prie įėjimo į kultūros namus. Tuo metu E. Ž. buvo šalia jų. Prie E. Ž. kažkas buvo pribėgęs, su juo pakalbėjo, jie pradėjo trauktis link savo mašinos. Jis E. Ž. nestebėjo, ne visuomet matė kur jis vaikščiojo. Neužilgo E. Ž. pasakė, kad reikia važiuoti iš ten, nes nereikia tokių nesąmonių daryt. Kadangi jis vairavo automobilį, pirmas grįžo į mašiną, po to sugrįžo draugai ir visi išvažiavo namo.

Liudytojas O. G. parodė, kad 2013 metų laipkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, vakare jis, jo draugė Kristina, brolis G. G., E. K., B. M., E. Ž., dar viena mergina nuvažiavo keliais automobiliais į Užlieknės kaimą, Mažeikių r. Jie galvojo, kad ten bus alaus šventė, bet buvo šiaip kažkoks kultūros namų vakaras. Buvo daug jaunimo. Jų kompanijoje beveik visi vartojo alkoholį, tiksliau alaus po keletą skardinių, išskyrus paneles, nes jos vairavo automobilius. Prie kultūros namų buvo daug vietinių jaunuolių ir iš kitur atvažiavusių, visi stovėjo grupelėmis. Kažkokiu momentu tarp jaunimo kilo žodinis konfliktas, dėl ko, negali pasakyti. Keletą jaunuolių pradėjo bėgioti, vienas kitą stumdyti. Matė, kad E. Ž. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą lauke netoli įėjimo į salę. Prieš tai tarp jų nebuvo jokio apsižodžiavimo, tiesiog viskas greitai vyko, buvo tamsoka, buvo daug žmonių. Iš jų kompanijos niekas nesikišo į konfliktą. Iš jų kompanijos nukentėjusįjį pažinojo tik M. B., kuris pats jam sakė, kad jie pieninėje katu dirba. Paskui sėdo visi į automobilius ir išvažiavo namo. Kartu važiavo ir E. Ž..

Liudytoja M. R. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, atvažiavo su drauge I. S. į šokius Mažeikių r. Užlieknės k. Susitiko su E. K., E. Ž., kuris buvo su O. G.. Ėjo į šokių salę, bet ten buvo ne diskoteka, o kažkokia šventė, buvo daug vyresnio amžiaus žmonių. Su drauge išėjo iš salės, gėrė alų. Lauke prie kultūros namų buvo ir E. Ž.. Ji Egidijui siūlė alaus, jis atsisakė gerti, jis aplamai negeria, nes sportuoja. Matė, kad kažkokie vaikinai mušėsi prie kultūros namų. Prie Egidijaus kažkokiu momentu buvo pribėgęs kažkoks vaikinas, bet pasakęs ,, savas“, nubėgo. E. Ž. konflikto metu buvo šalia jos. Jis buvo tik nuėjęs į tualetą, o šiaip visą laiką ji matė Egidijų. Muštynių metu ji matė prie kultūros namų pastato nukentėjusįjį ir jo panelę Giedrę. Jie stovėjo prie įėjimo durų. E. Ž. prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs. Tą vakarą jai matant E. Ž. nesudavė niekam smūgių. Neužilgo Egidijus pasakė, kad reikia važiuoti namo, nes jam reikėjo į Rygą iš ryto važiuoti.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2013-11-23 apie 21 val., savo automobiliu atvyko į šokius Mažeikių rajono, Užlieknės kaimo kultūros namuose. Į šokius atvyko ir draugas D. B. su D. G.. Užlieknės kaimo kultūros namuose vyko bendruomenės šventė, buvo koncertas, salėje buvo daug žmonių. Jis su draugais nuėjo į kultūros namų salę, ten šoko, bendravo, tai išeidavo į lauką, tai grįždavo atgal į salę. Jam su D. G. būnant šokių salėje, apie 23.30 val., pamatė, kaip iš lauko parėjo D. B. kruvinu veidu. Deivydo nosis buvo nukrypusi, kraujas bėgo, visas veidas buvo kruvinas. Deivydas su drauge G. V. ėjo į kambariuką, kur buvo kriauklė, ten Deivydas valėsi kraują. Po šokių jis su D. G. važiavo pas Deividą į namus. Deividas sakė, jog buvo nuvažiavęs Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, jam nustatė, kad yra lūžusi nosis. Deivydas ir jo draugė Giedrė sakė, kad stovėjo ant laiptų ir prie jų pribėgęs vaikinas be jokios priežasties sudavė smūgį į veidą. Deividas sakė, kaip atrodė tas žmogus, kuris jį sumušė, jo vardo tada nežinojo.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 21 val., jis su D. B., D. K., A. V., E. P. atvyko į šokius Mažeikių r. Užlieknės k. Jie su draugais tai nueidavo į kultūros namų esančią šokių salę, kur šoko, tai stovėdavo lauke prie įėjimo. Jis įsidėmėjo tą vakarą kaltinamąjį, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos sportine nusiūlėta striuke. E. Ž. taip pat būdavo tai salėje, tai išeidavo lauk. Iš pradžių atrodė, kad jis draugiškai nusiteikęs. Vėliau jis elgėsi gan agresyviai, kabinėjosi prie žmonių. Jam atrodo, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Iš E. Ž. kompanijos nieko nepažinojo. Kažkokiu momentu E. Ž. buvo sukonfliktavęs su dviem vaikinais iš kaimo, tie vaikinai pabėgo. Lauke prie kultūros namų pastato E. P. šnekėjosi su E. Ž. draugu, kilo konfliktas, E. Ž. draugai ir jo draugai stengėsi konfliktuojančius nuraminti, bet E. Ž. draugas sudavė smūgį E. P., tada E. Ž. sudavė smūgį šalia stovėjusiam D. K.. Jis tada nubėgo į kultūros namus kviesti draugų, bet jam irgi kliuvo, buvo parkritęs ant žemės. Kai atsikėlė pamatė, kaip sumuštą D. B. įvedė į kultūros namų pastatą. Deivido veidas buvo kruvinas, kažkas jam valė kraują, aplinkui buvo daugiau vaikinų ir merginų. Mano, kad būtent tuo momentu, kai jis buvo pargriuvęs, buvo suduoti smūgiai D. B.. Iš kalbų jis suprato, kad E. Ž. galėjo smogti Deividui, bet pats to nematė. Jis tik vėliau sužinojo iš socialinio tinklapio Facebook, kad vaikinas, apie kurį buvo kalbama, yra E. Ž..

Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad 2013-11-23 Mažeikių rajone, Užlieknės kaime esančiose kultūros namuose vyko renginys kultūros namų penkiasdešimtmečiui pažymėti, bendruomenės šventė. Jos motina B. V. yra kultūros namų direktorė, todėl ji padėjo motinai renginyje. Po oficialios dalies kultūros namų salėje pasirodė kaltinamasis, su kuo jis buvo, ji nematė. Jis buvo apsirengęs pūkine striuke, todėl tarpusavyje jį taip ir vadino vaikinu su pūkine striuke. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, kabinėjosi prie žmonių, kurie kalbėjo salėje kaip šventės dalyviai, vaišes ėmė nuo stalo. Mama ji perspėjo, kad paprašys išeiti, tai jis dar labiau pradėjo maivytis. Kaip buvo sumuštas nukentėjusysis ji nematė, matė tik jį kruvina vedamą į kambarėlį kultūros namų pastate, kuriame galėjo nusiprausti.

Liudytoja B. V. parodė, kad ji dirba Tirkšlių kultūros centro, Užlieknės kultūros namų renginių organizatore. 2013-11-23 Užlieknės kultūros namuose vyko renginys, skirtas paminėti Užlieknės kaimo bendruomenės įkūrimo dešimtmečiui, kultūros namų penkiasdešimtmečiui. Po oficialios renginio dalies kultūros namų salėje vyko diskoteka - koncertas. Jau renginio pradžioje kažkas iš vaikinų užsiminė, kad gali būti problemų, nes salėje yra Egis. Ji buvo išėjusi pasižiūrėti tą vaikiną, iš pradžių nebuvo jokių problemų, bet salėje renginio metu ji stebėjo tą vaikiną, kadangi buvo nepažįstamas žmogus. Jis elgėsi gan įžūliai, šoko vienas pats, stumdėsi su draugais. Kažkokiu momentu merginos jai skundėsi, kad Egis trukdo joms, vadina žiurkėm. Kai ji sakė baigiamąją kalbą, jis bandė iš jos rankų paimti mikrofoną. Ji jo paprašė netrukdyti, elgtis padoriai. Kažkokiu momentu, eidama iš salės, ji pamatė išvartytas dėžes. Paklausė koridoriuje buvusių vaikinų kas atsitiko, jai atsakė, kad buvo konfliktas, įvyko muštynės, bet jie patys išsiaiškins. E. Ž. užsiminė, kad jie visi gavo. Kaltinamojo ir Deivido ten nebuvo. Apie tai, kad Deividui konflikto metų buvo sulaužyta nosis ji sužinojo tik po trijų dienų.

Iš 2013-11-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad nukentėjusysis D. B. tarp pateiktų atpažinti keturių asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2 vaikiną, t.y. E. Ž. ir paaiškino, kad tai tas pats asmuo, kuris 2013-11-23, apie 23 val., 50 min., jį sumušė, atpažino jį pagal veido bruožus. (1 t., 10-13 b. l.)

Iš 2014-02-10 asmens parodymo atpažinti protokolo, matyti, kad liudytoja G. V. tarp pateiktų atpažinti trijų asmenų, atpažino asmenį Nr. 3, t. y. E. Ž. ir paaiškino, kad tai tas pats asmuo, kuris 2013-11-23, apie 23 val., 50 min., Mažeikių r. Užlieknės k., prie kultūros namų sudavė smūgį D. B., jį atpažino pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, jis vilkėjo ta pačia trumpa juodos spalvos striuke, kaip ir tą vakarą, kai buvo sumuštas D. B. (1 t., 40-42 b. l.).

Iš 2013-12-13 specialisto išvados Nr. G 247/13(13) matyti, kad D. B. nustatyta: veido sumušimas, kraujosruva veide, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu, 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nosies kaulų lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., 21 b. l.)

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chu­li­ga­niš­kos paskatos pa­pras­tai pa­si­reiš­kia ne­iš­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo užpuo­li­mu ir jo nu­žu­dy­mu ar sužalojimu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­žas­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. Ž. visiškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Pagrindiniai kaltinamojo argumentai, kad nukentėjusysis ir kai kurie liudytojai jį atpažino tik pagal jo nuotrauką Facebook tinklapyje ir pagal jo aprangą, nors tą vakarą kultūros namuose vykusioje šventėje buvo ir daugiau ne to kaimo gyventojų ir panašiai apsirengusių asmenų, dauguma liudytojų nurodo jį remdamiesi tik aplinkinių asmenų kalbomis, nors patys ir nematė smūgio sudavimo. Prie kultūros namų pastato ir šokių salėje buvo ribotas apšvietimas, dėl ko sudėtinga atpažinti ten buvusius asmenis, įžiūrėti jų veido bruožus, o nukentėjusysis jį atpažino pagal gana seną jam policijos komisariate pateiktą fotonuotrauką.

Nors kaltinamasis nurodė, kad tą vakarą su nukentėjusiuoju susitikęs iš viso nebuvo, nukentėjusiojo nemušė, tokie jo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Pats E. Ž. neneigia, kad įvykio metu su draugais buvo prie kultūros namų pastato, matė, kad tarp ten buvusių jaunuolių kilo muštynės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis parodė, kad jis buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke ir sportinėmis kelnėmis, avėjo sportinius batelius. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis parodė, kad smūgį jam sudavė vaikinas, vilkintis sportines kelnes ir juoda striukę, avėjo sportinius batelius (1 t. 7, 8 b. l.). D. B. pakankamai aiškiai charakterizavo jį sužalojusio asmens išorės bruožus, atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu. Liudytoja G. V. taip pat pakankamai aiškiai apklausos metu nurodė, kad vaikinas, sudavęs smūgį Deividui buvo aukštas, sportiško kūno sudėjimo, raumeningas, tamsių trumpai kirptų plaukų ir ant dešinės rankos ties petimi turintis tatuiruotę, vilkėjo juodos spalvos sportine striuke, sportinėmis kelnėmis, sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir avėjo lygtai baltos spalvos sportinius batelius. E. Ž. ji atpažino parodymo atpažinti metu ( 1 t., 37, 40-42 b. l.). Šio procesinio veiksmo metu G. V. nurodė, kad atpažįsta asmenį pažymėtą Nr. 3, kad tai yra tas vaikinas, kuris 2013-11-23 naktį, staiga pribėgęs, sudavė smūgį į veidą stovinčiam ant kultūros namų laiptų D. B.. Taip pat liudytoja parodė, kad tas vaikinas, kurį ji atpažino, tą vakarą buvo apsirengęs tą pačią juodos spalvos striuke. Taigi, šios liudytojos parodymai kartu su kitais byloje surinktais įrodymais patvirtina nukentėjusiojo D. B. parodymus. Liudytojas O. G. teisme patvirtino, jog matė kaip E. Ž. sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam lauke netoli įėjimo į kultūros namus. Prieš tai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio apsižodžiavimo, tiesiog viskas greitai vyko. Kiti liudytojai nors patys nematė smūgio sudavimo momento, bet nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, sudavusį smūgį D. B. remdamiesi kitų asmenų kalbomis, sugretinę duomenis apie kaltinamojo išvaizdą, apie jo aprangą įvykio metu. Identiškai atrodžiusių bei apsirengusių asmenų pagal liudytojų parodymus tą vakarą šventėje nebuvo. Apie išskirtinį, gan agresyvų kaltinamojo elgesį teismo posėdyje patvirtino liudytojai E. Ž., L. P., B. V.. Liudytojos M. R., kaltinamojo draugės, duoti parodymai apie tai, kad E. Ž. ne su kuo nekonfliktavo tą vakarą, prieštarauja kitų asmenų byloje duotiems parodymams, paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis, kad E. Ž. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu pažymėtina, jog ši liudytoja nurodė, kad E. Ž. buvo kažkokiu momentu atsitraukęs nuo jų kompanijos, ėjo iki tualeto. Taigi, sugretinus visus liudytojų, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, daroma išvada, kad E. Ž. pagrįstai kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. Ž. ir nukentėjusiojo D. B. nebuvo iki tol kilęs joks konfliktas, kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad E. Ž. buvo būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo. Taigi, E. Ž. savo iniciatyva nukentėjusiojo D. Ž. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Dėl to, E. Ž. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo D. B. sveikatą.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. B. sužalojimus patyrė ant laiptų prie įėjimo į kultūros namų pastatą, t. y. viešoje vietoje, kai lauke tuo metu buvo nemažai žmonių, todėl įvykio vietoje buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiojo sužalojimą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojai G. V., O. G.. Byloje nustatyta, kad minėtą naktį, įvykio vietoje nukentėjusiajam D. B. buvo padaryti veido sumušimas, kraujosruva veide, nosies kaulų lūžimas, t. y. jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kultūros namų patalpose ar lauke, būtų įvykęs koks nors konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad E. Ž. neturėjo jokios priežasties pavartoti smurtą nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu.

Kadangi byloje nustatyta, jog smurtas D. B. atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje, kad smūgį nukentėjusiajam į veidą E. Ž. sudavė be jokios priežasties, tuo parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis. Kadangi E. Ž. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužalotas nukentėjusysis s ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. E. Ž., padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – įžūlus elgesys.

E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. Ž. bausmę, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į jo asmenybę ir padarytos veikos apibūdinančius duomenis. E. Ž. nusikalto būdamas teistas penkis kartus. (1 t.,55-56, 57-67 b. l.); iš 2013-07-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad nuteistajam E. Ž. nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kadangi nuteistasis keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (1 t., 68-70 b. l.). Jis nedirba (1 t., 81 b. l.), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje registruotas nuo 2014.03.12 (1 t., 82 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesusimokėjo (1 t., 73-74 b. l.). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. BK 27 straipsnio prasme E. Ž. yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio nuostatas recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog E. Ž. naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Todėl akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam E. Ž. siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tokį kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, kad anksčiau E. Ž. skirtomis švelnesnėmis bausmėmis LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis daro naujas nusikalstamas veikas, vadovaujantis LR BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio pirmos dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad Valstybinės ligonių kasų patirti nuostoliai dėl suteiktų gydymo išlaidų asmenims laikomi turtinės žalos rūšimi, t. y. išlaidos skirtos pašalinti nuikalstmos veikos pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, t. y. tyčios ar neatsargumo, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, ir iš kaltinamojo E. Ž. priteistina1548,82 litų D. B. gydymo išlaidų.

Daiktai, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

2014-02-04 ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 88,89 b. l.) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 , 301-308 straipsniais

nusprendė:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, E. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1548,82 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 82 ct) gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.