- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-173-531/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. M., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, ir L. M. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartimi L. M., padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą ji pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. L. M. pateiktu skundu nesutinka su 2020 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų priimta nutartimi, teigia, kad joje ne visos aplinkybės išdėstytos teisingai. Prašo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Plungėje vykusiu teismu. Paaiškina, kad buvo kaltinama tuo, jog smurtavo prieš savo dukrą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja ją apkaltino nepagrįstai, be jokių įrodymų, remiantis tik jos matytomis fantazijomis, jog ji smurtauja prieš savo dukrą. Teigia, jog dukros nemušė. Atkreipia dėmesį, jog nebuvo informuota apie ambulatorinį gydymą ir nežinojo, ką reiškia stacionarinis gydymas. Ji pasirinko stacionarinį gydymą, nes manė, kad tai gydymas namuose. Turėjo pripažinti savo kaltę, nors buvo nekalta. Nurodo, kad policijai atvykus į jos namus, buvo išvežta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Jai buvo paaiškinta, kad joje bus tik mėnesį, kol bus atlikta psichiatrinė ekspertizė. Policija jai nurodė, kad ji apvogė parduotuvę. Teigia, kad ji parduotuvės neapvogė, tą padarė jos teta, policijai pateikdama jos pasą, kurį iš jos pasiėmė apgaulės būdu. Taigi, ji buvo kaltinama tuo, kad dalyvavo vagystėje su savo teta. Prašo ištirti šį įvykį. Pažymi, kad gydytojų išvadoje nurodytos neteisingos aplinkybės. Su dukra ir broliu ji nekonfliktuoja, kliedesių nėra. Atkreipia dėmesį, kad dingo jai brolio siųstas dokumentas dėl jos savarankiško išvykimo, kadangi jis turi įrodymų, kad ji nekalta ir išteisinta. Paaiškina, kad dokumentas buvo pristatytas kurjerio 2020 m. kovo 16 d., sanitaras nunešė jį į medicinos seselių postą saugoti, tačiau jis dingo. Tai buvo įrodymas, kad brolis norėjo jai padėti. Taigi, prašo ištirti ir šį įvykį. Papildomai pažymi, kad advokatas jai buvo perdavęs šį dokumentą, kuris buvo padėtas jos namuose, saugioje vietoje. Prašo įvertinti tai, kad prieš 4 metus mirė jos tėvas, o prieš 2 metus sunkiai susirgo jos mama, kuri per prievartą buvo išvežta į globos namus. Pažymi, kad nori mamą globoti namuose, ji bus nepavojinga, nebus agresyvi. Nurodo, kad yra vieniša mama, II grupės invalidė. Dukrą augino kartu su mama, mama buvo jos dukros globėja. Vaikų globos namų kontrolierė dukrą prieš 2 metus, prieš jos valią išvežė į vaikų namus. Dėl šios priežasties pablogėjo jos sveikata. Teigia, kad ją psichologiškai terorizuoja, konfiskavo jos telefoną, be kurio ji jaučiasi labai blogai, negali bendrauti su savo dukra.
3. Teismo posėdyje, gynėjas, patikslinęs L. M. skundo dalyką, prašo jį tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs L. M. skundą, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė L. M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2020 m. rugsėjo 10 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti L. M. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu pacientės psichinė būsena buvo gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili. Stebėti neadekvataus elgesio epizodai, nulemti psichikos sutrikimo. Agresijos, autoagresijos nepastebėta. Buvę mąstymo sutrikimai pagal turinį išlieka, nors ir netekę aktualumo, aktyviai elgesio neįtakoja. Komisijos metu L. M. įsitempusi, nerimastinga, visapusiškai orientuota. Mąstymas vidutinio tempo, stokoja nuoseklumo. Kliedesių aktyviai neišsako, tačiau jiems nekritiška. Išlieka pervertinanti save, dirgloka. Situaciją vertina ekstraprimityviai. Impulsų kontrolė pakankama. Nuotaika lygi. Socialiniai ryšiai nepakankami. Ateities planai stokoja realumo.
8. Taip pat iš Išvados matyti, kad L. M. prisižiūri, savarankiškai apsitarnauja, apsiperka parduotuvėje. Noriai lanko užimtumo veiklas. Suicidinio elgesio nepastebėta. Išvaizda tvarkinga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Bendraujant įsitempusi, baimingai dairosi. Pokalbio pradžioje įsitempusi, gynybiška, uždara, vėliau kiek atsipalaiduoja, tampa mažiau gynybiška, atviriau pasakoja apie savo gyvenimą. Nuotaika su disforijos atspalviu, emocijos dirglokos. Dėmesio koncentracija silpstanti. Išsako pervertinimo idėjas, teigia, kad dukros pilve yra adata, kuri pateko prieš daug metų dukrai nukritus nuo sofos ir dabar gali supūliuoti. Skyriuje linkusi konfliktuoti. Būklei kritika nepakankama. Naktinis miegas ir apetitas geri.
9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog L. M. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis jai taikomas jau kiek ilgiau, nei 1 metus ir 4 mėnesius, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį L. M. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jai taikyti ambulatorinį stebėjimą. Ji vis dar išlieka nepakankamai stabili. L. M. nėra pakankamai kritiška savo būklei, yra linkusi konfliktuoti, išsako pervertinimo idėjas, stebėti neadekvataus elgesio epizodai, jos mąstymas stokoja nuoseklumo. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas teismo posėdyje, vykusiame apylinkės teisme, nurodė, kad L. M. iškyla problemų bendraujant su išoriniu pasauliu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad L. M. priverstinis gydymas dar yra būtinas ir pratęsė taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad L. M. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šios teismo išvados nekeičia tokie L. M. skundo teiginiai, kad ji nebus pavojinga ir agresyvi.
10. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju yra tikrinimas tik Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl aukštesnysis teismas dėl L. M. keliamų klausimų, susijusių su jos kalte dėl smurto prieš dukrą, dingusių dokumentų, įrodančių jos nekaltumą bei jai neva inkriminuotos vagystės, nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.
11. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
L. M., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.