- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- II-27-899/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01072-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)
- 21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. R. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo nutraukti administracinės bylos teiseną panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2017 m. spalio 30 d. A. S. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą dėl to, kad 2017 m. spalio 22 d. nuėjęs į rūsį, pastebėjo, kad sandėliuke, kuris priklausė kaimynui A., nebėra kai kurių jam priklausančių daiktų - metalinio praustuvo, kurio vertė 15 eurų, sieninio antikvarinio laikrodžio „Gegutė“, kurio vertė 50 eurų, vaikiškos vonelė, kurios vertė 4 eurai, vaikiškos mašinėlės, kuri bevertė. Kaimyno giminaičiai parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl iškraustė rūsį, kuriame buvo A. S. daiktai. Prašė policijos išsiaiškinti šį įvykį, kad minėti asmenys gražintų jam priklausančius daiktus.
2017 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. R. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, sudėties požymių.
Šalies argumentai
A. S. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad nutarimas nutraukti administracinės bylos teiseną priimtas todėl, kad vyr. tyrėja nenustatė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymių. Tokią išvadą policijos darbuotoja padarė todėl, kad 2017 m. lapkričio 7 d. gavo jo prašymą pareiškimo tyrimą nutraukti, kadangi savo bute rado sieninį laikrodį „Gegutė“, vaikišką vonelę, metalinį praustuvą ir kitus daiktus. Tačiau jis jokių daiktų nerado. Prašymą nutraukti tyrimą parašė būdamas apsvaigęs nuo tą dieną vartotų vaistų. Tai patvirtina pridedamas medicininių dokumentų išrašas. Be to, tą prašymą surašė pačios policijos darbuotojos, atvykusios pas jį į namus ir pakėlusios jį iš lovos. Jos grasino išvežti iš buto draugės daiktus, jeigu nepasirašys pareiškimo.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyrius nesutinka su pareiškėjo skundu. Savo nesutikimą grindė tokiais motyvais: nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, t. y. namo pirmininkės S. B. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad A. S. jai pasakojo, kad namuose rado laikrodžio dalis, bei paties pareiškėjo prašymą tyrimą baigti, nes daiktai rasti, jie pavogti nebuvo. Nurodo, kad A. S. pats atvyko į policijos komisariatą ir pateikė paaiškinimą, kad visus daiktus rado ir pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad prašo vieno - įpareigoti S. B. grąžinti jo relikviją - antikvarinį laikrodį. Policijai priekaištų nereiškia. S. B. pareigūnus suklaidino. Dabar laikinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena nuo 2015 metų, kuomet mirė jo žmona. Pas jį yra netvarka, nes krauna, rūšiuoja savo daiktus. Sandėliuko šeimininkas yra gyvas. Jį vadino A., o tikras vardas yra kitoks. Šalia gyveno 13 metų. Sandėliuke pasidėdavo savo daiktus. Sandėliukas buvo pilnas daiktų. Savo daiktus sudėdavo priekyje. Daiktai sandėliuke buvo: virtuvinis praustuvas, laikrodis „gegutė“ be svorių, kitų nepamena. Reikalingas praustuvas ir laikrodis be girių. Laikrodis vertas 50 eurų, praustuvas - 10-15 eurų. Prieš du su pusę metų vežė laikrodį remontui, jį vežė be girų, nes meistras sakė, kad jų nereikia. Svarbiausias laikrodis, tegul jį sugražina. Tai yra jo tėvo palikimas. Už vonelę ir mašinėlę jie norėjo atlyginti 10 eurų, bet jų neėmė. Atėjo vyras su moterimi, sakė „mes paėmėme vonelę ir mašinėlę, prašau jums 10 eurų“. Pretenzijas reiškia dėl dviejų daiktų. Daiktai buvo sandėliuke, (duomenys neskelbtini), sandėliukas Nr. 8. Sandėliukas priklausė žmogui, kurį išvežė į senelių namus. Kas paėmė daiktus, tegul pasako pirmininkė S. B.. Ji vadovavo sandėliuko iškraustymui. Tą pačią dieną nuėjo pasiimti savo daiktų. Jokio termino išsinešti daiktus nedavė. Sandėliuko daiktus išvežė. Sandėliuko raktą atidavė pirmininkei. Dabar gali pasakyti, ar tai buvo ta pati diena. Daiktus grąžinti turėjo buto pardavėjai. Jie pasakė „atvešime visus daiktus, kuriuos paėmėme“. Tai buvo vyras su nedidele tamsia moterimi. Vyras pasakė, kad matė praustuvą ir daug kitų daiktų, pasakė, kad viskas nuvežta į kaimą. Kur kaimas, nesakė. Pirmininkė dalyvavo kartu išplėšiant sandėliuką. Vyras pasakė, kad su pirmininke išnešė. Gali būti, kad pirmininkė nematė daiktų. Yra kaltinamas kaip konteinerių bomžas. 2005 metais buvo gaisras, sudegė namas Kairiuose. Kadangi parsiveždavo daiktus iš Vokietijos, po gaisro su žmona parsivežė juos į butą ir sukrovė į vieną kambarį. Negali pasakyti, kada parašė pareigūnams. Lapkričio 7 d. buvo nesąmoningas, prigėręs vaistų, pareigūnės rašė viską pačios. Nuo vaistų buvo praradęs orientaciją. Vaistus gėrė vieną kartą. Daktarei pasakė, kad nuo vaistų yra blogai, darėsi neadekvatus, daktarė liepė nutraukti vaistų gėrimą. Pirmą pareiškimą parašė būdamas sąmoningas. Pareiškimus surašė atėjusios pareigūnės. Viena rašė, kita – fotografavo kambarį. Jo nieko neklausė, jis blogai jautėsi ir nuėjo gultis. Pasakė, kad jei nepasirašo, atvažiuoja mašina ir išveža daiktus. Apie tyrimo nutraukimą kalbos nebuvo. Pasirašė, nes pareigūnės jį spaudė. Į policiją buvo atvykęs. Nuėjo pas advokatą, kuris nukreipė pas policijos viršininką. Nuėjus į policiją sekretorė nukreipė ne pas viršininką, pakišo lapą ir pasakė dabar viskas baigta. Jis pasakė: „kitus daiktus užmirškite, grąžinkite tik laikrodį „gegutę“. Pareigūnai buvo suklaidinti S. B.. Su moterimi jokių reikalų neturėjo. Jos vyras pasakė, kad su pirmininke išplėšė. Paklausė, kodėl daiktų neparvežė, sakė, kad jei per dvi dienas neparveš daiktų, rašys pareiškimą.
Liudytoja S. B. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra namo bendrijos pirmininkė. Daiktų nematė. Senolis iš buto Nr. 8 buvo perkeltas į senelių namus. Pasakė, kad A. M. išvežė į senelių namus, į kuriuos - nesakė. Jie buvo agresyviai nusiteikę, nes buvo skolingi. Dukra parašė įgaliojimą tetai, kad sutvarkyti ir parduoti butą. Jai prisistatė, kad tvarko butą, sandėliuką. A. M. sesuo perdavė raktus ir pasakė, kad sandėliuko rakto neturi ir juo niekada nesinaudojo. Ji sandėliuko nematė, bet sakė, kad buvo prikrautas iki lubų. Sakė, kad reikia ieškoti automobilio ir išvežti šiukšles. Po kiek laiko pasirodė buto Nr. 9 nuomininkas, tuomet jam buvo duotos 2-3 dienos, kad išsineštų savo daiktus. Jis pasiėmė iš sandėliuko kas jam reikalinga. Žmonės sakė, kad pasiėmė puodą su gelžgaliais, dirbtinę eglę, toršerą, knygas nešėsi į mašiną. Po kurio laiko A. S. pasakė, kad jį apvogė. Žmonės, kurie rūpinosi butu, išsilavinę, kultūringi. Jie pasakė, kad bando nuomotis mašiną ir sutvarkyti sandėlį. Jie skubėjo, nes turėjo bilietus į Liuksmeburgą. Lapkričio mėnesį keitė nuotekų vamzdžius. Mano, kad A. S. galėjo neprisiminti kas buvo sandėliuke. A. S. leido į susirinkimų salę pasidėti daiktus. Jis paliko stalo plokštę, stiklainius ir išsinešė jų žurnalinį stalą. Supranta, kad jis nelabai prisimena, kokie jo daiktai. Jos ir A. S. santykiai buvo normalūs. Žmonės išlaisvino buto Nr. 8 sandėliuką, sakė „palikome tuščią“. Dabar butas yra parduotas. Atidarant sandėliuką, trūktelėjo durų probajų ir atidarė. Nežinojo, kad A. S. turi sandėliuko raktą. Nežinojo, kad sandėliukas buto Nr. 8, nes durų numeracija yra nusitrynusi. Nežinojo kur tas A. M. sandėliukas. Žmonės atskaičiavo pagal numeraciją, kadangi turi įgaliojimą, jie galvojo, kad turi teisę ir patekti į jį. Jie turėjo to buto raktus. Kas tie žmonės, paaiškės, kada bus informacija apie savininkus. Tie žmonės pasakė, kad buvo palikta vaikiška vonelė su nulaužtu kampu. Ji nematė kas yra sandėliuke. Vėliau matė tik puodą su gelžgaliais. A. S. pasakė, kad dingo laikrodis. Pasakė, kad yra likusios giros nuo laikrodžio. Ji pasakė, jei yra likusios detalės, laikrodis jau nebeturi vertės, jis jau buvo nereikalingas, jei išnešė į sandėliuką. A. S. sakė, kad tvarkė laikrodį ir detalės liko. Durų prabą ištraukė ir padėjo. Negali pasakyti, ar liko sandėliukas atviras. A. S. greitai pasirodė, davė raktą ir užrakino. Kad raktas pas A. S., sužinojo kai atnešė raktą, jau atidarius sandėliuką. Kada pareigūnai atvyko pas A. S., nematė. Pareigūnai buvo atvykę pas ją. Nematė, kad jis neša daiktus nuo konteinerio. Nežinojo, kad tuo sandėliuku naudojasi A. S.. Kad neša daiktus į butą, žinojo. A. S. yra nuomininkas.
Liudytoja N. V. teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pareiškimas, jog A. S. dingo daiktai: laikrodis – „gegutė“, vaikiška vonelė, mašinėlė, praustuvas. Buvo bendrauta su namo pirmininke. Kitą dieną nuvyko tuo pačiu adresu, šalia butas, kurie galimai iškraustė daiktus. Durų niekas neatidarė. Iš A. buto išgirdo triukšmą, buvo šūkaujama. Girdėjosi moters balsas. Paskambino į duris. Iš pradžių niekas neatidarė, po to atidarė, nusivedė į virtuvę. Virtuvėje buvo du alaus „bambaliai“. Paklausė, ar A. S. vienas. Jis pasakė „ne“. Buvusios moters nematė, nes jis pasakė, kad uždarė ją kitame kambaryje. Bute buvo krūvos daiktų, smarvė. Jam sakė, kad negalima bute laikyti tokias krūvas daiktų, apklausė jį ir išėjo. Namo kieme buvo automobilis, prikrautas daiktų, pagalvojo, kad jo. Kitą dieną apklausinėjant kitą asmenį, su triukšmu atėjo A. S.. Pasakė, kad skubu. Jo paprašė palaukti. Išleidus apklausiamą asmenį, jį pasikvietė. A. S. pasakė, kad visus daiktus rado. Jis pasakė: „turiu problemų, sergu vėžiu, turiu daiktus savo namuose“. Paaiškinimai buvo du. Pirmas buvo rašytas pareiškimas, antras - žodinis. Gali būti paaiškinimas, kad jis tuos daiktus rado ir pretenzijų neturi. Paaiškinimas buvo surašytas kabinete, spaudimo jam nedarė. Tą dieną, kai buvo atvykusi, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o kai pateikė prašymą nutraukti tyrimą, A. S. nebuvo apsvaigęs. Apie daiktų išvežimą kalbos nebuvo. S. B. apklausė kaip namo pirmininkę. Asmenys nebuvo nustatyti, tyrimas vyko iki nebuvo gautas A. S. paaiškinimas. Iš namo pirmininkės suprato, kad pardavus butą žmonės norėjo iškraustyti sandėliuką, kuriame buvo sudėti A. S. daiktai.
Liudytoja S. D. teismo posėdyje parodė, kad su A. S. yra šeimos draugai, jų sodai šalia. Pas jį vaikščiojo, kadangi reikėjo jam suleisti vaistus ir paskaičiuoti už elektrą. Atėjo vyras, sakė „ateikit daiktų pasiimti“. Pasakė, kad jis guli lovoje. A. S. gulėjo, sakė nueiti paimti daiktų ir sudėti jo daiktus į mašiną. Vyras ją nusivedė į sandėliuką, durys buvo išplėštos, sandėliukas buvo tuščias. Tuomet sakė A. S. „kelkis ir eik pats žiūrėti, nėra daiktų“. Sandėliuke buvo kažkoks čiužinys, bet sakė, kad ne jo. Rašydama skaitliuko rodmenis, girdėjo, kad daiktai yra išvežti į kaimą. Kitą dieną atėjo, sako „ateikit daiktų pasiimti“. Ji nuėjo - sklepas tuščias. Leido vaistus - neurorubiną ir naklofeną. Vaistai nuo nugaros skausmo, vitaminai ir vaistai nuo skausmo. Dar matė, kad gerdavo vaistus dėl miego klonazepamą. Tik girdėjo, kad kalbėjo, daiktus jam žadėjo parvežti, bet jam nieko neparvežė. Buvo moteris ir vyras, jų nepažįsta. Moteris sakė, kad daiktai išvežti į kaimą, juos parveš. Vaistai buvo padėti ant spintelės. Tiksliai nežino, ar jis vartojo tuos vaistus, tik matė vaistų dėžutę. Pas jį lankėsi kuomet reikėjo leisti vaistus. Tai buvo gal spalio mėnesį. Jis buvo nervingas, prašė ateiti suleisti vaistus, ji ateidavo. Jis nesąmonių pakalbėdavo, keikdavosi. Su ja bendravo normaliai. Dėl sutrikusios orientacijos nežino, kasdien nesilankydavo. Jis gulėjo lovoje sirgdamas. Girdėjo, kad moteris sakė, kad tuos daiktus jam grąžins. Prie jos A. S. daiktų nepasiėmė. Nežino, kokie A. S. daiktai buvo paimti ir negrąžinti, jų nematė. Galėjo būti, kad moteris pasakė, kad daiktai kaime ir juos atveš. Moteris sakė „aš paskambinsiu“, A. S. paprašė telefono numerio. Ji sakė „aš pati paskambinsiu“. Gal jis buvo davęs telefoną, nežino. Jis prašė telefono, sakė „aš pats nuvažiuosiu ir daiktus, kurie reikalingi, pasiimsiu, kurie nereikalingi, tegul būna“. Kartais jam būna negerai su galva, vaikšto kažkoks. Kai atėjo policijos pareigūnės, buvo ką tik atėjusi. Atėjus A. S. gulėjo lovoje. Jis su ja kalbėjo normaliai. Atėjo, tik spėjo nusivilkti paltą ir paskambino į duris. Atidarė duris, pasakė „kelkis, kažkas atėjo“ ir nuėjo į kitą kambarį, užsidarė duris. Kai atvyko policijos pareigūnės, pradarė duris, jis išlipo iš lovos, nuėjo kaip griuvinėdamas ir nuėjo prie durų. Kaip tik buvo jam suleidusi vaistus. Jis galėjo griuvinėti nuo vaistų. Pareigūnės buvo atėjusiosios dėl daiktų, jie visi rašė virtuvėje, gal kažką pasirašė, kartu nebuvo. Buvo kitame kambaryje. A. M. nepažįsta, gal yra mačiusi. Pirmininkė buvo atėjusi ir kalbėjo, kad reikia keisti vamzdžius, reikia iškrauti iš sandėliuko Nr. 8 buto daiktus. Gal A. S. alaus kartais ir atsigeria.
Liudytoja S. T. teismo posėdyje parodė, kad buvo gruodžio ar sausio mėnuo, buto savininkė R. G. paskambino ir pasakė, kad A. M. yra išvežtas į senelių namus, ji atsiųs įgaliojimą šitą butą išvalyti ir parduoti. Įgaliojimas iš (duomenys neskelbtini) atėjo po dviejų savaičių, po to jai perdavė raktus. Butas yra (duomenys neskelbtini). Iškraustymą pradėjo gal buvo spalio mėnesio gale ar lapkritį. Kai atnešė raktus, kreipėsi į bendrijos pirmininkę su įgaliojimu, kad tvarkys butą. Paskui sakė, kad dar yra rūsys. Nusileido žiūrėti rūsio, rado aštunto buto rūsį su užkabinta spynele, patraukė ir atidarė duris. Rūsys iki lubų ir iki durų buvo užrautas šiukšlėmis, nes ten buvo dėžės, daiktai, čiužinio porolonai, nieko nežiūrėjo. Atidarant sandėliuką A. S. nedalyvavo, nežinojo kieno sandėliukas. Po dienos skambino pirmininkė ir sakė, kad atsirado žmogus, kuris sako, kad tai jo daiktai. Tuomet dar nuėjo su pirmininke, dar kartu buvo A. S. draugė. Pasakė, kad butą reikia išvalyti ir per tris dienas išsivežti daiktus. Jis suprato, kad jam yra duotas kelių dienų terminas išsikraustymui. Terminą pratęsti neprašė. Asmuo, kuris buvo užėmęs sandėliuką, žinojo, kad jo kaimyno jau nebėra ir jis turi atlaisvinti sandėliuką. Kada jie susitiko, negali pasakyti, datos nepamena. Su A. S. bendravo du ar tris kartus. Įdėjo skelbimą, kad atiduoda senus baldus išsivežimui. Žmonės pagal skelbimą atvažiavo ir išsivežė senus baldus iš buto, o iš šiukšlyno nebuvo ką vežti. Po kiek laiko nuėjo į rūsį, pasižiūrėjo, kad ten jau pusę rūsio daiktų dalis buvo iškraustyta, pagalvojo, kad jau pasiėmė. Nusprendė, kad jam nereikia rūsyje likusių daiktų. Ten daiktai buvo nuo konteinerio, ten buvo šiukšlės. Laikrodžio nematė. Pasamdė automobilį, kurie tuo užsiima, sumokėjo 50 eurų ir visas šiukšles išvežė. Buvo tokios dulkės ir purvas, kad į vidų bijojo eiti. Žmonės, kurie vežė daiktus iš rūsio, buvo užsidėję kaukes. Po to kai viskas buvo išvežta, kai atsisveikino, jis per pirmininkę pasakė, kad kažkokie gegutės rėmai turėjo būti, nes jis ant lango rado detales. Jis pasakė, kad buvo vonelė kūdikiui, tai ją matė. Nuėjo pas jį, paklausė „kas yra?“, sako „nieko, liko mano porolonai“, paspaudė rankas, jis pasipasakojo savo gyvenimą ir jie išėjo. Jam davė 10 eurų ir tai buvo klaida, bet matė, kad žmogus buvo susinervinęs. Praėjus kelioms dienoms vėl skambino pirmininkė, kad jis ant palangės rado kažkokių laikrodžio detalių, kad dar rūsyje turėjo būti metalinė dėžutė. Buto šeimininkė parašė žinutę el. paštu, kad jokio leidimo kaip iš buto savininkės naudotis sandėliuku jis nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 str. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 108 straipsnis numato atsakomybę tam, kas pavogė, sukčiavo, pasisavino ar iššvaistė turtą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti tokių objektyviųjų požymių, kaip veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyviųjų požymių, kaip kaltė, motyvas, tikslas visumą. Analizuojant minėto administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis). Tokiu būdu, ANK 108 straipsnio inkriminavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius komentuojamo nusižengimo požymius, bet ir tai, jog nusižengimas buvo padarytas tyčia.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. priklausė R. G., kuri yra minėtame bute gyvenusio ir į senelių namus išvežto A. B. M. dukra. Iš 2014 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo matyti, kad R. G. ir jos sutuoktinis R. G. įgaliojo S. T. parduoti šeimos turtu laikomą ir nuosavybės teise R. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Akivaizdu, kad pareiškėjas skunde minimus dingusius daiktus laikė ne jam, o R. G. nuosavybės teise priklausančiame sandėliuke. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad įgaliojimą parduoti minėtą butą turinti S. T. ne tik kad leido pareiškėjui iš sandėliuko išsinešti jam priklausančius daiktus, bet ir davė kelių dienų terminą. Nors šią aplinkybę pareiškėjas ir neigia, tačiau tiek S. B. teisme duoti parodymai, kad „jam buvo duotos 2-3 dienos, kad išsineštų savo daiktus“, tiek bylos medžiagoje esantis 2018-01-29 tarnybinis pranešimas (b. l. 46), kuriame nurodyta, jog bendraujant su S. T. telefonu, ji paaiškino, kad „tiksliai kada, neatsimena, bet lyg ir tą pačią dieną, į ją kreipėsi asmuo, kuris teigė, kad sandėliuke yra jo daiktai, tuomet ji jam pasakė, kad jis turi 3 dienas daiktus iš sandėliuko išsinešti, visa tai, ko jis nespės išsinešti, bus išvežta į savartyną“, patvirtina, kad A. S. buvo žinoma, jog daiktai, kurių per nurodytą terminą jis nepasiims, bus iškraustyti iš sandėliuko ir išvežti. Teisme liudytoja S. T. dar kartą patvirtino aplinkybę, kad A. S. buvo žinomas terminas daiktams išsivežti: „pasakė, kad butą reikia išvalyti ir per tris dienas išsivežti daiktus; jis suprato, kad jam yra duotas kelių dienų terminas išsikraustymui; termino pratęsti neprašė“. Be to, ir paties A. S. teismui pateiktame ir prie bylos medžiagos pridėtame pareiškime (b. l. 28) nurodyta, kad sandėliuke jis rado ir pasiėmė du pusmaišius knygų, toršerą, plastmasinę eglutę ir raskladuškę, prekiauti daiktams, kas tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjui ne tik kad buvo sudaryta galimybė per nustatytą terminą pasiimti jam reikiamus daiktus, bet jis tai ir padarė. Kad A. S. iš sandėliuko daiktus pasiėmė, teisme patvirtino ir liudytoja S. B., nurodydama, kad jis pasiėmė iš sandėliuko, kas jam reikalinga; žmonės sakė, kad pasiėmė puodą su gelžgaliais, dirbtinę eglę, toršerą, knygas nešėsi į mašiną.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. S. 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė paaiškinimą policijai, kuriame nurodė, kad savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), rado laikrodį „gegutė“, vaikišką vonelę, mašinėlę, todėl pretenzijų niekam neturi, žala nepadaryta, nori, kad būtų nutrauktas pareiškimo tyrimas. Tačiau teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė priešingai, t. y. jog jis šių daiktų nerado, o minėtą prašymą nutraukti tyrimą parašė būdamas apsvaigęs nuo tą dieną vartotų vaistų. Iš vaistų „(duomenys neskelbtini)“ informacinio lapelio (b. l. 13) matyti, kad kaip galimas šio vaisto šalutinis poveikis gali būti psichikos sutrikimai: pablogėjęs dėmesio koncentravimas, neramumas, sumišimo būsena, sutrikusi orientacija. Tačiau tokio šalutinio poveikio dažnis nežinomas. Teismo vertinimu, byloje pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas minėtą paaiškinimą tikrai parašė būdamas psichiškai paveiktas vaistų, t. y. būtent nuo jų sukelto šalutinio poveikio, nėra. Apklausta liudytoja S. D. neįvardino A. S. kaip tą dieną turinčio kažkokių psichikos sutrikimų būtent dėl vaistų poveikio: „tiksliai nežino, ar jis vartojo tuos vaistus, tik matė vaistų dėžutę; dėl sutrikusios orientacijos nežino, kasdien nesilankydavo; jis su ja kalbėjo normaliai ir kt.“. Be to, teismo posėdyje liudytoja apklausta, minėtą paaiškinimą paėmusi policijos pareigūnė N. V. nurodė priešingai nei A. S., t. y. kad „tą dieną, kai buvo atvykusi, buvo jis apsvaigęs nuo alkoholio, o kai pateikė prašymą nutraukti tyrimą, jis nebuvo apsvaigęs; paaiškinimas buvo surašytas kabinete, spaudimo jam nedarė“. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnė būtų suinteresuota administracinio nusižengimo bylos tyrimo baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnės duotais parodymais teisme nėra jokio teisinio pagrindo.
Neatmetama ir ta galimybė, kad pareiškėjas, kuris yra garbaus amžiaus - jam jau 81-eri metai, apskritai nėra tikras, kur padėjo minimus daiktus, kadangi iš byloje esančių duomenų suprantama, jog A. S. savo daiktus laikė įvairiose skirtingose vietose, t. y. kambaryje, mašinoje, sandėliuke. Be to, kaip pats teisme nurodė, pas jį yra netvarka, nes krauna, rūšiuoja savo daiktus; sandėliukas buvo pilnas daiktų, ką patvirtina ir bylos medžiagoje esančios A. S. kambario nuotraukos ir N. V. teisme duoti parodymai, kad bute buvo krūvos daiktų, smarvė; jam sakė, kad negalima bute laikyti tokias krūvas daiktų; namo kieme buvo automobilis prikrautas daiktų, pagalvojo, kad jo. Šią aplinkybę patvirtina ir S. B. teisme duoti parodymai, jog mano, kad A. S. galėjo neprisiminti, kas buvo sandėliuke; A. S. leido į susirinkimų salę pasidėti daiktus; jis paliko stalo plokštę, stiklainius ir išsinešė jų žurnalinį stalą; supranta, kad jis nelabai prisimena, kokie jo daiktai.
S. T. neneigia aplinkybės, kad visi sandėliuke likę daiktai buvo išvežti, t. y. byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. T. „atvykusi į sandėliuką po 3 dienų pamatė, kad kai kas buvo išnešta, bet daug daiktų dar buvo jame; tuomet iškvietė transporto priemonę tiems daiktams išvežti, ji suprato, kad viską, kas reikalinga, tas asmuo, kurio kaip jis teigė tie daiktai buvo, jau pasiėmė; visi likę daiktai, kaip ji įvardijo, šiukšlės, buvo išvežta į sąvartyną“. Analogiškas aplinkybes S. T. nurodė ir teisme: po kiek laiko nuėjo į rūsį, pasižiūrėjo, kad ten dalis daiktų buvo iškraustyta, pagalvojo, kad jau pasiėmė; nusprendė, kad jam nereikia rūsyje likusių daiktų; ten daiktai buvo nuo konteinerio, ten buvo šiukšlės; pasamdė automobilį, kurie tuo užsiima, sumokėjo 50 eurų ir visas šiukšles išvežė. Tačiau akivaizdu, kad tokių veiksmų S. T. ėmėsi ne turėdama tikslą atitinkamus A. S. daiktus pagrobti ar kitaip juos užvaldyti, bet siekiant išvalyti (atlaisvinti) parduodamo buto sandėliuką. Teismo vertinimu, tokios S. T. nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų duomenų kontekste, nekelia jokių abejonių ir rodo, kad nagrinėtinu atveju tikrai nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str., požymių.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2017 m. lapkričio 10 d. priimtas nutarimas dėl teisenos nutraukimo pagal ANK 108 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais.
Taip pat pažymėtina, kad ateityje klausimas dėl galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo vykdant svetimų daiktų išvežimą iš patalpos galėtų būti spręstinas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. S. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. R. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.