- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- 1-557-586/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44492-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- R. E.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), šaltkalvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. gruodžio 24 d., apie 00.06 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), kambaryje, tyčia vieną kartą su peiliu dūrė V. S. į pilvo sritį, taip jam padarė kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo sienoje, kiaurinį kepenų IV segmento sužalojimą, t. y. R. E. sukėlė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 punktas 6.6.9.).
Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino visiškai, tai yra pripažino, kad gruodžio 24 d. gavo premiją, su kolega išgėrė alkoholio. Norėjo dar išgerti, todėl nuėjo į parduotuvę. Vakare, apie 21 val., paskambino A. J., pasakė, kad turi išgerti, jis atėjo, o vėliau atėjo ir V. S.. Prasidėjo konfliktas dėl malkų ir kamino. Jis jam liepė išeiti, V. S. priėjo ir davė jam su delnu per ausį. Kadangi turėjo rankoje peilį, dūrė V. S.. Pasirodė kraujas, atvažiavo policija. Jam pačiam trenkė per ausį, tačiau sužalojimo nebuvo. Kiek turėjo, tiek atlygino žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo. Atlygins ir civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kadangi kaltinamasis atlygino 1 000 Eur, prašo priteisti likusią 4 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą.
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos T. A. 2021-12-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad asmuo pranešęs apie įvykį yra D. G., smurtą patyręs asmuo - V. S., kuriam užfiksuota kraujuojanti žaizda pilvo srityje. Nurodyta, kad 2021-12-24, apie 00.06 val., gautas pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., patėvis padūrė peiliu sugyventinį į pilvą. Reikalinga GMP, yra 3 vaikai. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko A. J. (nustatytas 1,83 promilių neblaivumas), kuris paaiškino, kad svečiavosi pas draugą R. E., vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo V. S., tarp pastarųjų kilo konfliktas dėl buitinių dalykų. A. J. nurodė, kad konflikto metu, visiems sėdint, R. E. vieną kartą kaire ranka trenkė V. S. bei kišeniniu peiliuku dešine ranka dūrė į pilvą. Iš kur pas R. E. atsirado peilis, nepastebėjo. Po konflikto A. J. pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją med. pagalbą. Kitame kambaryje miegojusi R. E. podukra atsikėlė bei iškvietė medikus. R. E. nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas su V. S. ir šis jam trenkė vieną kartą į veido sritį, o jis pasiėmęs nuo kėdės sulenkiamą kišeninį peiliuką vieną kartą dūrė V. S. į pilvo sritį. V. S. dėl patirtų sužalojimų, įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, GMP išvežtas į ligoninę. D. G. aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes miegojo kitame kambaryje su savo vaikais. Smurtu įtariamam R. E. nustatytas 1,46 promilių girtumas (1 t., b. l. 1-4).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2021-12-24 00.38 val. R. E. nustatytas 1,46 promilių girtumas (1 t., b. l. 10-12).
Iš ROIK Nr. 0121000822908 ir Nr. 0121000823036 išrašų nustatyta, kad 2021-12-24, 00.06 val. gautas telefoninis pranešimas, pranešėjas – D., kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., patėvis padūrė peiliu sugyventinį į pilvą, reikalinga GMP. Jūrininkų ligoninė informavo, kad 2021-12-24, 01.09 val., GMP pristatė V. S.. Diagnozė: pilvo durtinė žaizda, operuojamas chirurgijos skyriuje (1 t., b. l. 19-22, 23-24).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Kambaryje ir koridoriuje ant grindų užfiksuotos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas kišeninis sulenkiamas peilis, ant kurio geležtės galimai kraujo žymės. Peilis įdėtas į pakuotę Nr. 478667 (1 t., b. l. 33-35, 36-46).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje 2021-12-24 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. paimtas peilis. Peilis sulenkiamas, su medžio imitacijos rankena. Peilio ilgis 18,5 cm. Ant peilio geležtės matosi tamsiai rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 47-49, 50-52).
Iš BODY kamerų vaizdo įrašų, darytų 2021-12-24 įvykio vietoje, apžiūros protokolo nustatyta, kad pareigūnus pasitinka A. J.. Kambaryje ant grindų matosi gulintis vyras, tyrimui žinomas kaip V. S.. Vyras nereaguoja, matosi kruvina ranka. Kitame kambaryje ant lovos sėdi tyrimui žinomas R. E.. Pareigūnė nuo kėdės paima peilį, kuris yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Pats R. E. pasako, kad čia yra įkaltis. R. E. pareigūnams pasakoja, kad įvyko konfliktas, jam kumščiu trenkė V. S., o jis jam su peiliu ir matyt sužeidė žmogų. Nurodo, kad viskas vyko tame kambaryje, kur jis sėdi. R. E. pasako, kad pasimetė, kraujo pasirodė. R. E. nurodo, kad jau ne pirmas konfliktas „jis man į snukį, aš ana su peiliu“. R. E. nurodo į kurią vietą jam sudavė V. S., pareigūnė pasako, kad nieko nesimato. Nurodo, kad įvykį matė A. J.. R. E. pripažįsta, kad dūrė ir priduria, kad peilio neslėpė. GMP darbuotojai išveža į ligoninę V. S.. D. G. nurodo, kad vaikai nieko negirdėjo. A. J. nustatytas girtumas 1,83 promilių, D. G. - blaivi. Pareigūnei paprašius papasakoti kas įvyko, D. G. sako girdėjusi, jog dėl kamino prasidėjo. A. J. priduria, kad pradėjo dėl kamino, dėl vonios, ir prasidėjo. A. J. sako: „tas atsistojo, žiūriu tiesiai į vidurius, kad davė“. Pareigūnė klausia, ar V. S. nieko jam nedarė prieš tai, į tai A. J. sako „nieko, nieko, jis V. kalė iš vienos rankos, supranti iš vienos kalė, o iš kitos...“. Pareigūnė paklausia, ar V. S. tuo metu stovėjo, ar sėdėjo, A. J. atsako, kad sėdėjo. Pareigūnė paklausia „jis susinervinęs, jau atsistojęs dėjo iš rankos į veidą, kur?“, A. J. sako „ans nebuvo nei atsistojęs, sėdėdamas taip kalė ir iš karto į pilvą“. Paklaustas, kur buvo padėtas peilis, A. J. nurodo, kad negali pasakyti, ar ant stalo buvo, ar kišenėje, nežino, nematė nuo kur jį pasiėmė. Pareigūnei paklausus ar anksčiau tarp jų yra buvę kokių konfliktų, muštynių, D. G. nurodo, kad yra, kad ant jos daug puldavo. D. G. nurodo, kad jie su įtariamuoju yra buto bendrasavininkai, kad jam priklauso pusė kambario, bet davė visą kambarį jam, kad į virtuvę neitų, susitarė per teismą. Jis turi savo kambarį ir veda savo buitį. A. J. nurodo, kad jie išgėrė 2 po 0,7 ir 2 po pusę litro, gėrė keturiese, buvo dar vienas bendradarbis, bet jis išėjo iki įvykio. D. G. nurodo, kad įvykio metu namie vaikai miegojo. D. G. nurodo, kad nieko nematė, tik išgirdo, kad reikia kviesti greitąją (1 t., b. l. 57-60).
Iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad garso įrašytas darytas 2021-12-24 00.06 val. Pagalbą kviečia D. G., kuri nurodo, kad jos draugą padūrė patėvis, per pilvą kažkur. Nurodo adresą. Sujungus su GMP, kalbą tęsia A. J., kuris nurodo, kad padūrė žmogų su peiliu ir prašo kuo greičiau siųsti medikus. (1 t., b.l. 64-67)
Iš specialisto išvados Nr. G 141/2022 (03) matyti, kad V. S. konstatuota kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda pilvo sienoje, kiaurinis kepenų IV segmento sužalojimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, V. S. sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 82-83).
Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su R. E. jokių santykių nepalaiko, nebuvo nei draugai, nei priešai. 2021-12-23 pas jį į svečius buvo atėjęs jo kolega, su juo išgėrė 0,7 litro degtinės. Kai jis alkoholį vartojo su kolega, tuo metu pas R. E. kambaryje buvo A. J. ir pastarieji taip pat vartojo alkoholį. Su kolega alkoholį gėrė virtuvėje. Jo kolegai išėjus, po kurio laiko, galėjo būti apie 00:00 val., jam būnant virtuvėje, iš R. E. kambario išėjo A. J. ir pakvietė į lauką parūkyti. Jiedu lauke parūkė, pasikalbėjo. Grįžus į vidų, A. J. jį pakvietė į R. E. kambarį kartu su jais pabūti. Šie dar turėjo alaus gal 2 litrus. Jis prisėdo prie jų. Iš pradžių jokių barnių ar konfliktų nebuvo, šnekučiavosi. Paskui R. E. pradėjo jam priekaištauti, kad jie su D. G. neprižiūri vaikų, verčia juos dirbti, dar moralizavo jam dėl to, kad jis pakeitė kaminą, kad pečių pakeitė, sakė, kad jie prabangos nori. Tada R. E. atsistojo nuo miegamo kampo, kur sėdėjo, ir pradėjo eiti. Tuo metu jis pamanė, kad R. E. eis į tualetą, tačiau šis priėjo prie jo, sėdėjusio ant sulankstomos lovos, ir nieko nesakęs dūrė peiliu į pilvą. Tuo metu ir pats nesuprato kas įvyko, tik pažiūrėjęs į pilvą pamatė kraują. Tada suprato, kad R. E. jį padūrė su peiliu. Nuo kėdės jis nukrito ant žemės, ant kelių, buvo susirietęs ir susiėmęs už pilvo. Jis nežino iš kur R. E. paėmė peilį, gal turėjo kišenėje. Viskas įvyko greitai. Tą vakarą R. E. peiliu negrasino, užpuolė neįspėjęs. Iš ligoninės jį išleido gruodžio 30 dieną, bet dar buvo nedarbingas iki 2022 metų kovo 8 dienos. Jautėsi silpnai, kurį laiką negalėjo dirbti fizinio darbo, ir po namus daugiau pavaikščiojus, vakare jausdavo nuovargį. Jis prieš R. E. jokių veiksmų, kad išprovokuotų konfliktą, neatliko, jam netrenkė nei pirmas, nei po konflikto. Iš Sodros gavo nedarbingumo išmoką tik už dvi savaites, ir jam paaiškino, kad nemokėjo daugiau todėl, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Nedarbingume jis buvo 2,5 mėnesio (1 t., b. l. 121-124, 129-132).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021-12-23, apie 19.00 val., buvo pas pažįstamą R. E., kadangi jį pakvietė į svečius išgerti. R. E. kambaryje buvo dviese, vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Tame pačiame bute, kitame kambaryje, gyvena R. E. podukra su sugyventiniu V. S. ir trimis vaikais. Prie jų prisijungė ir V. S., visi kartu vartojo alkoholį. Vakarojant, R. E. su V. S. sukonfliktavo dėl buitinių reikalų. Staiga R. E. kaire ranka griebė V. S. už sprando ir, palenkęs jį, dešine ranka užsimojo V. S. į pilvo sritį. Kad jis turėjo peilį tuo momentu, jis nematė. Suprato tik tada, kai V. S. susigriebė už pilvo ir pastarajam tarp pirštų pasruvo kraujas. Tada jis sušaukė kviesti greitąją, paėmė iš vonios rankšluostį ir prispaudė prie pilvo, nutempė jį į kitą kambarį (1t., b.l. 153-154, 155-158).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. E. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, teismo posėdžio metu duotais parodymais bei paties R. E. prisipažinimu, ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis sunkiai sužalojo žmogų.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam R. E. dėl 1 786,48 Eur žalos, atsiradusios dėl V. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. E. sunkiai sužalojo V. S., dėl ko nukentėjusysis ir buvo nemokamai gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 1 786,48 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis R. E. pateikė mokėjimo pavedimo nuorašą, iš kurio matyti, kad į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą pervesta 1 000 Eur padarytos žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. E. atlygino civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dalį žalos, t. y. 1 000 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, sumažinant civilinį ieškinį 1 000 Eur sumai, ir iš kaltinamojo R. E. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisiama 786,48 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje procesas dėl civilio ieškinio nutrauktinas.
Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam R. E. dėl 488,22 Eur žalos, atsiradusios dėl V. S. skirtos ligos išmokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. E. sunkiai sužalojo V. S., dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos paskyrė 488,22 Eur dydžio ligos išmoką. Išmokos dydį patvirtina pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Byloje pateiktas mokėjimo pavedimo nuorašas, iš kurio matyti, kad civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2 500 Eur neturtinei žalai ir 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų gydėsi beveik 3 mėnesius, vartojo medikamentus, negalėjo dirbti. Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį nurodė, kad kaltinamasis atlygino 1 000 Eur, todėl prašo priteisti likusius 4 000 Eur. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.
Kaltinamasis R. E. pateikė mokėjimo pavedimo nuorašą, iš kurio matyti, jog į nukentėjusiojo V. S. banko sąskaitą pervedė 1 000 Eur padarytos žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. E. atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, t. y. 1 000 Eur, todėl V. S. civilinis ieškinys tenkinamas dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies, sumažinant civilinį ieškinį atlygintai 5 00 Eur sumai bei Sodros išmokėtai sumai – 488,22 Eur, ir iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisiama 1 511,78 Eur turtinės žalos atlyginimo. V. S. civilinis ieškinys tenkinamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant civilinį ieškinį atlygintai 5 00 Eur sumai, ir iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisiama 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, su neturtinės žalos dydžiu kaltinamasis sutiko. Kitoje dalyje procesas dėl civilio ieškinio nutrauktinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. E. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu visiškai prisipažino savo kaltę. Tai, jog R. E. pripažino kaltę, gailisi, teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nustatyta, kad įvykio metu, būdami neblaivūs, R. E. ir V. S. sukonfliktavo, nukentėjusysis V. S. trenkė kaltinamajam į kairę galvos pusę, o R. E. supykęs peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą, kuris buvo lemiamas, ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. R. E. nepabėgo iš įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis atlygino dalį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, atlygino dalį nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, Sodros pateiktą civilinį ieškinį atlygino visiškai.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Tačiau teismas sprendžia, ar tikrai šis asmuo toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.
Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo R. E. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes, nors jis ir pripažįsta kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta nei viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau kaltinamojo asmenybė – teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos motyvai įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
R. E. teisiamas pirmą kartą, padarytos sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. R. E. sužalojo nukentėjusįjį, tyčia peiliu dūrė vieną kartą, dūris buvo lemtingas. R. E. sukonfliktavo su V. S., V. S. trenkė kaltinamajam į kairę galvos pusę, o R. E. dūrė V. S.. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, ir nėra pagrindo išvadai, kad R. E. ir toliau darys nusikalstamas veikas. Jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas.
Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant R. E. ne laisvės atėmimo, o švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimalią šios bausmės trukmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalyvauti elgesio pataisos, išklausant vieną programos ciklą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, nustatant galutinę bausmę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalyvauti elgesio pataisos, išklausant vieną programos ciklą.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 24 d., 00.38 val. iki 2021 m. gruodžio 25 d., 10.35 val., tai yra dvi paros, kurios prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1 786,48 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. E. 786,48 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 488,22 Eur civilinį ieškinio netenkinti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo V. S. pareikštą 5 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. E. 1 511,78 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 3 511,78 Eur nukentėjusiajam V. S.. Kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinį įrodymą – peilį, įdėtą į pakuotę Nr. 478667, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.