Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-506-771/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
1-506-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00193-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
Š. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-506-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00193-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.; 1.2.26.2.2.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje Š. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d., 54 str. 3 d. areštu 90 parų; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. M. 2012-01-27 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, viešoje vietoje – technologijos pamokoje, (duomenys neskelbtini) grupės mokinių akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais įžeisdamas nukentėjusiąją K. Č. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Š. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-01-27 būdamas auklėtojos K. Č. pamokoje paklausė auklėtojos, kodėl kalbėdama su jo grupėje besimokančia I. R., su kuria jis planavo kartu atlikti praktiką, pavadino jį „prielipa“. Jis kalbėjo pakeltu tonu, todėl K. Č. jam pasakė, kad „pamažintų“ balsą. Mokytoja į jo klausimą dėl „prielipos“ neatsakė, todėl jis įsikarščiavo ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Kokiais žodžiais kalbėjo, tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo labai susijaudinęs ir neprisimena. Galbūt, konflikto metu jis pavartojo necenzūrinį žodį „kūrva“. Taip pat pamena, kad mokytojos klausė, ką ji čia veikia, jeigu jai per žema dirbti su „profkiniais“, kai turi du aukštuosius. K. Č. atsiprašė ir gailisi dėl to, kad pasikarščiavo. Mano, kad tai buvo abipusis kivirčas, nes auklėtoja jį išprovokavo. Tačiau pripažįsta, jog auklėtoja jį „prielipa“ pavadino ne viešai, o jis su mokytoja sugalvojo išsiaiškinti viešai, visiems grupės draugams girdint ( b.l. 21).

Nukentėjusioji K. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-01-27 apie 12.00 val. ji atėjo į 45-ą kabinetą, kur turėjo vesti technologijos pamoką. Vos tik įėjo į klasę, Š. M. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė: „dusk“, „dink iš čia“, „kas tu tokia“. Visa tai vyko kitų mokinių akivaizdoje. Š. M. vartojo daug necenzūrinių žodžių. Ji jautėsi įžeista ir viešai, prieš visą klasę, pažeminta. Pamokos nenutraukė. Š. M. jos atsiprašė, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b.l. 8-9).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-01-27 apie 11.55 val. ji buvo (duomenys neskelbtini). Nuėjo į 45-ą kabinetą, kur mokytoja K. Č. vedė technologijų pamoką. Įėjusi į kabinetą, išgirdo kaip K. Č. supykusi aiškino mokiniui Š. M., kad jis neturi teisės su ja taip nemandagiai kalbėti. Ji suprato, kad konfliktas buvo įvykęs prieš jai ateinant (b.l. 12).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-01-27 apie 12.00 val. 45-ajme kabinete vyko technologijų pamoka, kurią vedė mokytoja K. Č.. Tik prasidėjus pamokai moksleivis Š. M. nei iš šio, nei iš to pradėjo ant mokytojos šaukti, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu. Visa tai vyko klasės mokinių akivaizdoje. Mokytoja Š. M. neįžeidinėjo, ant jo nešaukė, tik prašė, kad jis nusiramintų (b.l. 13).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-01-27 apie 12.00 val. ji buvo (duomenys neskelbtini), kur 45-ajame kabinete turėjo vykti technologijų teorijos pamoka. Kai ji su grupės draugais sėdėjo klasėje, į kabinetą įėjo mokytoja K. Č.. Tik mokytojai įėjus į klasę, grupiokas Š. M. pradėjo ją pulti žodžiais. Konfliktas įvyko mokytojai suabejojus dėl Š. atliekamos praktikos. Todėl Š. pradėjo mokytoją įžeidinėti, plūsti necenzūriniais žodžiais. Mokytoja ant Š. nešaukė, jo neįžeidinėjo, tik bandė sudrausminti bei nuraminti (b.l. 14).

Liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prasidėjus pamokai Š. M. užsipuolė mokytoją K. Č.. Konfliktas įvyko, nes mokytoja išreiškė nepasitikėjimą dėl Š. atliekamos praktikos. Š. labai supyko ir pradėjo mokytoją įžeidinėti, plūsti ją necenzūriniais žodžiais (b.l. 15-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kabinetas Nr. 45 ( b.l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje kaltinamojo Š. M. prisipažinimu, nukentėjusiosios K. Č., liudytojų R. K., V. P., G. B., I. N. parodymais nustatyta, kad 2012-01-27 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) vykusioje technologijos pamokoje Š. M. išvadino necenzūriniais žodžiais mokytoją K. Č.. Kaltinamasis K. Č. žeminančius žodžius, kurie akivaizdžiai žeidė nukentėjusiąją, išsakė viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims (pamokoje dalyvavusiems (duomenys neskelbtini) grupės mokiniams) ir tuo neabejotinai buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, nes pamoką vesti turėjusi K. Č. pergyveno dėl pažeminimo, o pamokoje dalyvavę mokiniai jautėsi nepatogiai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, jų intensyvumas ir trukmė (Š. M. atliko nevienkartinius, o tam tikrą laiką besitęsusius veiksmus – nukentėjusiosios atžvilgiu buvo išsakytas ne vienas, o daugiau necenzūrinių žodžių, į nukentėjusiosios K. Č. prašymą nusiraminti ir daugiau jos neįžeidinėti Š. M. nereagavo ir toliau ją įžeidinėjo), tai, kad šie veiksmai buvo nukreipti prieš pamoką vesti turėjusią mokytoją, kad šiuos veiksmus matė ir girdėjo pašaliniai asmenys, leidžia teigti, kad Š. M. elgesys negali būti įvertintas kaip administracinis teisės pažeidimas (nedidelis chuliganizmas), nes kaltinamojo veiksmai savo pobūdžiu bei intensyvumu yra pavojingesni bei labiau pažeidžiantys viešąjį interesą, nei veika, numatyta ATPK 174 straipsnyje. Teismas pripažįsta, kad Š. M. veika yra nusikalstama ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – BK 284 str. 2 d. numatytam baudžiamajam nusižengimui pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Jei tokiais veiksmais yra sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, tai veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. kaip nesunkus nusikaltimas, nes atsiranda šios nusikalstamos veikos pasekmės. Kadangi Š. M. atžvilgiu procesas buvo pradėtas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir teismas pripažino, kad jo veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo – baudžiamojo nusižengimo – sudėtį, teismas tikslina prokuroro pareiškime suformuluotą kaltinimą, pripažindamas, jog Š. M., viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeisdamas nukentėjusiąją, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos 4 alternatyvinės bausmių rūšys; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad Š. M. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b.l. 50); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, Š. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 2 d., padarymą siūlo skirti 6 MGL (780 Lt) baudą. Kaltinamasis prašo skirti mažesnę baudą.

Skirdamas Š. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Š. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios ir tai, remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Š. M. anksčiau teistas ( b.l. 30), nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarkas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (b.l. 46), mokosi, išnagrinėjus bylą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visą tai įvertinęs, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos.

Š. M. nedirba (b.l. 43), savarankiškų pajamų neturi, jo teigimu, yra išlaikomas tėvų, dėl to Š. M. nustatytinas ilgesnis, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 25, 26) – taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

Š. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Š. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas