- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- Iv-3381-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamento
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., atsakovo Valstybės saugumo departamento atstovui Ramūnui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. prašymą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. 2011-07-10 teismui padavė prašymą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2011-07-05 sprendimą Nr. (75)-18-1255 „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos stažą“; 2) įpareigoti VSD papildomai įskaityti į pareiškėjo turimą tarnybos stažą pusę mokymosi Kauno technologijos universitete (nuo 1988-09-01 iki 1993-06-28) laiko (b. l. 1-2).
Paaiškino, kad nuo 1988-09-01 iki 1993-06-28 studijavo Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete, po studijų dėl įsidarbinimo kreipėsi į Šiaulių miesto policijos komisariatą, buvo nukreiptas į VRM centrinės medicinos ekspertizės komisiją, kuri 1993-08-20 patvirtino pareiškėjo tinkamumą tarnybai. Pareiškėjo priėmimo į policiją procedūra pradėta 1993-08-23, užpildžius specialią anketą, o 1993-10-01 įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas. Pažymėjo, kad visus reikalingus veiksmus atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo studijų baigimo, o įsakymas dėl priėmimo į tarnybą pasirašytas tik 1993-10-01 dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-04 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-984-08 konstatavo, kad asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo iš karto paskirtas pareigūnu. Teismas padarė išvadą, kad laikas nuo stojimo į tarnybą (asmens valios pareiškimo) iki įsakymo priėmimo eiti tam tikras pareigas negali būti įskaičiuojamas į 3 mėnesių laiko tarpą. Pareiškėjas valią pareiškė nepraėjus trijų mėnesių terminui po studijų užbaigimo, be to, iki tarnybos vidaus reikalų sistemoje kitur nedirbo.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSD atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-10).
Nurodė, kad pareiškėjo priėmimo į VSD metu galiojusiame VSD įstatymo 28 str. buvo numatyta, kad į stažą įskaitomas mokymosi stacionarinėse aukštosiose mokymo įstaigose laikas, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti į numatytas pareigas ir jas ėjo. Pagal 2009-01-01 straipsnio nuostatas, į stažą įskaitoma pusė mokymosi aukštosiose mokymo įstaigose laiko, jei jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo. Nesutikimas įskaityti pusės pareiškėjo mokymosi KTU laiko į tarnybos stažą iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas po studijų baigimo išreiškė norą ir buvo priimtas tarnauti statutiniais pagrindais į VSD praėjus daugiau laiko, nei numatyta įstatyme, t.y. pareiškėjas studijas baigė 1993-06-28, o į tarnybą VSD priimtas 1999-11-02. Be to, po studijų baigimo pareiškėjas statutiniais pagrindais darbinosi ne į VSD, o į vidaus reikalų sistemą.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pareiškėjas nuo 1993-10-01 buvo paskirtas į Šiaulių miesto PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos 4-os grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas (byla Nr. I-2317-281/2011, b. l. 13-14).
Nuo 1999-10-28 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, ir 1999-11-02 VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K-456 buvo paskirtas į VSD Šiaulių skyriaus 3 poskyrio viršininko pareigas (byla Nr. I-2317-281/2011, b. l. 23).
2010-12-10 pareiškėjas VSD pateikė prašymą perskaičiuoti jo darbo stažą ir įskaityti pusę mokymosi laiko Kauno technologijos universitete (byla Nr. I-2317-281/2011, b. l. 12).
2011-07-05 VSD, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl jo mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos stažą, priėmė sprendimą Nr. (75)-18-1255 netenkinti prašymo (b. l. 11-12).
A. L. 1993-06-28 išduotas Kauno technologijos universiteto diplomas patvirtina, kad pareiškėjas baigė Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete mašinų gamybos technologijos specialybės studijų programą ir įgijo kvalifikacinį diplomuoto inžinieriaus laipsnį (byla Nr. I-2317-281/2011, b. l. 6).
Atsakovas nurodė, kad Policijos departamentas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje mokymosi laikotarpio neįskaitė. Tai patvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta 1999-10-20 pažyma VSD apie pareiškėjo tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje. Pažymoje nurodytas tarnybos stažas buvo įskaitytas į tarnybos stažą VSD pagal Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 3 p. nuostatas (redakcija - Žin. 1994, Nr. 99-1959) (b. l. 11-12). 1999-10-20 pažyma pateikta administracinėje byloje Nr. I-2317-281/2011 (b. l. 37).
Pareiškėjo tarnybos byloje esančiame 1999-10-26 įsakyme dėl atleidimo nustatyta, kad ištarnautas laikas 1999-11-02 sudaro 6 metai, 1 mėnuo ir 1 diena. Šis dokumentas patvirtina, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje mokymosi laikotarpis nebuvo įskaitytas.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl pusės mokymosi laiko Kauno technologijos universitete laikotarpiu nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. birželio 28 d. įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.
Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad 1999-11-02 priimant pareiškėją į VSD, pareiškėjui tarnybos stažas buvo įskaitytas į tarnybos stažą VSD pagal Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 3 p. nuostatas.
Pareiškėjo priėmimo į VSD metu Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 3 p. buvo nustatyta, kad į Saugumo departamento pareigūno ištarnautą laiką, kuris suteikia teisę gauti Saugumo departamento pareigūno pensiją iki Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo, įskaitoma tarnyba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų ir Lietuvos muitinės sistemose, jeigu ta tarnyba buvo organizuota statutiniais pagrindais.
Pareiškėjo priėmimo į VSD metu Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 4 p. buvo nustatyta, kad į Saugumo departamento pareigūno ištarnautą laiką, kuris suteikia teisę gauti Saugumo departamento pareigūno pensiją iki Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo, įskaitoma mokymosi stacionarinėse aukštosiose civilinėse mokymo įstaigose, taip pat stacionarinėse vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kitose statutiniais pagrindais veikiančiose mokymo įstaigose laikas, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti į šiame straipsnyje numatytas pareigas ir jas ėjo.
Nuo 2009-01-01 įsigaliojusio Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 8 p., 14 p. nustatyta, kad saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data; į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.): 8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos suteiktas profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme; 14) mokymosi stacionarinėse aukštosiose civilinėse mokymo įstaigose laikas, jeigu jas baigę asmenys iki 1995 m. sausio 1 d. yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. pastaboje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje nurodyti laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo Nr. X-1741 įsigaliojimo ir teisėtai įskaityti į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą, iš naujo nesvarstomi ir netikslinami.
Minėti bylos dokumentai bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjo prašomas įskaityti į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą laikotarpis, t.y. pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, yra įskaitytas į pareiškėjo tarnybos stažą VSD pagal Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 3 p. nuostatas, galiojusias pareiškėjo priėmimo į VSD metu. Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. pastaba nustato apribojimą Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje nurodytą laikotarpį, buvusį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir teisėtai įskaitytą į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą, iš naujo svarstyti ar tikslinti. Atsakovas vykdė šią nuostatą, todėl nagrinėdamas pareiškėjo prašymą negalėjo iš naujo svarstyti ar tikslinti pareiškėjo, kaip Saugumo departamento sistemos pareigūno, tarnybos stažo laikotarpį.
Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo 2010 m. prašymą būtų privalėjęs vadovautis galiojančio Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. minėtomis nuostatomis ir neturėtų pagrindo įskaityti pareiškėjo prašomo laikotarpio į stažą, nes pareiškėjas nebuvo priimtas į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, ir ginčijamu atveju nėra pagrindo pailginanti šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Pareiškėjas neturėjo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos stažo taip pat ir pagal pareiškėjo priėmimo į tarnybą galiojusį Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 4 p.
Dėl to, atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą pareiškėjui ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti teismo sprendimu atsakovą atlikti šiuos veiksmus (ABTĮ 90 str.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo galiojant minėtoms aktualioms Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. nuostatoms, kurios įsakmiai nustato laikotarpius, kurie papildomai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą. Šios normos turi būti aiškinamos pagal jų turinį, bet ne pagal praeityje galiojusius teisės aktus, šiose normose yra atsižvelgta į praeityje buvusius santykius ir yra nurodyta, į kuriuos klausimus turi būti atsižvelgta. Dėl to, aiškinant šių normų turinį negalima vadovautis negaliojančiomis normomis, išskyrus atvejus, kai toks būtinumas iškyla atsižvelgiant į šių normų turinį. Be to, ši norma tiesiogiai nustato apribojimą tikslinti nustatytą stažą.
Teismas, aiškindamas teisės normas, šioje byloje negali vadovautis pareiškėjo minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi adm. byloje Nr. A556–984/2008, kurioje buvo aiškinamos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, kuriose nebuvo apribojimo perskaičiuoti nustatytą stažą, kaip yra nustatytas apribojimas Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. pastaboje.
Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo VSD informavo pareiškėją apie atsisakymą įskaičiuoti mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str. 1 p.,
nusprendė:
pareiškėjo A. L. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.