Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1303-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-13
Bylos Nr.
1S-1303-238/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nr. 1S-1303-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 64-PR-51 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-06-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2007-01-05, bausmės pabaiga – 2018-01-05. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 23 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-05-12).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-05-12 priimtu nutarimu Nr. 64-PR-51 nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime įvertinta tai, kad nuteistasis po lygtinio paleidimo turės kur gyventi, gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika nusikalsti; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; tikimasi, kad sėkmingai integruosis į darbo rinką; bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas 1 (vieną) kartą, nuobauda šiuo metu negalioja, 15 (penkiolika) kartų skatintas; per nustatytą laikotarpį nuteistasis Komisijos teikiamas rekomendacijas ir individualiame pataisos plane numatytas priemones įvykdė, nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 9 balai (OASys metodas). Nuteistojo požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones yra teigiamas, todėl tikimasi, kad tai turės ilgalaikį poveikį, sustabdantį jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-06-08 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-05-12 nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas. Atsižvelgus į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudė savo motiną), padarymą. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė. Nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 1 kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuobauda nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Psichologinės tarnybos bei socialinio tyrimo išvadose nurodoma, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra galimas alkoholio vartojimas. Pataisos įstaigos administracijos nuteistasis charakterizuojamas kaip silpnavalis. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistąjį V. S. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, taip pat būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-08 nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs didelę jos dalį, 15 (penkiolika) kartų skatintas, buvo išleistas į namus ir jokių pažeidimų nepadarė, pataisos įstaigoje dirba, vykdo visus administracijos nurodymus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o lygtiniam paleidimui pritaria ir prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jo, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą, socialinio tyrimo išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į paminėtas aplinkybes, jų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. S. lygtinio paleidimo.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, ir įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį iki nusikalstamos veikos bei po jos padarymo, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. S. laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visų pirma V. S. atveju vertintina tai, kad atliktos bausmės dalis sudaro jau beveik 4/5 paskirtos bausmės, todėl yra aiškiai formalus įstatymo reikalaujamas pagrindas. Analizuojant nuteistojo V. S. medžiagoje esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis ne tik formaliai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, bet taip pat yra pagrindas konstatuoti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.

V. S. atlieka bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmės atlikimo metu skatintas 15 (penkiolika) kartų, drausmine tvarka baustas 1 (vieną) kartą, tačiau ši nuobauda paskirta už nešiurkštų pažeidimą, jam buvo paskirtas papeikimas, be to, po šios nuobaudos paskyrimo nuteistasis buvo skatintas 11 (vienuolika) kartų, o tai rodo nuteistojo norą taisytis, paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog V. S. nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, jau turėdamas išnykusį teistumą, taigi ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi santaupų pragyvenimui, skolų neturi, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, santykiai su artimaisiais geri, pataisos namuose su jais bendravo laiškais, telefonu, susitikdavo trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis geba atpažinti problemiškas jo gyvenimo sritis, gali siekti užsibrėžtų tikslų.

Iš Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažymos matyti, kad V. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kuriame buvo numatyta dalyvauti būrio visuomeniniame gyvenime, palaikyti socialinius ryšius, gerinti požiūrį į darbą ir mokymąsi, ugdyti nuteistojo atsakomybę taikant nuobaudas ir paskatinimo priemones, kalbėtis apie sveiko gyvenimo būdo privalumus.

Pažymėtina, kad pagal „OASys“ rizikos vertinimo metodiką, V. S. vertinimas yra tik 9 balai iš maksimaliai galimų 168 balų, todėl pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog mažai tikėtina, kad jis išėjęs į laisvę vėl nusikals. Be to, socialinio tyrimo išvadoje, psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad jo santykiai su artimaisiais artimi, po bausmės atlikimo nuteistasis gyvens pas žmoną, o gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Jo nuotaikų kaita reta, emociškai stabilus, savitvardą praranda retai, geba atpažinti problematiškas jo gyvenimo sritis, gali siekti užsibrėžtų tikslų, subkultūros nuostatos neigiamos. Atlikdamas bausmę dirbo ir dirba šiuo metu, savo darbą atlieka be priekaištų, jis motyvuotas dirbti toliau, suprato alkoholio žalą, šiuo metu atsakingas už savo veiksmus ir elgesį, emocinė būklė stabili, savivertė adekvati, smurtinio elgesio rizika išlieka maža. Riziką mažinantys veiksniai yra gyvenamosios vietos bei destabilizuojančios aplinkos pakeitimas, teigiama darbinė motyvacija, moralinė bei emocinė artimųjų ir šeimos parama. Taigi apylinkės teismas šių teigiamų aplinkybių nevertino. Teismas akcentavo tik tą kaip pagrindinį nuteistojo rizikos veiksnį, didinantį smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje-galimas alkoholio pavartojimas. Tačiau šiuo atveju reikia vertinti visas aplinkybes ir daryti išvadą, kurios jų yra įtikinamos, kurios persveria vienos kitas. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas nurodė, jog V. S. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną dar yra didelė – 2 metai 7 mėnesiai 23 dienos, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius nusikaltimus, o tai gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad su šia išvada negalima sutikti, nes atliktos bausmės dalis nėra trumpa, o neatliktoji bausmės dalis nėra tokia didelė, palyginus ją su atliktąja bausmės dalimi. V. S. bausmę atlieka nuo 2007-01-05, atliktoji bausmės dalis sudaro beveik 4/5 paskirtosios bausmės. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad jis ateityje gali nusikalsti, taigi ši teismo nurodyta aplinkybė negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį į būtinumą kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę ir iš esmės padedančią asmenims, padariusiems nusikaltimus, grįžti į visuomenę (Europos Tarybos rekomendacija Nr. R (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo). Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuosprendžiu skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, todėl tai šiuo atveju nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą apylinkės teismui negalėjo būti lemiamas veiksnys, kurio pagrindu atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Svarbi aplinkybė, kurios nevertino apylinkės teismas, yra ir tai, kad nuteistojo lygtiniam paleidimui pritarė visi komisijos nariai, taip pat ir prokurorė. Nuo 2012 m. liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (1 straipsnio 2 dalis). Probacijos tarnyba ir toliau stebės bei kontroliuos nuteistojo elgesį. Per lygtinio paleidimo laiką pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, lygtinai paleistas iš pataisos namų nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka būtų nukreiptas į pataisos namus atlikti visą neatliktos bausmės dalį.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriuo nutarta V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismo išvada nepatvirtinti Komisijos nutarimo yra nepagrįsta, todėl teismo nutartis naikintina, Komisijos nutarimas tvirtintinas, nuteistojo V. S. skundas tenkintinas ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. S. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 64-PR-51 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistąjį V. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė