Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-786-350-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
1A-786-350-2013
Teisminio proceso Nr.
1-58-00153-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
M. N.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Baudžiamoji byla 1A – 786 – 350 / 2013

Proceso Nr. 1-58-00153-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nukentėjusiosios M. N. – M apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant A. M. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais asmenimis ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 11 d., apie 09.00 val., Zarasų rajone, Degučių seniūnijoje, D. kaime, (duomenys neskeltini) namo kambaryje, kumščiu sudavė žmonai M. N.-M ne mažiau keturių kartų į galvos sritį, nuo kurių nukentėjusioji gynėsi užsidengdama rankomis, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu, apie 09.05 val., namo virtuvėje, koja vieną kartą spyrė žmonai M. N.-M į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusioji gynėsi užsidengdama rankomis, ko pasekoje padarė nukentėjusiajai M. N.-M viršugalvio, dešinio riešo, dešinio III delnikaulio srities, kairio dilbio ir kairio V delnikaulio srities kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, šališką ir neraštingą.

Neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, mano, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kad jis sudavė kaltinime nurodomus smūgius M. N. - M, pareiškėja paneigė, kad jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, o specialisto išvadoje pateikta sąvoka „galimai“ sudavus smūgius, nėra pakankamas pagrindas jį apkaltinti, nes visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.

Mano, kad teisėja priimdama apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, suvaržė jo teises - nepagrįstai neleido nušalinti gynėjo S. N. ir prokuroro, bei pripažino bylą vieša. Be to, nepaisė chirurgo ir specialisto med. išvadų skirtumų, neišnagrinėjo jo prašymo dėl socialinio tyrimo išvados, nepažymėjo, kad byla buvo nagrinėjama jam dalyvaujant, nepaisė į pareigūnų rašymų apsirikimus, prieštaringai įvardijo ir atliko procesą kaip pagreitintą ir įprastą vienu metu, bei jo sulaikymo faktinį laiką. Mano, kad nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, sprendimą dar prieš tris dienas iki jo priėmimo komentavo teisme girdint tretiesiems asmenims, buvo pažeisti bendrašakniai ir specialieji teisės principai, klastojamas teismo posėdžio protokolas, todėl byloje priimtas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu.

Nukentėjusioji M. N.-M prašo A. M. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad smūgių A. M. jai nesudavė, koja nespyrė, specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai galėjo atsirasti dėl nesietinų su aptariamu įvykiu priežasčių. Ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuotų parodymų nedavė, pasirašė ant tuščių neužpildytų blankų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundus tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. M. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia nukentėjusiajai smūgių nesudavęs, be to teigia, kad teismas ignoravo jo sutuoktinės parodymus, kuriais ji paneigė smurtinius jo veiksmus. Tokias pat aplinkybes nurodo ir nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde. Tačiau šiuos apeliantų skunduose nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia A. M. kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantų skundų argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusios M. N. – M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad įvykio metu A. M. sudavė jai keturis smūgius į galvą ir kartą spyrė koja į galvą mažamečių vaikų akivaizdoje (1 t. 13, 20). Savo parodymus nuketėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 22-25). Šiuos nukentėjusiosios parodymus ir smurtą jos atžvilgiu patvirtina asmens apžiūros protokolo duomenys ir specialisto išvada (1 t. 27,32 b. l.). Nors nukentėjusioji vėlesnėse apklausose, duodama parodymus teisme, ir savo pateiktame apeliaciniame skunde neigė, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo smurtą, tačiau jos pirminius parodymus ir pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtina liudytojas V. B., kuris įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiąja, surašė jos skundą ir apklausą, parodė, kad nukentėjusioji patvirtino, jog suduodamas į galvą ją sumušė vyras A. M., ji nurodė, kad jai atsibodo kentėti jo smurtą ir šį kartą ji nedovanos. Kaip teigia liudytojas, apklausą ir pareiškimą jis surašė pagal nukentėjusios pasakojimą, ji pati perskaitė surašytus dokumentus ir juos pasirašė. Tokias pat aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas S. G.. Liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jis dalyvavo nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje metu, bei vežė nukentėjusiąją pas teismo medicinos ekspertą. Nukentėjusioji nurodė aplinkybes, prie kurių jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, nurodė, kad tai buvo ne pirmas kartas. Liudytoju apklaustas nuteistojo sūnus R. M. patvirtino, kad sekančią dieną po įvykio M. N. – M. pasakojusi, kad konflikto tarp jos ir A. M. metu jo tėvas A. M. trenkė jai į galvą ir spyrė koja.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmųjų apklausų metu nukentėjusiosios parodymai yra teisingi ir šie jos parodymai atitinka byloje surinktų faktinių duomenų visetą. Byloje nėra duomenų, kad A. M. jai smūgius sudavė gindamasis nuo jos, pagrįstai atmetė teisiamojo posėdžio metu jos duotus parodymus, kad jai užfiksuoti sužalojimai atsirado ne dėl A. M. suduotų smūgių, nes šie jos parodymai prieštarauja byloje ištirtiems ir įvertintiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Visi aukščiau aptarti faktiniai duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais tiek nuteistojo, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusios parodymais, kuriuos kolegija vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. M. ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. M. kaltės, kad tarp jo ir M. N. – M. kilusio konflikto metu, A. M. sudavė ne mažiau keturių kartų M. N. – M. į galvos sritį ir spyrė koja į galvos sritį, nuo kurių nukentėjusioji gynėsi užsidengdama rankomis, taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimui, kaip prašo apeliantai.

Apelianto skundo teiginiai dėl teismo šališkumo ar esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą teisme nepagrįsti. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja. Teismo posėdžių metu A. M. teismui nušalinimo nepareiškė, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas apelianto teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikšti prašymus bei tenkino A. M. pagrįstus prašymus. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą proceso dalyviai neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien tai, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Apeliantas skunde teigia, kad teismo šališkumas pasireiškia, tuo, kad teismas savo sprendimą dar prieš tris dienas iki jo priėmimo komentavo teisme girdint tretiesiems asmenims, tačiau tokie jo skundo argumentai niekuo nepagrįsti, neparemti jokiais duomenimis ir yra tik deklaratyvi apelianto nuomonė.

Apeliantas teigia, kad teismas proceso metu nepagrįstai jam neleido nušalinti prokuroro ir gynėjo, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. M. pareikštus nušalinimus išsprendė nepažeisdamas BPK nuostatų. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų galima nušalinti gynėją ar prokurorą, pagrįstų argumentų dėl pareikštų nušalinimų nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nenušalintų proceso dalyvių atmetami.

A. M. apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai suklastoto teisiamojo posėdžio protokolo taip pat atmetami. BPK 261 str. 6 d. numato, kad „ per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą “. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuosprendžio paskelbimo metu, teismas išaiškino proceso dalyviams jų teisę susipažinti su protokolu, tačiau apeliantas BPK 261 str. 6 d. numatyta teise nepasinaudojo, jo nurodytus teiginius dėl tariamai suklastoto teisiamojo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas atmeta, nes tai tik niekuo nepagrįsta apelianto nuomonė.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė:

Nuteistojo A. M. ir nukentėjusiosios M. N.-M. apeliacinius skundus atmesti.

TeisėjaiAlgirdas GaputisRičardas GilysArtūras Ridikas