Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovei A. R. , jos atstovei advokatei Tatjanai Ževžikovai, atsakovo atstovei advokatei Jadvygai Janukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio, atsakovo E. R. , kaltės, palikti jai (duomenys neskelbtini) pavardę, nustatyti jų sūnaus N. R. ir dukros L. R. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove A. R. , priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis, dukros L. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovės atstovė prašė atsakovo turtui taikyti priverstinę hipoteką, paaiškino, kad atsakovas nebuvo geranoriškas vaikų atžvilgiu, gali vengti mokėti išlaikymą ir turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, atsakovas yra užsiminęs, jog planuoja išvykti iš Lietuvos į užsienį. Tokiu atveju gali būti pažeisti vaikų interesai, nes nebus galimybės išlaikymą vaikams priteisti turtu.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo vieno kaltės. Atsakovas paaiškino, kad jis pagal žodinį susitarimą su sutuoktine mokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt, paskutinius du mėnesius skyrė vaikų išlaikymui po 400 Lt ir nėra pagrindo priteisti išlaikymą nuo 2005 lapkričio mėn. Atsakovas paaiškino, kad vaikų išlaikymui gali mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas tik iš dalies sutiko su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalinimu. Neprieštaravo, kad automobilis Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6000 Lt; VW, Ryzenšnaucerių veislės kalė, vertė 1600 Lt, būtų priteista ieškovei, o automobilis Transporter v/n (duomenys neskelbtini) , vertė 8000 Lt, atsakovui. Baidares siūlė dalintis lygiomis dalimis, 2,4000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Liūlinės vs. Švenčionių r., dalinti taip: 1/3 dalį atsakovui, 2/3 dalis – ieškovei. Kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus - palikti atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad šia žeme naudojosi jo senelis, vėliau jo tėvai, po motinos mirties atsirado būtinybė tvarkyti turto paveldėjimą, tvarkant paveldėjimą reikėjo formuoti namų valdą, kuri susideda iš trijų sklypų, viso aštuoniolika arų, suformuoti nedalomą valdą nebuvo galimybės, kadangi sklypai yra išmėtyti: šulinys ir lauko sandėlys randasi už kelio vieno aro žemės sklype, kitame sklype ūkinis pastatas ir pirtis, dar kitame sklype stovi gyvenamas namas, žemė stovi prie pat geležinkelio ir statyti naują namą, jį rekonstruoti, parduoti neleis geležinkelis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašymą palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini)- tenkino. Priteisė iš atsakovo sūnaus N. R. išlaikymui – 600 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Teismas, turėdamas teisę šio pobūdžio bylose būti aktyvus, įvertinęs dukros sveikatos būklę, šalyje esančią infliaciją, dukros L. R. išlaikymui priteisė 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos – 2006-09-25 iki sūnaus pilnametystės, dukrai iki jos neįgalumo pasibaigimo. Patenkino ieškovės prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Turto vertei nustatyti ieškovės prašymu teismas skyrė ekspertizę. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo kilnojamojo turto už 43 375 Lt, nekilnojamojo turto už 27 100 Lt. Iš viso santuokoje įgyto turto vertė sudaro 70 475 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų, sutuoktinės interesus, nusprendė, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei pripažino teisė į 2/3 dalis turto, kas sudaro 46 983 Lt, ieškovui 1/3 dalį turto, kas sudaro 23 492 Lt. Ieškovei priteisė šį turtą: 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Liūlinės vs. Švenčionių r., vertė 13 333 Lt; automobilį Toyota Carina, v/n (duomenys neskelbtini) vertė – 6000 Lt; automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) , vertė – 8000 Lt; ryzenšnaucerių veislės kalę, vertė – 3500 Lt, viso turto už 30 833 Lt. Atsakovui priteisė šį turtą: 10 vienetų baidarių, vertė sudaro 13 595 Lt; UAB “Egista“ akcijas, 100 vnt., 10 000 Lt vertės; ginklus: medžioklinį šautuvą Winčester 70, 1760 Lt vertės, ir medžioklinį šautuvą Iž 27M, 520 Lt vertės; 01153 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Liūlinės vs. Švenčionių r., vertė – 4 400 Lt; 0,0103 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Liūlinės vs. Švenčionių r., vertė – 400 Lt; 0,0610 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Liūlinės vs., Švenčionių r., vertė – 2300 Lt; 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio Liūlinės vs., Švenčionių r., vertė – 6667 Lt. Iš viso atsakovui priteisė turto už 39 642 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tenka didesnė turto dalis, atsakovą įpareigojo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 16 150 Lt kompensaciją. Tenkino ieškovės prašymą taikyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui. Teismas nustatė, kad atsakovas važinėja dirbti į užsienį, ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad jai yra žinomi atsakovo ketinimai išvažiuoti gyventi į užsienį, todėl sutiko su ieškovės nurodytu argumentu, kad išlaikymas vaikams gali būti neteikiamas ir tokiu atveju vaikų interesai gali būti pažeisti. Nustatė priverstinį įkeitimą – hipoteką atsakovui priteistam ir jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, leido atsakovui naudotis turtu, tačiau uždraudė juo disponuoti.

Atsakovas E. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą iš dalies. Prašo priteisti iš jo sūnaus ir dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2008-10-01 iki sūnaus pilnametystės, dukrai iki jos neįgalumo pasibaigimo. Prašo jį įpareigoti sumokėti A. R. sumažintą 4404,5 Lt kompensaciją už tenkančią turto dalį, kompensacijos sumokėjimą atidėti dvejiems metams. Likusią sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo palikimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl teismo išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, buvo priimtas neatsižvelgiant į eilę svarbių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti. Nurodo, jog teismas nesilaikė LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl negalima vaikui priteisti daugiau nei tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Pažymi, jog yra privalu tinkamai nustatyti tėvų turtinę padėtį ir galimybes, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat ir apelianto esamą turtinę padėtį, poreikį išlaikyti save. Teigia, jog ieškovė tinkamai nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl būtinumo sūnaus N. R. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirti 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mano, kad užtektų 400 Lt. Nurodo, jog dukra, turinti negalią, kas mėnesį išlaikymui iš valstybės gauna 600 Lt ir, jei atsakovas su ieškove teiktų jai po 400 Lt, tai viso būtų 1400 Lt per mėnesį, kas atsakovo manymu yra pakankama suma dukters išlaikymui. Be to, vaiko, turinčio negalią, gydymas, planinės operacijos ir medicininė priežiūra yra apmokami valstybės. Apeliantas pažymi, jog šiuo metu jo materialinė padėtis, realios pajamos, nesuteikia galimybės mokėti po daugiau nei 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Jo verslo (UAB „Egista“) veikla yra sezoninė, pelnas yra minimalus. Pabrėžia, jog pirmos instancijos teismui nepateikė visų dokumentų, įrodančių, jog jis moka pinigines lėšas vaikų išlaikymui, kadangi ieškovė neneigė to fakto, jog teikia išlaikymą pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą. Apeliantas nurodo, jog gyvendamas skyriumi, rūpinosi vaikais, juos rėmė materialiai, elgėsi sąžiningai ir dorai, todėl nekaupė rašytinių įrodymų apie suteiktą materialinę pagalbą ir atliktus darbus šeimai. Remiantis proporcingumo principu, susiklosčiusia teismų praktika, bei tuo, jog išlaikyti vaikus tėvai privalo lygiomis dalimis, mano, jog ieškovė neturės galimybių vaikų išlaikymui skirti 1100 Lt, kadangi jos pajamos į mėnesį sudaro 2000 Lt. Sprendžiant turto padalinimo klausimą teismas neatsižvelgė į tai, jog 2004-03-05 buvo parduotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis, paveldėtas po jo motinos mirties butas esantis (duomenys neskelbtini). Už gautas lėšas – 56 500 Lt buvo nupirktas turtas: 2004-03-26 VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) ; 2004-04-23 2,4 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis Liūlinės vs., Švenčionių r.; 2004-04-26 įsteigta UAB „Eigista“, pirktos baidarės ir pan. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nupirkti kitos paskirties žemės sklypus iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis jam buvo suteikta todėl, kad jis paveldėjo statinius, esančius tuose sklypuose. Be to, teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. LR CK 3.17 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir taikyti LR CK 3.123 str. Dalomas turtas nepakenks nepilnamečių vaikų interesams, nes nėra skirtas vaikų poreikiams tenkinti, abu sutuoktiniai darbingi, ieškovės turtinė padėtis nėra blogesnė nei atsakovo, ieškovė išlaikymo neprašė, todėl santuokoje įgytas turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Atsakovas mano, jog priverstinė hipoteka visam jo nekilnojamam turtui buvo pritaikyta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovė nei ieškininiame pareiškime, nei patikslintame ieškinyje neprašė taikyti priverstinės hipotekos. Ieškovės teiginiai, jog apeliantas gali vengti mokėti vaikams išlaikymą yra nepagrįsti, kadangi jis gyvendamas skyrium su šeima nuo 2005 m. lapkričio mėn. pagal išlikusius kvitus, pavedimus ir pervedimus iš jo sąskaitos į ieškovės sąskaitą išmokėjo 10 725 Lt. Be to teiginiai, jog apeliantas ruošiasi išvykti į užsienį yra nemotyvuoti, kadangi ieškovė pati nurodė sprendžiant baidarių padalinimo klausimą, jog atsakovas toliau vystys veikla UAB „Egista“ įmonėje, todėl nurodė priteisti visas baidares jam. Priverstinės hipotekos taikymas visam apelianto nekilnojamam turtui, net ir tam, kurį paveldėjo po motinos mirties, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl ją taikyti nėra pagrindo. Jei teismo sprendimas nebus iš dalies panaikintas, apeliantas pusės metų eigoje turės sumokėti ieškovei 16 150 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, mokėti 1100 Lt išlaikymą vaikams kas mėnesį, sumokėti kitas teismo procesines išlaidas, privalėtų parduoti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, kitu atveju pajamos turėtų viršyti 5000 Lt neįskaitant lėšų pragyvenimui, apelianto manymu darbo su tokiu darbo užmokesčiu jis negalėtų rasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Mano, jog nėra pagrindo sutikti su šiame skunde nurodytais prašymais, todėl siūlo skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio sumažinimo nesutinka su ieškovo argumentais. Nurodo, jog tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tėvams patekus į sunkią padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tokie motyvai negali būti pagrindu mažinti teismo priteistą išlaikymą, nes „naujo“ gyvenimo kūrimas negali būti kliūtimi vaikams gauti tai, kas jiems būtina ir reikalinga. Dėl atsakovo gaunamų pajamų apimties yra pagrindas abejoti, nes jis teigė, jog išvyksta dirbti iš Lietuvos ir tą jau darė, teigė, jog jo pajamos sudarė per mėnesį 3000 Lt. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė išlaikymą savo nuožiūra, nesidomėdamas realiais vaikų poreikiais ir šis išlaikymas buvo nepakankamas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde yra nurodoma visiškai nauja aplinkybė, esą dalis santuokoje įgyto turto buvo nupirkta už atsakovo asmenines lėšas. Pažymi, jog apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ( LR CPK 312 str.). Taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje buvo pareikšti reikalavimai padalinti tą turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, tame tarpe ir žemė. Remiantis LR CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintomis teisės normomis, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu yra padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgyji iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo, teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo ir, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ar kitas svarbias aplinkybes, priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ieškovė pažymi, jog dalinant turtą, kai santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturi būti atsižvelgta į santuokos nutraukimo pagrindą. Nesutinka su apelianto prašymu sumažinti kompensacijos sumą ir mokėjimą atidėti dvejiems metams, nes per tokį laikotarpį reali kompensacijos suma sumažės ne kartą, atsižvelgiant į kainų pokyčius, infliacijos rodiklius ir ekonominę situaciją. Atsakovo motyvai dėl priverstinės hipotekos taikymo nepagrįstumo yra nelogiški. Teismas, gindamas neįgalios dukters interesą, remdamasis įstatymu nustatė hipoteką, nes tik tokiu būdu bus galima užtikrinti vaikui teiktiną išlaikymą, kurio teikimo laikotarpis yra realiai neapibrėžtas, nes neįgalumas dukrai tęsis visą gyvenimą. Byloje priverstinę hipoteką buvo būtina taikyti, nes iš atsakovo elgesio buvo matyti, jog jis nėra linkęs sąžiningai vykdyti įsipareigojimus, buvo išvykęs iš Lietuvos, taip pat nuolat kartojo, jog Lietuvoje gauti pajamų yra neįmanoma.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1-2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Nutarime pabrėžta, kad apeliaciniame skunde nustatytas ribas galima peržengti tada, kai to reikalauja viešasis interesas apeliacine tvarka nagrinėjant LR CPK numatytų kategorijų bylas, susijusias su santuokos nutraukimu, tėvystės (motinystės) nustatymu, tėvų valdžios apribojimu ir t.t. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau teisėjų kolegija preziumuoja, kad byloje yra viešas interesas, sudarantis pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Kadangi atsakovas teismo sprendimą skundžia tik dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių reikalavimų bei tiek, kiek byloje yra būtina peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl priverstinio įkeitimo – hipotekos taikymo atsakovui priteistam ir jam nuosavybės teise priklausančiam turtui, taip pat dėl turto padalijimo.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas. Ieškovė A. R., prašydama priteisti dukrai ir sūnui konkretų išlaikymo dydį, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina vaiko priežiūros išlaidas. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7 p., LR CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei LR CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Dukros išlaikymui priteisė 500 Lt, o sūnaus - 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra darbingas, turi savo verslą, nekilnojamo turto, pripažino, kad papildomų pajamų gauna, dirbdamas užsienyje, tačiau nepateikė duomenų apie papildomas gaunamas pajamas. Todėl pripažintina, kad jis yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal LR CPK 185 str. ir LR CK 1.5 str. bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai apie atsakovo teiktino išlaikymo dydį. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams tik šiek tiek didesnį nei ½ dalis minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų motyvų atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį vaikams, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą.

Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal LR CK 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas ieškovei pripažino teisę į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, kas sudaro 46 983 Lt, o ieškovui - į 1/3 dalį turto, kas sudaro 23 492 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra iš dalies nedarbinga (I t., b.l.15, 115), jos darbingumo lygis sudaro tik 40 procentų, su ja lieka šalių nepilnamečiai vaikai, šalių dukra L. R. yra neįgali. Ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo ir ieškovei priteisė 2/3 dalis bendro turto. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė konkretų turtą, kurio vertė 30833 Lt, o atsakovui – turtą, kurio vertė 39642 Lt. Kadangi teismas nusprendė ieškovei priteisti 2/3 dalis bendro turto, todėl pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo 16150 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (LR CK 3.117 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovo sumokėtas išlaikymas turi būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį. Teismas atsakovą įpareigojo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 16 150 Lt kompensaciją. Atsakovas turi verslą, yra darbingas, turi pakankamai nekilnojamojo turto. Prašydamas kompensacijos išmokėjimą atidėti dvejiems metams, jis nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis bus nepajėgus per 6 mėnesius sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovas gali kreiptis į banko įstaigas dėl paskolos suteikimo. Kompensacijos išdėstymas atsakovo nurodomam terminui pažeistų ieškovės ir atsakovo bei jų vaikų interesų pusiausvyros principą, suteiktų atsakovui pranašumą prieš ieškovę, būtų neproporcingas esamai situacijai. Todėl atmestinas atsakovo prašymas dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo dvejiems metams.

Pirmos instancijos teismas nustatė priverstinį įkeitimą – hipoteką atsakovui priteistam ir jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, leido atsakovui naudotis turtu, tačiau uždraudė juo disponuoti. Ekspertizės aktu nustatyta, jog atsakovui padalintos bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamojo turto vertė yra 13 767 Lt, be to, atsakovas turi daug asmeninės nuosavybės teise valdomo turto. Esant tokiems bylos duomenims teismas, nustatydamas priverstinę hipoteką visam atsakovui priklausiančiam nekilnojamajam turtui, įskaitant ir po motinos mirties paveldėtam nekilnojamajam turtui, turėjo įvertinti atsakovo turimo turto vertę bei jo įsipareigojimų vertę, be to, turėjo užtikrinti ieškovės, šalių vaikų ir atsakovo interesų pusiausvyrą, tačiau netinkamai įvertino šias aplinkybes. Kaip minėta, atsakovas turi pakankamai turto, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina išvykti iš Lietuvos pastoviam gyvenimui, o trumpalaikiai išvykimai neapsunkina išlaikymo išieškojimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ketina turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas, nors ir nepakankamą, tačiau teikė išlaikymą vaikams, šalių sūnus (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis. Uždėjus priverstinę hipoteką visam atsakovo turtui, neproporcingai būtų apsunkinta jo padėtis, nes jis neturėtų galimybės imti paskolą iš banko verslui plėtoti ar kitiems poreikiams, negalėtų visu turimu turtu disponuoti, būtų apsunkintas naudojimasis juo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė priverstinę hipoteką visam atsakovo turtui, tokio dydžio hipoteka yra neproporcinga siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju pakaktų pritaikyti priverstinę hipoteką 4.4300 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam Sudotos k., Švenčionių r., unikalus (duomenys neskelbtini). Todėl likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo pritaikyta priverstinė hipoteka panaikintina.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas šalims taip: ieškovei priteista 2/3 dalys, atsakovui ½ dalis. Tuo tarpu atsakovui buvo priteisti keli sklypai, o ieškovei tik 2/3 dalys viename iš sklypų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalinant tarp sutuoktinių turtą, turi būti stengiamasi turtą padalinti natūra ir be žalos dalinamam turtui. Jeigu yra galimybė padalinti nekilnojamąjį turtą, perduodant kiekvienam sutuoktiniui nuosavybėn visą turto objektą, tai taip ir turi būti daroma. Nagrinėjamu atveju ieškovei perdavus nuosavybėn 2/3 dalis žemės sklypo, o atsakovui -1/3 dalį, disponavimas ir naudojimasis tokiu turtu bus apsunkintas vien jau dėl esamo konflikto tarp šalių. Tuo tarpu ieškovei automobilis VW Transporter yra visiškai nereikalingas, o atsakovui tiktų jo vykdomam verslui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė, o atsakovo atstovė sutiko, kad ieškovei būti priteistas visas žemės sklypas, o atsakovui vietoj jam tenkančios šio sklypo dalies būtų priteistas automobilis VW Transporter. Todėl, atsižvelgiant į viešąjį interesą tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi, o atsakovui - vietoj jam priteistos 1/3 dalies šio sklypo - automobilis VW Transporter, valst.reg.Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CPK320 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 600 Lt dydžio išlaidas advokatės teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 550 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimu nustatyto atsakovo E. R. visam turtui priverstinio įkeitimo – hipotekos apimtį sumažinti ir priverstinį įkeitimą- hipoteką palikti 4.4300 ha bendro ploto miškų paskirties žemės sklypui, esančiam Sudotos k., Švenčionių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusiam atsakovo E. R. nekilnojamajam turtui nustatytą priverstinį įkeitimą panaikinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio Liūlinės k., Švenčionių r., ir automobilio VW Transporter, valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) , padalinimo pakeisti ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Liūlinės k., Švenčionių r., 20000 Lt vertės, priteisti ieškovei A. R. , o automobilį VW Transporter, valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) , 8000 Lt vertės, priteisti atsakovui E. R. .

Likusioje dalyje sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteiti ieškovei A. R. iš atsakovo E. R. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.