Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė Ž. Š. palaikė ieškinį ir pašė tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu V. B. turi bendrą vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį, santuokos nebuvo sudarę, tačiau 2021 m. gruodžio pabaigoje atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko gyvena skyrium. Nuo 2022-01-01 atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskiria ir jokiais kitais būdais prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiko nelanko ir su vaiku nebendrauja. Vaiko nesveikino nei gimimo dienos, nei jokių kitų švenčių proga, vaikas taip pat nenori su tėvu bendrauti. Vaiką išlaiko ir augina viena, vaikas lanko ugdymo įstaigą, pradės lankyti šeštą klasę. Vaikui būtini drabužiai, maistas, įvairios priemonės į mokyklą, vaikas auga ir jo poreikiai didėja. Vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui prašo priteisti iš atsakovo nuo 2022-01-01 po 200 € išmokas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ji gyvena po tėvų mirties paveldėtame name, kuris reikalauja išlaikymo ir lėšų šildymui, šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, šeimoje daugiau nepilnamečių vaikų nėra. Materialiai padeda pilnametis vyresnysis sūnus, kuris gyvena ir dirba užsienyje.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. R.Giruckienė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pareigą užtikrinti vaiko poreikius turi abu vaiko tėvai, tačiau vaiką išlaiko tik ieškovė, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas 2021 m. gruodžio pabaigoje paliko šeimą, išlaikymo vaikui neteikia, todėl prašo priteisti iš atsakovo 200 € išlaikymą nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2022-01-01 iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nebuvo sudarę, šalių nepilnametis sūnus A. B. gyvena su ieškove, lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), eis į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 2022-10-13 pažyma ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis ), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu ( CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis ).

Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. ( CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai ). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių ( fiziologinių ) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( požiūrių ) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo ( motinos ), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010 ).

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad gyvena po jos tėvų mirties paveldėtame name (duomenys neskelbtini), kuris taip pat reikalauja išlaikymo, šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę išmoką, jai materialiai padeda užsienyje gyvenantis ir dirbantis pilnametis sūnus.

Ieškovė sūnų A. B. išlaiko viena, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2022-01-01. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 430 € suma. Su ieškiniu ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko išlaikymo išlaidos vienam mėnesiui yra: maisto produktams – 210 €; higienos priemonėms – 10 €; mokymo priemonėms – 20 €; rūbams – 60 €; avalynei – 40 €; laisvalaikio išlaidos – 30 €; kišenpinigiai – 20 €; išlaidos būsto išlaikymui ( elektrai ) – iki 20 €. Teismas sprendžia, kad yra pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui, yra ne mažesnės nei 430 € suma.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko, į teismo posėdį neatvyko. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas nedirba. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą. CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, taip pat nėra duomenų apie atsakovo galimai turimus kitus išlaikytinius ir/ar kreditorinius įsipareigojimus. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo užtikrinimą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B. priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo V. B. priteisiamas 200 € dydžio išlaikymas vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, tam neprieštarauja ir atsakovas, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2022-01-01, todėl išlaikymas vaikui priteisiamas nuo 2022-01-01.

Priteistas išlaikymas indeksuotinas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai ).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė Ž. Š..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 straipsnio 1 dalis ). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 200 € dydžio išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo V. B. valstybės naudai priteistinas 72 € žyminis mokestis ( 200 x 12 x 3 proc. ) ir teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos 19,92 € dydžio ( 3 x 6,64 € ).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 3.3 straipsnio 1 dalimi, 3.192, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.200 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš V. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 € ( du šimtus eurų ) kas mėnesį, nuo 2022-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad A. B. lėšomis uzufrukto teise disponuoja jo motina Ž. Š..

Priteisti iš V. B. 72 € ( septyniasdešimt du eurus ) žyminį mokestį ir 19,92 € ( devyniolika eurų 92 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismo sprendimą nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.