Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kuri pakeista 2019 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-06 00.30 val. iki 2019-03-07 10.51 val. (2 paros)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajai D. B. sukelto fizinio skausmo. Taip pat apylinkės teismas R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

5. Atmestina apelianto skunde keliama versija, jog įvykio metu smurto mamos atžvilgiu nebuvo, tai buvo tik eilinis barnis. Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įvykio vakarą ji su sūnumi vartojo alkoholį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu sūnus ją pastūmė ir vieną kartą kumščiu sudavė į lūpą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

5.1. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta I. G., kuri atliko nukentėjusiosios D. B. apklausą. Liudytoja tvirtino, kad nukentėjusioji D. B. laisva valia žodžiu nurodė sužalojimo aplinkybes įvardindama R. B., kaip asmenį, kuris ją sužalojo bei parodė sužalojimo vietą – lūpas.

5.2. Tai, jog R. B. smurtavo nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu, patvirtina teisme apklausti liudytojai G. B., A. J. J.. Liudytojai paaiškino, jog gavę pranešimą, kad moteris šaukiasi pagalbos, galimai yra sumušta, nuvyko į įvykio vietą. Nuvykę į įvykio vietą rado pranešėjus, kurie papasakojo, kad matė pusnuogę moterį buto viduje, kuri buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Nuėjus į minėtą butą, buto duris atidarė moteris, kuri buvo labai susijaudinusi. Nukentėjusioji D. B. jiems nurodė, kad buvo konfliktas su sūnumi, sūnus ją pastūmė į sieną. Taip pat liudytojai nurodė, jog nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs, ant apatinės lūpos matėsi kraujosruva. Nukentėjusioji jiems paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą, jog ir ankščiau sūnus smurtaudavo jos atžvilgiu. Moteris buvo labai įbauginta ir susijaudinusi bei apsiverkusi. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir jų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose.

5.3. Teisme apklausti liudytojai G. Č., G. Č., A. K. ir M. O. parodė, jog pro atidarytas buto duris matė bute išmėtytus daiktus. Bute buvusi moteris buvo susijaudinusi ir įbauginta, sutiko, kad jai būtų iškviesta pagalba. Tada G. Č. iškvietė policijos pareigūnus, kuriuos pasitiko ir į laiptinę įleido liudytojas R. B..

5.4. Tai, jog nukentėjusiajai D. B. buvo sužalota lūpa, patvirtina 2019 m. kovo 5 d. atlikta nukentėjusiosios apžiūra – apžiūrint D. B. kūną, ant veido matoma įdrėksta lūpa, daugiau sužalojimų nesimato.

5.5. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus nukentėjusiosios D. B. parodymus, jog sūnus R. B. ją stūmė į sieną ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į lūpas, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, kurie matė po įvykio sužalotą nukentėjusiąją, ar su ja bendravo, apžiūros protokole užfiksuotus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, kad jokio smurto savo mamos atžvilgiu jis nenaudojo. Priešingai, aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis R. B. tyčia vieną kartą pastūmė savo motiną D. B., dėl ko ji atsitrenkė į sieną bei sudavė vieną kartą kumščiu į lūpas, tuo sukeldamas savo motinai D. B. fizinį skausmą. Tokie nuteistojo R. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis pagrįstai pripažintas kaltu.

Dėl paskirtos bausmės

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog jam galėjo skirti areštą ar viešuosius darbus, o ne laisvės atėmimą 10 mėnesių.

6.1. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. B. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, jog jis jau trečią kartą teisiamas už smurtinio nusikaltimo prieš savo motiną padarymą.

6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas R. B. elgesys nėra atsitiktinis, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.

6.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistajam R. B. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta.

7. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo R. B. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.