Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-28 · Administracinė byla Nr. I-514-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
I-514-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00338-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
A.G.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-514-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00338-2010-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo A.G. atstovei R.V., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-18 nutartimi priimtas pareiškėjo A.G. 2010-05-11 prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 58,10 Lt, už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31 (b.l. 3). Prašymo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taip susidarė prašoma priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies suma, kurią pareiškėjas grindžia 2010-05-05 pažyma Nr. 3-PAZ1-1923 (b.l. 5-9, 10).

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atsižvelgti į senaties terminus pareikštam reikalavimui tenkinti. Nurodo į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidėtas sprendimas įvykdymas vienerių metų laikotarpiui byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo. Prašo priimto sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Tvirtina, kad reikalavimą pareiškėjas formuluoja netinkamai, nes turėtų prašyti atlyginti žalą ir įtraukti atsakovu byloje tik Lietuvos valstybę (b.l. 20-23).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Ginčo sumą laiko žala, kuriai atlyginti nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų (b.l. 15-16).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) šios kategorijos bylose atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-01-14 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 13, b.l. 18).

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiems proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė R.V. teismo posėdžio metu prašymą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus teismo posėdžio metu palaiko atsakovo poziciją, atsiliepime į prašymą išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad Konstituciniam Teismui Vilniaus apygardos administracinis teismas pateikė prašymą reg. Nr. 40/2010, kuriuo prašo išaiškinimo ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, todėl prašo bylą tuo pagrindu sustabdyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui A.G., viso jo prašoma priteisti - 58,10 Lt, už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-05-11 (b.l. 3, 4, 5-9).

Dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas A.G. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš 2010-05-05 pažymos Nr. 3-PAZ1-1923 matyti, kad nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta iš viso – 58,10 Lt (b.l. 10). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčo sumos pobūdžio ir (ar) atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimo.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai atsakovu įvardija Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus ir kt. Paminėtina ir LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010, kurioje teismas pažymėjo, jog „Būtent atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiškai išmoka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai būtų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta būtent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. (...) ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas visa apimtimi realiai įgyvendino būtent vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje ji tarnavo. Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.“ Taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjos darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą tik 2010-05-11, o nesumokėtą darbo užmokestį prašo priteisti nuo 2007-03-01. Teismas nesieja sužinojimo apie galimai pažeistas teises momento su 2009-12-11 Konstitucinio tesimo nutartimi, nes apie tai, kad jo teisė pažeista, ir už 2007 m. kovą jam galimai išmokėtas ne visas darbo užmokestis, pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti jau 2007-04-10, t.y. darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Faktas, kad pareiškėjas nesikreipė dėl to į teismą, leidžia manyti, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisė yra pažeista, nors žinojo ar turėjo žinoti, kad kiti pareigūnai kreipėsi į teismą, kad Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas prašymas dėl atitinkamos teisės normos atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Įvertinus faktą, kad darbo užmokestis už atidirbtą mėnesį sumokamas iki kito mėnesio 10 dienos, teismas ginčo laikotarpiui nuo 2007-03-01 iki 2007-04-30 taiko senaties terminą ir šioje dalyje prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (žr. LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Prašymas priteisti 21,98 Lt darbo užmokestį už 2007 m. gegužę pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Atsakovo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodant į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo ir kt., laikytina juridiškai netinkama. Pažymėtina, kad „(...) teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumą (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.). Vykdydami teisingumą teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingą teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusą. (...) teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja.“ (žr. LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą laikytinas nepagrįstu, kadangi tai ir nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kreipimasis teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr. LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsižvelgiant į paminėtą aukščiau teisinę argumentaciją, atsakovo atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies, priteisti A.G. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso – 21,98 Lt (dvidešimt vieną litą ir 98 centus), už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

kitą prašymo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj