- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- eCIK-1446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00037-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- F. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 9 d. gautu atsakovo F. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas, kuriuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nebuvo aktyvūs ir nepakankamai motyvavo procesinius sprendimus, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies, CPK 331 straipsnio 4 dalies, CPK 376 straipsnio nuostatas. Spręsdami vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, atsakovui priešieškinį grindžiant aplinkybe, kad vaikas gyvena su nauju ieškovės sutuoktiniu, teismai netinkamai taikė CK 3.174 straipsnio 4 dalį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178 straipsnis, CPK 182 straipsnio 4 punktas, CPK 185 straipsnis). Teismų išvadą, kad negalima keisti vaiko gyvenamosios vietos, siekiant neišskirti brolio ir sesers, atsakovas vertina kaip nepagrįstą teisiniais argumentais (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Atsakovo teigimu, teismai šioje byloje sureikšmino vaiko nuomonę, kaip neįrodytus ignoravo jo teiginius apie naudotą fizinį poveikį. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi argumentu dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo paskirti psichologinę ekspertizę, taip pat pažeistu tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principu (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 2 dalis), pažymima, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikoje patvirtintos prezumpcijos, jog vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu turėtų praleisti vienodą laiką kaip ir su tuo, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Pažymėtina tai, kad CK 3.174 straipsnio 4 dalies taikymą lemia byloje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą; kasaciniame skunde vyraujantys su šių teismų nustatytų aplinkybių vertinimu susiję klausimai priskirtini ne teisės, bet fakto klausimų sričiai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti F. J. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.