Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 5-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)Vilniuje, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2014-02-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 291 str. 1 d., pritaikius LR BK 47 str., paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018-12-28 apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.45 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo tėvui A. R. į veidą, taip savo veiksmais sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. R. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, gyvena kartu su savo tėvais. 2018-12-28, apie 21.00 val., jis grįžo namo šiek tiek neblaivus. Grįžęs namo buvo virtuvėje ir su mama, kalbėjosi. Tuo metu į virtuvę atėjo tėvas ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai tarp jo ir tėvo kilo konfliktas pasakyti negali, nes nepamena. Dar prieš tai jis su tėvu buvo susibaręs, ir kadangi jis buvo neblaivus ir tėvas jį labai sunervino, tai jis tėvui delnu sudavė per žandą. Visą konfliktą matė mama. Su tėvu jis konfliktuoja dažnai, bet sudavė savo tėvui pirmą kartą. Dažniau tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio. (b. l. 27)

Nukentėjusysis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-12-28, apie 21.30 val., parėjo sūnus D. R. namo. Namuose pastarasis pradėjo savo motinai R. R. aiškinti savo asmeninius reikalus. Jis įsikišo į sūnaus ir R. R. pokalbį, kuris vyko tuo metu. Jo sūnui nepatiko jo pastaba dėl jo elgesio ir jis sudavė jam dešine ranka į kairį skruostą. Po sudavimo jis pajuto fizinį skausmą. Tada jo sūnus D. R. pradėjo pravardžiuoti jį necenzūriniais žodžiais “urodas, mraz, gaigys”. Visas konfliktas įvyko virtuvėje. Į jų konfliktą įsikišusi motina R. R. juos išskyrė ir tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietė policiją, nes bijo, kad bus blogesnės pasekmės. (b.l. 7-8)

L. R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. R. yra jos sūnus, gyvena kartu su ja ir savo tėvu A. R.. 2018-12-28 apie 21.10 val. ji su vyru grįžo namo. Vyras iškarto išėjo pavedžioti šuns, o ji liko namuose. Sėdint virtuvėje, namo grįžo sūnus Dominykas. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Sūnus priėjęs prie jos pradėjo jai aiškinti, kodėl ji neleidžia jam į butą atsivesti draugų. Ji nenorėjo kelti konfliktų, todėl konfliktiškai nusiteikusį sūnų bandė apraminti geruoju. Kol ji bendravo su sūnumi, į butą grįžo vyras. Vyras atsisėdo virtuvėje ir klausėsi apie ką ji su sūnumi kalba. Vyras ilgai tylėjo, bet po kurio laiko pasakė sūnui, kad užtenka meluoti mamai. Sūnus labai supyko ant savo tėvo, pradėjo su juo bendrauti pakeltu balsu, reikalavo, kad jis nesikištų į jų pokalbį. Vadino tėvą "lochu", "gaidžiu", „mraz“. Pradėjo prieš tėvo veidą mosikuoti rankomis. Ji bandė apraminti iškilusį konfliktą, atsistojo tarp vyro ir sūnaus. Tuo metu vyras pasakė sūnui, kad net nebandytų jam trenkti. O sūnus tuo metu, paėmė ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė tėvui į kairį skruostą. Vyras susiėmė už skruosto, ji suprato, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras pasakė, kad kvies policiją. Sūnus kai būna išgėręs neprognozuojamas, agresyvus, jo poelgiai nenuspėjami. Tai ne pirmas atvejis jų šeimoje kai sūnus pavartoja fizinį smurtą prieš savo tėvą, bet į policiją jie nesikreipė. (b. l. 16)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad D. R. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (tėvui) fizinį skausmą suduodamas smūgį į veidą. Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga. D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. R. sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (1 metų laisvės apribojimo) ir prašo paskirtą bausmę sumažinti. (b. l. 42)

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas, nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat nustatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, teistas. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant, visą bausmės laikotarpį, vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą, bei vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-12-28 iki 2018-12-29, t. y. 1 para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant, visą bausmės laikotarpį, vartoti alkoholį, įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų, per paskirtą laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant, visą bausmės laikotarpį, vartoti alkoholį, įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti D. R. sulaikymo laiką, t. y. 1 parą, prilyginant vieną parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.