- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- N-575-1303-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija, Panevėžio AVMI) vyr. specialistė 2008 m. balandžio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. už tai, kad ji 2008 m. kovo 31 d. vykdė patalpų nuomą adresu (duomenys neskelbiami), Panevėžyje ir (duomenys neskelbiami), Panevėžyje, neįsigijusi verslo liudijimo ar neįregistravusi individualios veiklos. Tuo J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ 2.3.1 punkto ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokia veika J. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje.
2008 m. balandžio 22 d. Panevėžio AVMI nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. B. paskirta 500 litų bauda.
Šalies argumentai
J. B. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama pakeisti Panevėžio AVMI 2008 m. balandžio 22 d. nutarimą, sušvelninant paskirtą administracinę baudą. J. B. paaiškino, kad jai paskirta 500 Lt administracinė bauda yra per griežta, nes neatitinka jos turtinės padėties. Dėl turimų sveikatos problemų ji pripažinta neįgalia ir nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis; pragyvena iš gaunamos pensijos, kuri sudaro apie 600 Lt; gyvena viena, atskirai gyvenantis sūnus neturi nuolatinio darbo ir jos materialiai neparemia. J. B. taip pat nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo dvi gyvenamąsias patalpas, kurias įvairiais 2007 m. – 2008 m. laikotarpiais nuomojo. Ji nesidomėjusi, kokia tvarka turėtų būti vykdoma ši veikla. Iš ūkinės veiklos pajamų negavo, nes (duomenys neskelbiami) esančią patalpą nuomojęs asmuo nesumokėjęs nuomos mokesčio, o su (duomenys neskelbiami) patalpos nuomotojais buvo susitarusi, kad jie vietoj nuompinigių atliks nuomojamos patalpos pagerinimo darbus. J. B. pripažino, kad ji nustatyta tvarka deklaravo, jog 2007 m. iš ūkinės veiklos gavo tam tikrų pajamų, šiuo metu turi išsiėmusi patalpų nuomos verslo liudijimą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – Panevėžio AVMI paskirtos 500 litų baudos mokėjimą išdėstė penkių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 100 litų. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti paaiškinimai patvirtina, jog įvykdyto teisės pažeidimo veiką sudarančios aplinkybės įrodytos, J. B. veika teisingai kvalifikuota, administracinė byla išnagrinėta laikantis nustatytos tvarkos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už įvykdytą teisės pažeidimą nubaustas teisėtai. Teismas taip pat nurodė, kad mokesčių inspekcijos pareigūnas pagrįstai nustatė J. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose, kadangi ji iš esmės pripažįsta įvairiais 2007-2008 metų laikotarpiais vykdžiusi patalpų nuomos veiklą be nustatyta tvarka įsigyto verslo liudijimo, dėl savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio vykdant šią veiklą gailisi, J. B. yra sukakusi 70 metų amžiaus, yra neįgali. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Taip pat Panevėžio apygardos administracinis teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurias mokesčių inspekcijos pareigūnas pripažino asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, negali būti laikomos išimtinėmis ar išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą J. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad J. B. iš ūkinės veiklos gavo nemažas pajamas, jos vykdoma ūkinė veikla sukėlė akivaizdžias pasekmes finansų srityje. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie J. B. turtinę, šeiminę padėtį, jos valdomą turtą, iš ūkinės veiklos gautas ir kitokias pajamas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis, Panevėžio apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad teismui nebuvo pateikta naujų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog J. B. padėtis iš esmės pasikeitė. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo J. B. paskirtos minimalaus dydžio baudos vertinti kaip neatitinkančios asmens turtinės padėties, padaryto teisės pažeidimo reikšmingumo, teisės pažeidėjo asmenybės. Tačiau teismas atsižvelgė į J. B. gaunamų pajamų ir pragyvenimui reikalingų lėšų dydį, todėl siekdamas sumažinti galimus neigiamus nuobaudos vykdymo padarinius, paskirtos baudos mokėjimą išdėstė dalimis (ATPK 313 str. 4 d.).
III.
Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį ir panaikinti jai skirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nubausta nepagrįstai, kaltinimai neatitinka tikrovės ir jie buvo išgauti apgaulės būdu. J. B. paaiškina, kad kreipėsi į Panevėžio AVMI vedėjo pavaduotoją, kuri patikino, kad pareiškėja, kaip pensininkė ir II grupės invalidė, gali turėti metinių neapmokestinamų pajamų, kurios neviršija 5040 Lt. Todėl pareiškėja pildė deklaraciją už 2007 metus. Taip pat apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji pateikė prašymą apklausti jos sūnų liudytoju, kadangi ji pati, būdama pensininke ir ligone, teisinių terminų nesupranta, tačiau teismo protokole įrašyta, jog pareiškėja jokių prašymų nepateikė. Be to, apeliaciniame skunde išdėstomi kiti argumentai, kurie jau buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio AVMI prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o J. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas. J. B. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatas pažeidė atsakomybėn traukiama J. B. – t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ 2.3.1 punktas ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 dalis. Konkreti veika, kuria pasireiškė J. B. pažeidimas yra ta, kad 2008 m. kovo 31 d. atlikus operatyvų patikrinimą, paaiškėjo, jog pareiškėja užsiėmė patalpų nuoma, neturėdama verslo liudijimo ar neįregistravusi individualios veiklos. Pareiškėjos padarytą pažeidimą pagrindžia operatyvaus patikrinimo pažymos (VMI byla, b. l. 2-4, 6-8), pačios J. B. pasirašytas 2008 m. kovo 27 d. sutikimas išnuomoti patalpas už 500 Lt/mėn. užmokestį (VMI byla, b. l. 12). R. B. ir G. K. paaiškinimai (VMI byla, b. l. 5, 9) taip pat patvirtina, kad šie asmenys nuomojosi patalpas iš pareiškėjos ir už nuomą jai buvo sutarę atsilyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad pati J. B. administracinio teisės pažeidimo protokole (VMI byla, b. l. 1) nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Be to, pati pareiškėja paaiškinimuose, rašytuose Panevėžio AVMI (VMI byla, b. l. 16), taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 24) nurodė, jog name, esančiame (duomenys neskelbiami), Panevėžyje, leido gyventi K. šeimai. Tai, jog jie buvo sutarę, kad K. nuomos pinigais nemokės, o patys susimokės už elektrą, patys prižiūrės namą, kiemą ir tvarkys namus ir taip darbais atsiskaitys J. B. , nepaneigia pačios nuomos fakto, t. y. už paslaugas nebūtinai turi būti atsiskaitoma pinigais – už jas taip pat gali būti atsiskaitoma paslaugomis. Apeliacinio skundo teiginiai dėl K. šeimos grasinimų ir iškeldinimo taip pat nepaneigia buvus nuomos santykius. Be to, teismo posėdyje pareiškėja aiškiai nurodė, jog kartais ji nuomojo patalpas, neturėdama verslo liudijimo (b. l. 24). Nors apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pažeidimas buvo užfiksuotas pasinaudojus apgaule, t. y. nepažįstami vyrai, prisistatę statybų įmonės atstovais, ir paprašę išnuomoti kambarį penkiems darbininkams, buvo mokesčių inspekcijos atstovai, toks teiginys laikytinas nepagrįstu. Institucijos pareigūnų veiksmai, kuriuos pareiškėja įvardija apgaule, buvo vykdytas operatyvus patikrinimas, kurį Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 15 punktas įvardija kaip operatyvinės veiklos metodą, kai informacija gaunama atliekant slaptą operatyvinę apklausą bei užšifruotą operatyvinę apžiūrą. T. y. tokio patikrinimo esmė ir yra gauti informaciją to nežinant tikrinamam subjektui. Operatyvūs patikrinimai (duomenys neskelbiami) namuose, Panevėžyje, buvo atliekami teisėtai, pagal pavedimus, patikrinimus atliko įgalioti pareigūnai (VMI byla, b. l. 2-4, 6-8). Todėl jų metu gauti ir užfiksuoti duomenys laikytini tinkamais įrodymais. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie pareigūnų pasakymus, jog J. B. teisme nieko nelaimės – visų pirma nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o antra – jie nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo padarymo faktą. Apeliantės nurodytos pastabos dėl posėdžio protokolo – kad ji buvo pareiškusi prašymą apklausti liudytoju sūnų, tačiau teismas tokį prašymą atmetė – taip pat atmestinos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo. Jokių pastabų pirmosios instancijos teismui pareiškėja nepateikė, todėl laikytina, kad ji sutiko su protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl jos sūnaus apklausos akivaizdu, kad jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti procesinio sprendimo esmę, pareiškėjos sūnus nurodyti negalėtų. Pareiškėjos teiginiai dėl konsultacijos su Institucijos vedėjo pavaduotoja taip pat nėra reikšmingi. Tai, jog pareiškėja gali turėti neapmokestinamų pajamų, nepaneigia nuolatinio Lietuvos gyventojo pareigos, įtvirtintos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, t. y. pradėjus vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pensinis amžius, invalidumas) gali būti svarbios svarstant mokesčio dydžio ar lengvatų klausimą, tačiau nepašalina atsakomybės už padarytą pažeidimą. ATPK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta atsakomybė – bauda nuo 500 iki 1000 litų. Pareiškėjai paskirta minimali nuobauda – 500 litų bauda. Ji paskirta tinkamai įvertinus byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.