Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-921-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
2S-921-372/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-921-372/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07040-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8256-291/2013, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Trenze Logistics“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų sumos atsakovei UAB „Talša“ priklausantį nekilnojamąjį ar kitokį turtą, o jo nesant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, atsakovė nebendradarbiauja su ieškove. Manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų sumos (14 259,02 Lt) atsakovei UAB „Talša“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Talša“ prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantė nuolat bendrauja su ieškove. Tvirtinama, kad palūkanų suma yra nepagrįsta. Pažymima, kad skolos suma nelaikytina didele.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė UAB „Trenze Logistics“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Nurodo, kad nėra skolinga atsakovei ir atsakovė nebendradarbiavo su ieškove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) UAB „Talša“ atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Tačiau vien tik didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį, įvertinant ieškinio sumos dydžio lemtą teismo sprendimo neįvykdymo riziką atsakovės finansinę būklę apibūdinančių rodiklių kontekste, lyginant ieškinio sumos dydį su atsakovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatinio kapitalo dydžiu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui nėra didelė, tai yra kai atsakovė paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantė, nurodydama, kad ieškinio suma nelaikytina didele, pateikė teismui įmonės 2013-07-31 balanso kopiją.

Teismo vertinimu, atsakovės finansiniai rodikliai nesuteikia pagrindo teigti, kad 14 259,02 Lt ieškinio suma apeliantei nėra didelė, kadangi apeliantė nepaneigė objektyvios būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Pažymėtina, kad apeliantė Šiaulių apygardos teismui pateikė tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. tik 2013-07-31 balanso kopiją, tačiau nepateikė kitų finansinę apeliantės būklę apibūdinančių dokumentų: pinigų srautų ir pelno (nuostolių) ataskaitos, išsamių duomenų apie debitorines ir kreditorines skolas, išsamių duomenų apie turimas lėšas įmonės sąskaitose ir įmonės turtui nustatytus konkrečius apsunkinimus.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigtų prielaidas, kad egzistuoja grėsmė įvykdyti teismo sprendimą dėl didelės ieškinio sumos.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovė sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovę yra laiduojama. Be to, atsakovė gali įkeisti turimą turtą ieškovės naudai.

Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti ieškovės ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, jog teismas įsitikintų, kad ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio ieškovės reikalavimai galėtų būti tenkinami. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo apeliantės teises daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinimo tikslui pasiekti.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi apeliantė prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, iš jos priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Talša“ (į. k. 144806535) 100 Lt žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.

Teisėja Birutė Simonaitienė