Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-974-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2S-974-125/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-974-125/2010Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija(S)128.17KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Savinijaus Katausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto turto savininko A. N. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties byloje Nr. 37-1N/2010,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė AB DnB NORD bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2007-08-24 kredito linijos sutartį Nr. K- 2400-2007-542 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais skolininkams A. N. ir A. N. suteikė 121 640,40 eurų limitą. Užtikrinant tinkamą prievolės įvykdymą, hipotekus lakštu buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. N., A. N., R. J. ir D. J.. Skolininkai kreditą turėjo grąžinti iki 2009-06-30, tačiau nustatytu terminu kredito negrąžino, todėl kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-04 nutartimi prašymą tenkino, areštavo įkeistą daiktą – 14,8000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. N., A. N., R. J. ir D. J.. Įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas A. N. prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nutartį. Nurodo, kad įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus teisė yra apsaugota hipoteka, jokie kiti daikto savininkų kreditoriai nėra nukreipę savo išieškojimų į įkeistą turtą, todėl nėra pagrindo manyti, kad įkeistas turtas nebegali užtikrinti kreditoriaus interesų. Taip pat skolininkas nurodo, jog kreditorius yra informuotas apie susidariusią finansinę padėtį, apie tai, kad yra ieškoma investuotojų ūkio plėtrai įkeisto daikto teritorijoje, todėl areštas neužtikrintų kreditoriaus interesų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-04 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąja teisena, išieškojimo iš įkeisto turto procedūra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles. Kreditorė pažymi, jog teismas, priimdamas nutartį, įstatymų nustatytų procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės AB DnB NORD prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-02-04 nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Apeliantas su tokia nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog įkeistas daiktas nebegali užtikrinti kreditoriaus interesų.

Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 straipsnio nuostatas. LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylos duomenimis, kad skolininkai kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną buvo skolingi 129 537,44 eurų. Byloje nėra duomenų, kad prisiimti įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-02-0 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėSavinijus Katauskas