- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- AN2-98-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00804-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.20Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse, už kurių padarymą A. R. skirta subendrinta nuobauda – 115 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. R. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 14.01 val. kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 64 km vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę MAN TGS 41.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova buvo 24,40 tonos, įvertinus svarstyklių paklaidą – 24,00 tonos, o didžiausia leistina varančiosios ašies apkrova – 18,00 tonų, t. y. faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova 6 tonomis viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą. Transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo 39,65 tonos, įvertinus svarstyklių paklaidą – 38,85 tonos, o didžiausia leistina masė tokio tipo transporto priemonėms – 32 tonos, t. y. faktinė transporto priemonės masė viršijo didžiausią leistiną masę 6,85 tonomis. A. R. neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti LR keliais tokiai transporto priemonei (junginiui), tuo padarydamas pažeidimus numatytus ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
Apeliaciniu skundu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vedėjas D. L. prašo panaikinti 2017 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – A. R. paskirti nuobaudą ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalių sankcijų ribose.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Kodekso 31 straipsnyje nurodyta, jog priimdamas krovinį, vežėjas jį patikrina, ir nustatęs neatitikimus, apie tai pažymi važtaraštyje. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 7 punkte yra detalizuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti, o būtent: 7.4. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimo - iškrovimo akte; 7.5. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas; 7.6. Priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. Siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus; 7.7. Jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį.
Pažymima, jog jokių pastabų važtaraštyje nėra, todėl laikytina, jog krovinys vežtas važtaraštyje nurodytam gavėjui buvo priimtas ir visi važtaraštyje nurodyti duomenys patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo bei prisiimta visa su krovinio pervežimų susijusi rizika. Nurodoma, kad A. R. paaiškinimai, jog nežinojo tikslaus krovinio svorio, nes pakrovimo vietoje nėra svarstyklių, atmestini ir yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Be to, tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti teisės aktais jam nustatytas pareigas, vairuotojas, būdamas rūpestingu ir sąžiningu, turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir leisti pakrauti mažesnį smėlio kiekį.
Institucija mano, kad padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Teigiama, kad nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangau, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to - ir našta valstybės biudžetui. Sunkiasvorių krovinių vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos nusižengimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš svarbiausių eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Saugaus eismo užtikrinimas yra valstybės saugomas interesas, todėl turi būti siekiama užtikrinti nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne pažeidėjo interesą išvengti neigiamų pasekmių. Kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą, o visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti nepažeidžiant svoriui nustatytų reikalavimų (tai yra neviršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendrąją masę ir kitus parametrus).
Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymų leidėjas ANK nustatė, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jeigu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda, o ANK 459 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Įstatymų leidėjas ANK 459 straipsnyje taip pat diferencijavo baudų dydžius priklausomai nuo to, kiek buvo viršytas leidžiamas svoris. Už nusižengimus, viršijant ašies apkrovą daugiau kaip 4 t ir bendrąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t, numatytos pakankamai didelės baudos, todėl jie laikytini daugiau pavojingais ir teismo paskirtos nuobaudos negali būti taikomos.
Nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Teigiama, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tiek LVAT yra ne kartą pažymėję, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, konstatavimu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4- 2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Pažymima, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminė padėtis, rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis ir pan. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (LVAT nutartys Nr. N16-595/2006, Nr. N3-34/2007, Nl-413/2007).
Teigiama, kad teismas nepagrįstai A. R. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį, numatantį mažesnės, nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą. Nurodoma, kad ANK 34 straipsnio nuostatos numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, tuo tarpu teismas tokių aplinkybių 2017 m. spalio 4 d. nutarime nekonstatavo. Pažymima, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi, gauna 600-700 Eur/mėn. darbo užmokestį nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose nelemia ir neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą, nes į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Nurodoma, kad įvertinus tai, kad A. R. teisės aktuose numatytų pareigų užtikrinti tinkamą krovinio vežimą ir pakrovimą neatliko, teismas netinkamai išaiškino teisines ir faktines bylos aplinkybes, nes krovinį gabenančio subjekto aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė nusižengimų padarymą, bei nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti mažesnę, nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinių teisės nusižengimų padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. R. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o būtent už ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, A. R., mažesnių, nei straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų paskyrimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, A. R. paskirtos mažesnės nei minimalios nuobaudos, t. y. baudos, nei yra nustatyta minėtų straipsnių sankcijose.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1dalis).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada šioje byloje yra negalima.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad A. R. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių nuobaudų, padaryto pažeidimo sudėtis yra formali, A. R. darbo užmokestis 600-700 Eur/mėn., yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjo mažos pajamos padarytos veikos pavojingumo nemažina, pažeidėjo kaltės nešalina.
Pritartina Institucijos skundo argumentams, kad A. R. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Pažymėtina, kad ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų sankcijų griežtumas pats savaime nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad viršijant leidžiamas ašių apkrovas sudaromas didesnis kelio dangos spaudimas ir atsiranda vėžių, dėl to mažėja kelio saugumas, kyla remonto būtinybė, o tam naudojamos valstybės biudžeto lėšos, todėl konstatuoja, kad šiuo pažeidimu yra daroma reikšminga žala kelių eismo saugumui ir valstybės ekonominei gerovei.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. R. būdamas profesionalus vairuotojas turėjo įsitikinti, kad jo vežamas krovinys atitinka bendrus leidžiamos masės reikalavimus, be to, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 7 punkte yra detalizuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti, kurio 4 papunktyje nurodoma, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį, todėl jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimo - iškrovimo akte; iš Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies A. R. taip pat kyla reikalavimas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad paties A. R. paaiškinimas, jog jis padarė pažeidimą, jog neturėjo galimybės krovinio pasisverti, tačiau, kaip byloje nustatyta, jis vis vien krovinį vežė, neįsitikinęs, ar nėra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, rodo A. R., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsakingą požiūrį, gabenant sunkiasvorius krovinius.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. R. už padarytus administracinius nusižengimus skirtos mažesnės nei straipsnių sankcijose numatyto nuobaudos – nepagrįstas, priimtas vertinant tik teigiamai A. R. charakterizuojančias aplinkybes ir visiškai neatsižvelgiant į šiame sprendime nurodytas aplinkybes, todėl jis neatitinka nei A. R. padarytų administracinių nusižengimo pobūdžio, nei pavojingumo laipsnio, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikinama ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą taisyklėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad A. R. padarė du tyčinius pažeidimus susijusius su eismo saugumo reikalavimais automobilių keliuose, numatytus ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurie sudaro idealiąją sutaptį, A. R. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 straipsnio 1 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 13-17), yra dirbantis, todėl A. R. skirtinos ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalių sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, jų dydį nustatant ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų sankcijų minimumui, bei vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. R. skirtina 900 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą:
A. R., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
A. R., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. R. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.