Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADBB „Draudimo kryptis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UADBB „Draudimo kryptis“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-28, atsakovui UADBB „Draudimo kryptis“, per teismo nustatytą terminą, nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UADBB „Draudimo kryptis“ 36 093,06 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 36 093,06 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 561 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą už akių, įpareigoti antstolę grąžinti iš atsakovo sąskaitų nurašytą 46 809,46 Lt sumą į atsakovo sąskaitas. Nurodė, jog apie tai, kad teisme buvo išnagrinėta byla ir atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių sužinojo tik tada, kai 2009-11-03 iš sąskaitų banke antstolė nurašė 46 809,46 Lt sumą. Iki 2009-11-03 atsakovas nebuvo nei ieškovo, nei teismo informuotas apie Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Nurodė, jog iš byloje esančios 2009-02-11 pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas asmeniui, pažymoje pasirašiusiam kaip finansininkė A. M.. A. M. įmonėje dirbo nuo 2003-02-03 iki 2003-10-15; ji buvo viena iš atsakovo akcininkų steigėjų, todėl 2003-01-20 jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), atsakovo įmonė ir buvo registruota, tačiau 2004-11-09 ji įmonės akcijas pardavė ir nustojo būti įmonės akcininke. Nuo 2005 metų atsakovas su A. M. jokių santykių nepalaiko. Nuo 2008-07-07 iki dabar atsakovas vykdo veiklą adresu Šilutės pl. 9, Klaipėda. A. M., nebūdama susijusi su atsakovu darbo arba kokiais nors kitais sutartiniais santykiais neturėjo teisės priimti atsakovui skirtus dokumentus, o juos neteisėtai paėmusi, šių dokumentų neperdavė atsakovui. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių tinkamai neinformavęs apie bylą atsakovo. Atsakovo nuomone, ieškinys ir jo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti dėl to, kad 2005-12-28 apdrausto automobilio tikroji vertė draudimo metu buvo 123 000 Lt, o ne 88 700 Lt kaip teigia ieškovas. Toks faktas nustatytas ir įsiteisėjusiu 2008-07-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu. Dėl to ieškovas nepatyrė jokios žalos išmokėdamas draudėjui jam pagal draudimo sutartį priklausančią išmoką. Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovui būtų suteikta galimybė pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios ir gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovo atsakomybė negali kilti neegzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, o jų nėra dėl to, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovas nepatyrė jokios žalos.

Ieškovas atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog nagrinėjant civilinė bylą, kurioje priimtas sprendimas už akių, atsakovui skirti dokumentai buvo adresuojami adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo įregistruota atsakovo įmonė. CK 2.49 str. 3 d. korespondencijos įteikimas juridiniam asmeniui pastarojo buveinės adresu (šiuo atveju atsakovo įmonės registracijos adresu) laikomas tinkamu. Atsakovas, pakeitęs buveinės adresą, privalėjo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti nustatytais terminais. Atsakovas tik 2009-11-12 įregistravo buveinės adreso pakeitimą, t. y. po to, kai 2009-11-06 atsakovo vadovas gavo iš antstolės procesinius dokumentus. Teismas nepažeidė atsakovo teisės susipažinti su jam iškeltos civilinės bylos medžiaga bei teisės į teisminę gynybą bei ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie jam pareikštą ieškinį. Atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo atmestini.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-26 nutartimi netenkino atsakovo UADBB „Draudimo kryptis“ pareiškimo dėl 2009-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UADBB „Draudimo kryptis“ dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių. CPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. 2010-02-22 Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo buveinės adresas nuo 2003-01-20 iki 2009-12-14 buvo (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu. Atsakovas įstatymo nustatytos pareigos – pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti CK 2.66 str. 3 d. nustatytais terminais, t. y. per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos – laiku neįvykdė. Buveinės adreso pakeitimą įregistravo tik 2009-12-14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtuose dokumentuose, t. y. 2008-04-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. A-39, licencijoje draudimo brokerių įmonės veiklai, 2009-12-09 Juridinių asmenų registro išraše, atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas remiasi 2008-07-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika netaikytina, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o 2008-07-28 išnagrinėtoje – reikalavimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas konstatavo, jog nenustačius sąlygų, nurodytų CPK 288 str. 4 d. ir sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovo pareiškimas netenkintinas. Kadangi atsakovo pareiškimas dėl 2009-04-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, prašymas dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, įpareigojimo antstolę V. M. grąžinti iš atsakovo sąskaitų nurašytų 46 809,46 Lt sumą į atsakovo sąskaitas nespręstas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesivadovavo pagrindiniais civilinio proceso principais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad atsakovui pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu, tačiau visiškai nesiaiškino aplinkybės, kurią akcentavo atsakovas – kad ieškinį, adresuotą atsakovui, priėmė tokios teisės pagal įstatymą neturintis asmuo. Apelianto teigimu, nekyla abejonių, kad jis nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (kurio negavo) dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, objektyviai negalėdamas žinoti apie jam pareikštą ieškinį ir teisme nagrinėjamą bylą, o teismas priėmė sprendimą už akių tinkamai neinformavęs apie bylą atsakovo ir taip išnagrinėdamas bylą pažeidė vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisės būti išklausytam. Apeliantas nurodo, jog teismas, laikydamas, kad atsakovas neįrodė, kad jo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, neįvertino to, kad sprendimas už akių buvo priimtas žalos atlyginimo byloje, kur atsakovas teigė, jog ieškovas žalos nepatyrė; be to žalos patyrimo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, todėl atsakovas net ginčydamas sprendimą už akių neprivalo pateikti žalos nebuvimą ir žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad pateikė įrodymus, jog pats ieškovas dalyvavo vertinant draudžiamą automobilį, susipažino su automobilio nuotraukomis ir raštu patvirtino, kad draudžiamo automobilio vertė 123 000 Lt; tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas, nevertindamas šių įrodymų, nevertino ir kitos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – paties ieškovo kaltės patyrus žalą (jeigu teismas nustatytų, kad ieškovas žalą vis dėlto patyrė). Pažymi, kad automobilio tikroji vertė nustatyta įsiteisėjusio Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-28 sprendimu ir ši aplinkybė sudaro prejudicinį faktą; dėl to ieškovas nepatyrė jokios žalos, tačiau šio įrodymo teismas taip pat nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismas ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovas nepatyrė žalos, todėl atsakovo atsakomybė negali kilti neegzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-26 nutartį nepakeistą. Nurodo, jog korespondencijos įteikimas juridiniam asmeniui atsakovo įmonės registracijos adresu laikomas tinkamu; atsakovas tik 2009-11-12 įregistravo buveinės adreso pakeitimą. Atsakovas neįrodė nei vieno pagrindo sprendimo už akių peržiūrėjimui ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai priėmėm nutartį dėl atsakovo pareiškimo netenkinimo.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nesivadovavo teismų praktika tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Sutinkamai su CPK 7 str. 1 d., teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių institutas yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrindu priimti sprendimą už akių buvo tai, jog apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

CPK 287 str. nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tiek aplinkybe, jog nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (kurio negavo) dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, objektyviai negalėdamas žinoti apie jam pareikštą ieškinį ir teisme nagrinėjamą bylą, tiek teismo netinkamu įrodymų vertinimu dėl žalos patyrimo fakto ir žalos dydžio.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog atsakovas neįrodė, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių. CPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Iš byloje esančių 2010-02-22 Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovo buveinės adresas nuo 2003-01-20 iki 2009-12-14 buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 82), todėl pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas CK 249 str. 4 d. nustatytos pareigos – pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti CK 2.66 str. 3 d. nustatytais terminais, t. y. per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos – laiku neįvykdė. Buveinės adreso pakeitimas įregistruotas tik 2009-12-14. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl to, kad atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (kurio negavo) dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikė tinkamai – atsakovo buveinės adresu, tuo tarpu atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių negalima laikyti svarbiomis.

Kolegija pažymi, kad pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).

Apeliantas sprendimo už akių neteisėtumą argumentuoja tuo, ieškinys ir jo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti dėl to, kad 2005-12-28 apdrausto automobilio tikroji vertė draudimo metu buvo 123 000 Lt, o ne 88 700 Lt kaip teigia ieškovas; toks faktas nustatytas ir įsiteisėjusiu 2008-07-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu; dėl to ieškovas nepatyrė jokios žalos išmokėdamas draudėjui jam pagal draudimo sutartį priklausančią išmoką. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti į bylą pateiktų įrodymų bei su jais susijusių aplinkybių aiškinimasis bei vertinimas. Ieškovas nurodo, kad draudimo sutartimi AC Nr. 236924 automobilis LEXUS buvo apdraustas kaip Europos rinkai skirtas modelis, nepaisant to, kad ši transporto priemonė pagaminta JAV rinkai, todėl draudimo suma neatitiko tikrosios vertės – tačiau nenurodo, kuo remiantis nustatoma skirtinga Europos ir JAV rinkai pagamintų automobilių vertė, į bylą nepateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikrąją automobilio vertę. Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismas nesiaiškino aplinkybių dėl paties ieškovo dalyvavimo vertinant draudžiamą automobilį; teismas ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, jog nenustatytos atsakovo atsakomybės sąlygos, todėl atsakovo atsakomybė negali kilti neegzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Taigi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenurodytas žalos pagrindas bei neįrodytas jos dydis. Pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nesiaiškinus, laikytina, kad neišsiaiškintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, nepakankamai ištirti bei įvertinti įrodymai, todėl atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir iš jų kylančių pareigų vykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-02-26 nutartį, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 7,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; perduoti civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UADBB „Draudimo kryptis“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. B., nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 7,05 (septynis litus, 5 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).