Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K., Z. K. ir atsakovės L. K.-U. atskiruosius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-60-874/2014 pagal ieškovų V. K. ir Z. K. ieškinį atsakovei L. K.-U., išvadą teikiančioms institucijoms Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaikaite nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos esmė

Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo nutartimi pažeidžiamos ne tik atsakovės dukters, pačios atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų teisės, kadangi būstas, kuriame atsakovė gyvena su savo sutuoktiniu ir dukra jai nepriklauso. Teismo priimta nutartis įgalina ieškovus nevaržomai atvykti į svetimų asmenų būstą, kur jie yra nepageidaujami, nes kiekvieną kartą vos atvykę, ieškovai pastoviai konfliktuodavo su atsakove, jos sutuoktiniu ir jo tėvais ir visa tai vykdavo mažametės atsakovės dukters E. K. akivaizdoje.Nurodo, kad šventės atsakovės šeimoje švenčiamos su artimais žmonėmis, o kadangi ieškovai yra nepageidaujami dėl konfliktiškų santykių, jiems esant atsakovės namuose, jie, kaip visada, nekorektiškai elgsis. Tokiu būdu bus trikdoma vaiko psichinė sveikata ir dukra bus psichologiškai traumuojama nuo mažens, o turint omenyje, kad tai yra šventinis laikas, dukrai toks švenčių „scenarijus“ gali smarkiai pakenkti ir sudaryti vaikui netinkamas asociacijas ateičiai – per šventes yra baramasi ir pykstamasi.Mano, kad leidimas pasveikinti vaikaitę gimimo dienos proga taip pat neturėjo būti suteiktas tą pačią dieną, nes pasveikinti ta proga galima ir išvakarėse, t. y. dieną prieš gimtadienį arba dieną po gimtadienio, kad būtų išvengta bylos šalių kontakto atsakovei ir jos dukrai svarbią dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šio kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Prioritetine tokio pobūdžio bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi yra nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai ištirti ir visapusiškai įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių ėmimosi būtinumas.

Joniškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-01-22 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikino bendravimo su anūke tvarkos nustatymo tenkino iš dalies ir leido ieškovams pasveikinti vaikaitę E. jos gimimo dieną bei per kitas šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujus metus, Šv. Velykas mergaitės gyvenamoje vietoje, bendravimo metu dalyvaujant atsakovei, mergaitės motinai L. K.-U..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad mergaitės motina ir seneliai (motinos tėvai) tarpusavyje konfliktuoja, ypač dėl bendravimo su vaiku ir jo akivaizdoje, kad vaikas lanko darželį, nustatė neintensyvią ieškovų bendravimo su vaikaite tvarką. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šios bylos nagrinėjimo stadijoje, priešingai nei teigia ieškovai, nėra duomenų, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka kenktų vaikui.

Kaip matyti iš ieškovų ieškinio reikalavimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių formuluočių, abu reikalavimai yra identiški. Pažymėtina, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus (ieškinio reikalavimus), kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, yra išimtinė, ir ji turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kitokiais būdais negalima pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir išvengti neigiamų padarinių. Sprendžiant, ar leisti vaikui laikinai bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia, vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-05-02 nutartimi nutarė skirti civilinėje byloje ambulatorinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Ši ekspertizė skirta išsiaiškinti, ar E. K. pageidauja bendrauti su seneliais, ar nori kartu leisti laiką, ar buvo padaryta kokia nors žala vaikui, kai mergaitei su mama 2012 m. rugpjūčio mėnesį išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, nutrūko bendravimas su seneliais ir kt. Todėl tik gavus ekspertizės išvadą bus išsiaiškinta, ar ieškovų prašomas nustatyti intensyvus, nors ir laikinas, bendravimas gali užtikrinti vaiko interesus, ar nustačius ieškovų prašomą bendravimo su vaikaite tvarką, nenukentės vaiko interesai. Be to, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, nutartis priimta atsižvelgus į bylos šalių konfliktą ir nesugebėjimą taikiai bendrauti vaiko akivaizdoje. Įvertinus nutarties priėmimo laikotarpį (2014 m. sausio mėn. pabaiga), vykdant nutarties dalį dėl leidimo ieškovams pasveikinti vaikaitę per jos gimimo dieną ir Šv. Velykas ieškovams buvo suteikta galimybė pamatyti vaikaitę po kiek mažiau nei trijų mėnesių, byloje nėra duomenų, kad šia teise ieškovai nepasinaudojo, ar kad tai pakenkė jų ir vaiko interesams. Aplinkybė, kad minėtų švenčių laikotarpis praėjo sudaro pagrindą ieškovams prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bet ne siekti panaikinti iš esmės teisėtą teismo nutartį. Juo labiau, kad skyrus byloje ambulatorinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, įvertinus teismo nutartyje nurodytus klausimus ekspertams, tikėtina, jog ekspertizės atlikimo metu ieškovams bus sudarytos sąlygos dažniau, dalyvaujant tretiesiems asmenims, matytis ir bendrauti su vaikaite. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas pasekmes (ekonomiškumo principą), kurios kiltų šalims ieškinio tenkinimo / atmetimo atveju, į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pagal ieškovų atskirąjį skundą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti intensyvesnę ieškovų ir jų vaikaitės bendravimo tvarką, kol nėra atlikta vaiko psichologinė-psichiatrinė ekspertizė.

Pasisakant dėl atsakovės atskirojo skundo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė atsakovės, trečiųjų asmenų ar vaiko teisėtus interesus. Kaip jau minėta, nutarties dalis dėl leidimo ieškovams pasveikinti vaikaitę jos gimimo dieną bei per kitas šventes, šiuo konkrečiu atveju Šv. Velykas, jau turėjo būti įvykdyta, ieškovė teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jos atskirajame skunde nurodomas prielaidas apie galimą ieškovų netinkamą elgesį atsakovės namuose minėtų švenčių metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai parinktų ieškovų bendravimo su vaiku laiko bei vietos laikytini nepagrįstai ir atmestini.

Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą išreikštas siekis uždrausti vaiko artimiems giminaičiams su juo matytis ir bendrauti yra nesuderinamas su vaiko interesų prioriteto principu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų ieškinio reikalavimai bus visiškai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl apeliantų skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo, ieškovų ir atsakovės konflikto, ieškovų santykių su vaikaite, vaiko prisirišimo prie ieškovų, jų glaudaus emocinio ryšio ir kt.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovų laikinoji bendravimo tvarka su vaikaite nagrinėjamos bylos stadijoje, pagal byloje esančius duomenis, užtikrina vaiko ir jo artimų giminaičių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.