Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-277-923/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
AN2-277-923/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00664-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
R. P.
Advokatai
Kristina Grigaliūnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-277-923/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00664-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. (toliau – ir apeliantas) atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria netenkintas R. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį, ANK 420 straipsnio 1 dalį bei ANK 417 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2024 m. balandžio 25 d., 20.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesulėtino transporto priemonės greičio, nesustojo prieš „Stop linija“ ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tęsdamas važiavimą, vairuotojas neatsižvelgė, kad už sankryžos, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, įsijungs pėsčiųjų eismą leidžiantis šviesoforo signalas ir į pėsčiųjų perėją įžengs pėstieji, dėl ko vairuotojas nesustojo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo su augintiniais. Tokiais pavojingais ir sąmoningais savo veiksmais, transporto priemonės vairuotojas sukėlė realų pavojų sau ir pėsčiajam su augintiniais. Privertė pėsčiąjį imtis veiksmų savo ir savo augintinių saugumui užtikrinti, t. y. staigiai trauktis iš važiuojamosios kelio dalies siekiant išvengti galimo susidūrimo. Pareiškėjui nutarimu paskirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

2. Institucijos 2024 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. atstovė apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Nutartyje pažymėta, kad R. P. inkriminuotas nusižengimas yra formalus – laikomas baigtu nuo veikos padarymo ir nereikalaujantis pasekmių kilimo. Kita vertus, iš byloje pateikto nagrinėjamo pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad R. P. įvykio metu vairavo sunkiasvorę transporto priemonę. R. P., vairuodamas transporto priemonę, turėjo visas galimybes užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui laiku sustoti dar prieš įvažiuojant į sankryžą. Taigi, jo vairavimo būdas kėlė padidintą pavojų kitiems eismo dalyviams, o vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia – suprato savo veiksmų kelyje pavojingumą ir norėjo taip vairuoti, o ne dėl neatsargumo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skundo autorės nuomone, apylinkės teismo nutartis nepagrįstai yra grindžiama tuo, kad R. P. vairuojamai transporto priemonei mirksintis draudžiamas – geltonos spalvos šviesoforo signalas užsidegė dar neprivažiavus sankryžos ir sunkvežimis į sankryžą įvažiuoja jau degant raudonam šviesoforo signalui, bei kad iš vaizdo medžiagos akivaizdu, jog R. P. turėjo visas galimybes užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui laiku sustoti dar prieš įvažiuojant į sankryžą. Apelianto atstovės teigimu, byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina priešingai – draudžiami signalai (tiek geltonas, tiek raudonas) užsidegė apeliantui jau įvažiavus į sankryžą, todėl jis neturėjo nei objektyvios galimybės, nei teisinės pareigos nevažiuoti į sankryžą esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, o taip pat ir neturėjo pareigos sustoti prieš „Stop“ liniją. Vėlesnis apelianto elgesys (jau įvažiavus į sankryžą) – baigti manevrą net ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui tiek atitiko KET 162 ir 166 punktus, tiek ir protingumo kriterijus – priešingu atveju būtų likęs stovėti sankryžoje ar gatvių sankirtoje ir blokuotų eismą joje. Skunde atkreiptinas teismo dėmesys, kad byloje esantis vaizdo įrašas apskritai nefiksavo R. P. įvažiavimo į sankryžą momento (jis nepatenka į vaizdo fiksavimo lauką), kadangi joje fiksuotas vaizdas apelianto vairuojamai transporto priemonei jau esant gatvių sankirtoje, o ne įvažiuojant į sankryžą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė draudžiamų šviesoforų signalų užsidegimo momentą – jie užsidegė ne apeliantui įvažiuojant į sankryžą, o jam jau esant gatvių sankirtoje.

3.2. Skunde taip pat pažymima, kad į byloje esančio vaizdo įrašo fiksuotą stebėjimo lauką nepakliuvo ne tik apelianto įvažiavimo į sankryžą vieta/momentas, tačiau ir vaizdo laukas už apelianto vairuotos transporto priemonės iki sankryžos, t. y. vaizdo medžiagoje nėra fiksuota situacija iki apelianto įvažiavimo į sankryžą bei eismo juosta, kuria jis judėjo iki įvažiuojant į sankryžą. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad už R. P. vairuojamo sunkvežimio artimu atstumu kitų automobilių nebuvo, eismo juostoje už jo nestovėjo, todėl stabdant transporto priemonę negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams.

Šalies argumentai

3.3. Apelianto atstovės teigimu, KET 200 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka. Apeliantas pripažino, kad jam kertant pėsčiųjų perėją, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas, tačiau į perėją įėjusi pėsčioji su augintiniais pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies ir praleido apelianto vairuojamą transporto priemonę, ir tik tada (pamatęs, kad pėsčioji jau pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies) R. P. toliau tęsė ir baigė savo išvažiavimą iš sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, ką vėlgi patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

3.4. Taip pat skunde teigiama, kad apibendrinant vaizdo įraše užfiksuotą medžiagą akivaizdu, kad apeliantas į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, draudžiami (geltonas ir raudonas) šviesoforo signalai užsidegė R. P. vairuojamai transporto priemonei esant jau gatvių sankirtoje, apeliantas baigė išvažiavimą iš sankryžos, o per pėsčiųjų perėją pravažiavo tik tuomet, kai važiuojamojoje kelio dalyje nebebuvo pėsčiųjų. T. y. jis nepažeidė jokių KET reikalavimų ir jo veikoje nėra jokio administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Įvertinus visus skunde nurodomus argumentus, skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – vaizdo medžiagą, dėl ko priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir naikintina.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad vertinant pažeidėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusi­žengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadan­gi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

4.2. Teigiama, jog iš pateiktos skunde apelianto pozicijos matyti, kad skunde apylinkės teismui jis neginčijo aplinkybės, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau dabar teigia, kad vis dėl to spėjo įvažiuoti į sankryžą dar degant leidžiamam šviesoforo signalui ir toliau nurodo, kad jam kertant pėsčiųjų perėją, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas, tačiau jam reikėjo pabaigti manevrą ir į perėją įėjusi pėsčioji su augintiniais pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies ir praleido apelianto vairuojamą transporto priemonę. Tačiau su tokiomis nurodomomis aplinkybėmis Institucija nesutinka ir tokios aplinkybės yra deklaratyvios. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas vaizdo filmavimo kameromis. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pažeidėjo vairuojamai transporto priemonei mirksintis draudžiamas – geltonos šviesoforo signalas užsidegė dar neprivažiavus sankryžos. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad sunkvežimis į sankryža įvažiuoja jau degant raudonam šviesoforo signalui, privažiuoja prie pėsčiųjų perėjos kur pėsčioji jau buvo įžengus ir kuri staigiai atsitraukia (atšoka) atgal, kad išvengt susidūrimo. Vaizdo įraše taip pat aiškiai matyti, kad eismas nebuvo intensyvus. Apeliantas užuot didinęs greitį turėjo įvertinti, kad vairuoja ne lengvąjį automobilį, o sunkvežimį su dviem priekabomis, todėl galėjo ir privalėjo sustoti prieš sankryžą ir sulaukti leidžiamo šviesoforo signalo. Apeliantas esant šių aplinkybių pagrindu Institucijos nuomone turėjo visas realias galimybes užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui laiku sustoti dar prieš įvažiuojant į sankryžą.

4.3. Atsiliepime Institucija taip pat pažymi, kad nors apeliantas ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, tačiau neabejotinai pripažįstama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie apelianto įvykdytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, R. P. siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Apeliantas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. R. P. padarė pavojingus ir šiurkščius KET pažeidimus keliančius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apelianto prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, vertintinas labai kritiškai bei atmestinas. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. P. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teikdama skundą apylinkės teismui dėl Institucijos priimto Nutarimo apelianto atstovė prašė panaikinti tik Nutarimo dalį, kuria R. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau teikdama skundą aukštesniajam teismui apelianto atstovė prašo ne tik panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas apelianto atstovės skundas, bet administracinę teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti. Pažymėtina, kad pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo iš esmės sprendžiamas R. P. kaltės klausimas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, šių administracinių nusižengimų iš esmės nenagrinės ir apeliacinės instancijos teismas, o pasisakys tik bendrai, kiek tai susiję su ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu administraciniu nusižengimu.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. P. veikoje, todėl iš esmės jų nekartos.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. 2024 m. birželio 27 d. Institucijos Nutarimu nubaustas už ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administracinius nusižengimus, o būtent už tai, kad 2024 m. balandžio 25 d., 20.55 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesulėtino transporto priemonės greičio, nesustojo prieš „Stop linija“ ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tęsdamas važiavimą, vairuotojas neatsižvelgė, kad už sankryžos, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, įsijungs pėsčiųjų eismą leidžiantis šviesoforo signalas ir į pėsčiųjų perėją įžengs pėstieji, dėl ko vairuotojas nesustojo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo su augintiniais. Tokiais pavojingais ir sąmoningais savo veiksmais, transporto priemonės vairuotojas sukėlė realų pavojų sau ir pėsčiajam su augintiniais. Privertė pėsčiąjį imtis veiksmų savo ir savo augintinių saugumui užtikrinti, t. y. staigiai trauktis iš važiuojamosios kelio dalies siekiant išvengti galimo susidūrimo.

11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nuo 170 iki 230 eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje be kita ko yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

12. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus. Šiuo atveju, nors apylinkės teismas nesprendė R. P. kaltės dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau skunde aukštesniajam teismui apelianto atstovė nesutiko su aplinkybėmis, jog R. P. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Skundą nagrinėjantis teismas šias aplinkybes vertins ANK 420 straipsnio 1 dalies kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar vairuodamas transporto priemonę R. P. vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, ar pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą.

13. Kaip matyti iš Nutarimo, R. P. buvo inkriminuoti KET 4, 5, 9, 29, 73.7, 73.11, 165 punkto pažeidimai. Apelianto atstovė skunde tvirtina, kad R. P. nurodytų KET pažeidimų nepadarė, kadangi jis įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir privalėjo baigti manevrą pagal KET 162 ir 166 punktus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 162 punkte įtvirtinta, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo. Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini). sankirtoje prieš sankryžą visomis transporto judėjimo kryptimis yra „Stop linija“, todėl šiuo atveju R. P. turėjo paisyti kiekvieno šviesoforo signalo, tame tarpe ir mirksinčio žalios šviesoforo signalo, kuris pagal KET 73.3. punktą be kita ko informuoja, kad jo laikas baigsis ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Nors išanalizavęs byloje esantį vaizdo įrašą, aukštesnysis teismas sutinka su apelianto atstovės argumentu, kad vaizdo įraše nėra matoma visa sankryža, tame tarpe nesimato ir R. P. vairuojamos transporto priemonės artėjimas link sankryžos, tačiau vis tik konstatuotina, kad R. P. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Ši išvada daroma atsižvelgiant į kelio horizontalųjį žymėjimą bei vaizdo įraše matomą transporto priemonių judėjimą skersai einančia (duomenys neskelbtini) prospekto pirmąja eismo juosta, jų sankryžos kirtimą, o būtent matomos transporto priemonės kertančios sankryžą pirmąja eismo juosta iš kairės pro tą vietą, kurioje sankryžą vėliau kerta ir R. P.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į skersai einančio (duomenys neskelbtini) pirmąją eismo juostą apeliantas įvažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai ne trumpiau nei 7 sekundes mirksint žaliam šviesoforo signalui, o vėliau įsijungus ir degant geltonam, dėl ko padaryta pagrįsta išvada, jog į sankryžą jis įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui.

14. KET 73.7. punkte be kita ko numatyta, jog geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis. 73.11. punkte be kita ko įtvirtinta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Apelianto atstovė skunde teigia, kad R. P. turėjo teisę kirsti sankryžą ir pabaigti manevrą pagal KET 166 punktą. Minėtas KET punktas numato, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 165 punkte numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto atstovės pozicija sutikti negali. Kaip jau minėta, R. P., artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, prieš kurią yra „Stop linija“, turėjo įvertinti savo vairuojamos transporto priemonės rūšį (sunkiasvorė transporto priemonė, sudaryta iš dviejų priekabų (autotraukinys), kas yra laikoma didesnio pavojaus šaltiniu), jos stabdymo kelią ir eismą leidžiančius ar ribojančius kelio ženklus, tame tarpe ir žalią mirksintį šviesoforo signalą, įspėjantį apie netrukus užsidegsiantį eismą draudžiantį šviesoforo signalą ir imtis visų priemonių sustabdyti transporto priemonę nesukėlus pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įvertinus paties apelianto teiginius, kad prieš sankryžą jis pristabdė, taip pat laiko tarpą nuo žalio mirksinčio signalo iki eismą draudžiančio raudono šviesoforo signalo, atstumą nuo „Stop linija“ iki gatvių sankirtos, darytina išvada, kad jei R. P. būtų laikęsis KET, būtų saugiai spėjęs sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir staigiai jos nestabdydamas.

15. Apelianto atstovė skunde nurodo ir tai, kad apeliantas pripažino, kad jam kertant pėsčiųjų perėją, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas, tačiau į perėją įėjusi pėsčioji su augintiniais pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies ir praleido apelianto vairuojamą transporto priemonę, ir tik tada (pamatęs, kad pėsčioji jau pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies) R. P. toliau tęsė ir baigė savo išvažiavimą iš sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam pėsčiųjų eismą sankryžoje, pėsčioji su augintiniais įžengė į važiuojamąją kelio dalį ir pamačiusi, kad jai iš kairės artėja sunkiasvorė transporto priemonė, augintinius patraukė link savęs ir žengė žingsnį atgal, tačiau tebeliko važiuojamosios kelio dalies pirmoje eismo juostoje, o tuo tarpu R. P., kaip matyti iš vairuojamos transporto priemonės priekabos galinių stabdžių žibintų, pamatęs pėsčiąją tik akimirkai paspaudė stabdžio pedalą ir pasuko dešiniau, į antrąją eismo juostą, kadangi pėsčioji su augintiniais buvo atsidūrusi jo valdomos transporto priemonės važiavimo trajektorijoje ir jis privalėjo ją praleisti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pagrįstai R. P. buvo inkriminuotas ne tik KET 29 punkto pažeidimas, bet ir 9 punkto, kuriame įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju R. P. nesustabdžius transporto priemonės, pėsčioji, siekdama išsaugoti savo ir augintinių gyvybes, buvo priversta staigiai keisti judėjimo kryptį.

16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo R. P. padarytus KET pažeidimus, sudarančius ir jam inkriminuotų ANK straipsnių sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos Nutarimu R. P. pagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto atstovės skundo dėl Nutarimo dalies pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį panaikinimo ir administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskyrimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarytus administracinius nusižengimus.

17. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė