Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.

Taigi, Aprašas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas atsakovo raštas, nustato, kad adreso numeriai yra suteikiami žemės sklypams, kuriuose yra leidžiama pastatų statyba, pagal 1) jų naudojimo paskirtį (būdą) ar 2) teritorijų planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkte nurodyta, kad kiti žemės ūkio paskirties sklypai – tai kiti žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

Teisės aktai, reglamentuojantys adresų suteikimą žemės sklypams, nedviprasmiškai nurodo, kad tam, jog būtų suteiktas adresas, užtenka, kad žemės sklype būtų leidžiama pastatų statyba pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį (būdą). Pareiškėja atsakovo prašė suteikti adresą Žemės sklypui, o ne leidimą statybai ar kitą dokumentą. Kai pareiškėja ketins Žemės sklype statyti vieno ar kito pobūdžio statinius, ji pateiks visus reikalingus dokumentus atitinkamoms institucijoms.

Ginčų Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą.

Jonavos rajono savivaldybės meras 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 6B-14-4029 „Dėl adreso suteikimo“ pareiškėjai nurodė, kad adresai žemės sklypams suteikiami / keičiami vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57. Minėtu raštu pareiškėja informuojama, kad negalima suteikti adreso nurodytam žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kadangi prie prašymo nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, patvirtinantis, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. 4630/0002:139) yra galima pastatų statyba. Taip pat rašte akcentuojama, jog adresas žemės ūkio paskirties žemės sklypui galės būti suteikiamas tik pateikus nurodytą dokumentą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Aprašo 1 punkte nurodyta, kad šis aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.

Aprašo 3 punkte nurodyta, jog numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams Aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.

Bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nustato Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės). Adresų formavimo taisyklių 3.1 papunktyje nurodyta, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis viešajame registre įregistruota – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Sklypo plotas 0,2648 ha.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkte nurodyta, jog kiti žemės ūkio paskirties sklypai – tai kiti žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo (savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, toliau tekste – ir Bendrasis planas) sprendiniais, patvirtintais Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, Žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritorijų zoną. Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų XIV punktas numato, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 2 punkte kaimo plėtros žemėtvarkos projektas apibrėžiamas kaip vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.

Taisyklių 6 punkte nurodoma, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šiais planavimo tikslais: 1) miškui įveisti ne miško žemėje; 2) ūkio žemės valdai pertvarkyti; 3) ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti; 4) suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų (Taisyklių 9 punktas).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas, kai nustatomos naujos ūkininko sodybos ribos ir šios sodybos statinių, t. y. vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – namas) su pagalbinio ūkio ir (ar) kitos paskirties statiniais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, statybos zona (zonos), bei numatomos šios (viena ar kelios) žemės tvarkymo priemonės, reikalingos planuojamai ūkininko sodybai statyti ir eksploatuoti bei ūkininko veiklai vykdyti: vidaus kelių išdėstymas; želdinių (medžių ir krūmų) įveisimas; melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymas; dirbtinių vandens telkinių įrengimas; specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymas; žemės naudojimo būdo pakeitimas (Taisyklių 54 punktas).

Sistemiškai įvertinus pirmiau pacituotų teisės aktų nuostatas, sprendžiama, jog adresai suteikiami žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Atkreipė dėmesį, jog norint statyti ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro (vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais), o pareiškėjos Žemės sklypo plotas yra 0,2648 ha. Taigi skundžiamame sprendime pareiškėjai nurodoma, jog negalima suteikti adreso nurodytam žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kadangi prie prašymo nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, patvirtinantis, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galima pastatų statyba. Tik pateikus teritorijų planavimo dokumentą, kuriame bus nurodyta, jog galima pastatų statyba, adresas žemės ūkio paskirties žemės sklypui galės būti suteikiamas.

Nurodė, jog sutiktina su skundžiamame Komisijos sprendime išdėstyta pozicija, kad meras pagrįstai skundžiamu raštu atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, kadangi pareiškėja, siekdama, kad kitos žemės ūkio paskirties Žemės sklypui butų suteiktas adresas, kartu su prašymu nepateikė teritorijų planavimo dokumento, patvirtinančio, kad šiame Žemės sklype yra galima pastatų statyba. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymų turinį bei į juose konkrečiai išdėstytą argumentą, jog pareiškėja planuoja statyti 30 kv. m vagonėlį, taip pat į Komisijai pateikto skundo argumentą, jog pareiškėjos atveju Žemės sklype planuojama statyti žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingus statinius, sprendžiama, kad pareiškėja turėjo kartu su prašymu atsakovui pateikti teritorijų planavimo dokumentą, pavyzdžiui, kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Pažymėjo, jog skundžiamas Jonavos rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 6B-14-4029 „Dėl adreso suteikimo“ yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1030 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7-1 ir 9 straipsnius ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktą“ 1.2 papunkčiu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą. Šio aprašo 1 punkte nurodyta, kad Aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba (toliau – žemės sklypai, kuriuose leidžiama pastatų statyba), pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta. Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio) (Adresų formavimo taisyklių 1 punktas).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), o 4 dalyje nurodyta, kad kilnojamieji daiktai – tai daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kito. CK 4.2 straipsnio 1 dalis apibrėžia nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymius ir nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.