Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant V. L., dalyvaujant nukentėjusiajai L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K. gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas 1993-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 91str.1d. 1m 6mėn. pataisos darbų ,teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 22d., apie 7:20 val. kaltinamasis P. K. savo namuose Pakruojo rajone, M. kaime, metė su lėkšte į nukentėjusiąją L. K. ir pataikė jai į dešinį petį, po to su kumščiu vieną kartą smogė L. K. į kairį antakį bei du kartus sudavė į galvos sritį, taip padarydamas L. K. muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke bei kairiame momenyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-10-22 jis atsikėlė apie 7 val. ryto, nuėjo pusryčiauti ir rado padėtą ant palangės voką su žemės mokesčiu. Konfliktas įvyko dėl to mokesčio už žemę, dėl pinigų. L. K. nesumokėjo žemės mokesčio už jo vardu esančią žemę, tačiau visas gaunamas pajamas už žemę pasiėmė ji. Pardavė gyvulius, pinigus irgi pasiėmė . Ji sakė, kad už tuos pinigus pastatė kaminą. Jis valgė pusryčiams kiaušinienę, labai susinervino ir dėjo lėkštę į kriauklę. L. K. stovėjo prie kriauklės ir plovė puodelį. Kai jis dėjo lėkštę į kriauklę ,ji staiga sukosi ir trenkėsi į duris, nes netoli kriauklės yra durys, jos buvo praviros. Po to ji išlėkė pas seserį. Jis jai net nespėjo suduoti. Iš vakaro buvo gėręs tik 2 litrus alaus. Iš ryto negėrė, buvo blaivus. Jis savo kaltės nepripažįsta, nes L. K. nemušė, lėkštės į ją nepaleido. Lėkštę sudaužė, dėdamas į kriauklę. Apie galvos sumušimą jie nieko nežino. Žmonos jis nelietė. Būna, kad jis pasikolioja, tą rytą irgi koliojosi. Jis yra žmoną sumušęs anksčiau už meilužį. Šiuo metu gyvena po vienu stogu, kaip vyras su žmona, nori taikytis.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios L. K., liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2008-10-21 vyras buvo girtas. Nuėjo miegoti. 2008-10-22 apie 5 valandą ryto jis ją prikėlė. Buvo paprasta darbo savaitės diena. Įprastai ji keldavosi apie šeštą valandą ryto. Tačiau kai vyras prikėlė, ji atsikėlė ir išėjo šerti gyvulių. Apsišėrusi grįžo į kambarį, išgėrė kavos ir nuėjo prie kriauklės. Tada P. K. pradėjo jai priekaištauti dėl pinigų. Ji jam paaiškino, kad pamūrijo kaminą, sumokėjo žemės mokesčius už save ir dukrą. Jis supyko, kad ji nesumokėjo žemės mokesčio už jo žemę. P. K. paleido į ją lėkštę ir pataikė į dešinį petį. Lėkštė atsitrenkė ir, nukritusi ant žemės, sudužo. Po to P. K. priėjęs kumščiu vieną kartą jai smogė į kairį antakį, nemažiau dviejų kartų sudavė į galvos sritį, taip jai padarymas muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinės kraujosruvas kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, bei kairiajame momenyje. Dėl to ji turėjo diskomfortą, negalėjo tą dieną eiti į darbą, nes buvo gėda pasirodyti viešumoje. Po įvykio ji nubėgo pas netoliese gyvenančią seserį K. G. Sesuo ją matė sumuštą. Ji paskambino policijai, padėjo nuvažiuoti pas ekspertus. Ją sumuštą matė ir fermos vedėja D. V., Linkuvos įgaliotinis D. Š., nes jis buvo atvykęs. Taip pat matė ir Linkuvos ŽŪB dirbtuvių vedėjas S. P. Jis ją atsivežė į darbą, nes pas ją buvo raktai. Ji Linkuvos ŽŪB dirba sandėlininke. Matė ir pats L. ŽŪB direktorius L. G. Taip pat matė ir zootechnikas R. G. Linkuvos įgaliotinis D. Š. buvo nuvažiavęs į jų namus pasikalbėti su P. K., tačiau jis jau buvo iš namų išvažiavęs į darbą. Darbe P. K. visiems pasigyrė, kad ją sumušė. Pas ekspertą ji važiavo tą pačią dieną, su ja kartu važiavo fermos vedėja. Nebe pirmą kartą P. K. ją sumuša, pastoviai kolioja, vadina necenzūriniais žodžiais. Ji tikrai duos pareiškimą skyryboms. Atvykęs įgaliotinis D. Š. matė kambaryje kraujo, sudaužytą lėkštę. Tikrai nenori su kaltinamuoju taikytis, tegul jam nors vieną kartą jam būna pamoka, kad žinotų, jog nereikia jos mušti.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2008-10-22 ryte apie 8 val. nuvyko pas L. K. pagal iškvietimą. Matė, kad moteris buvo sumušta, matėsi ant veido rausvų dėmių, mėlynių dar nebuvo. Jis paėmė pareiškimą, pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nuvykti pas ekspertus. L. K. paaiškino, kad ją sumušė vyras. Lėkštė buvo sudaužyta virtuvėje, vyro kambaryje mėtėsi plastmasinis butelis nuo alaus. Žmona sakė, kad vyras dar gėrė ir iš ryto. Jam neteko bendrauti su P. K. ,nes namuose jo jau nebebuvo. Anksčiau jam yra tekę važiuoti pas juos į namus dėl panašių konfliktų. Nukentėjusioji visada būdavo žmona.

Liudytoja D. V. parodė, kad jie visi dirba L. žemės ūkio bendrovėje. Ji yra fermos vedėja. L. K. dirba sandėlininku, P. K. dirba vairuotoju. 2008-10-22 jai paskambino L. K. sesuo ir paprašė, kad atvažiuotų pas ją, nes prašo L.. Ji nuvažiavo pas K. G. , ten buvo L. K. . Tai buvo apie 7.30 val. ryto. Ji atvažiavo savo mašina. L. buvo apsiverkusi, jai kraujavo iš antakio, galvoje buvo guzas. Ji pasakė, kad namuose susikivirčijo su vyru P. Jis į ją paleido lėkštę, paskui kelis kartus trenkė jai iš kumščio. L. K. jos paprašė, kad ją nuvežtų iki darbo, o vėliau ir pas ekspertus. Buvo atvykusi policija. L. K. tankiai sakydavo, kad namuose vyksta nesutarimai su vyru, tačiau ar buvo kada sumušta, ji neprisimena. Po sumušimo L. K. dirbo.

Liudytoja. K.G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Su kaltinamuoju nebendrauja. Buvo rytas, ji išleido vaikus į mokyklą, kai pas ją atbėgo verkdama sesuo. Jai buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Sesuo labai verkė, pasakė, kad sumušo vyras. Ji iškvietė policiją. Ji taip pat pakvietė ir D. V. . Sesuo buvo sumušta ir anksčiau. Prieš tris metus ji dvi savaites net gyveno pas ją, bet vėliau atėjo jos vyras atsiprašė ir ji jam atleido, grįžo vėl gyvent pas jį. Sesuo sakė, kad vyras į ją paleido iš lėkštės, o vėliau priėjęs davė kelis kartus ranka į veidą ir galvą.

Liudytojas. S. P. parodė, kad K. abu dirba L. žemės ūkio bendrovėje. Santykiai normalūs. Jis yra dirbtuvių vedėjas. Tą dieną nesulaukė laiku ateinant į darbą L. K., todėl jam bendrovės vedėjas liepė nuvykti ir atsivežti L. K., nes ji dirba sandėlininke, pas ją visi raktai, reikėjo išduoti kurą. Jis važiavo pas ją į namus, kad ją atsivežtų, tačiau susitiko netoli fermų. Jai buvo pramuštas antakis. Ji jam pasakė, kad susikivirčijo su vyru ir vyras jai smogė į veidą. Ta tema su P. K. nediskutavo, jo neklausė ,kodėl taip pasielgė. Matė, kad L. K. prašė žemės ūkio bendrovės direktoriaus L. G. automobilio, kad galėtų nuvykti į Šiaulius atlikti ekspertizę, šalia jų buvo ir zootechnikas R. G. . Jis taip pat matė, kad L. K. yra pramuštas antakis.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr.G1676/05(04) matyti, kad 2008-10-22 L. K. nustatyti sužalojimai yra : muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke bei kairiame momenyje, kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. L. K. padarytas. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo P. K. padaryta nusikalstama veika byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str.1 d., kadangi jis ,mušdamas nukentėjusiąją, nežymiai ją sužalojo. Nors kaltinamasis P. K. savo kaltę neigė, parodydamas, kad L. K. pati susižalojo, atsitrenkdama į duris, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ir paneigti nukentėjusiosios L. K. parodymais bei byloje apklaustų, nešališkų liudytojų parodymais ir kitais surinktais įrodymais. Nukentėjusioji L. K. davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad jos vyras P. K. namuose ją sumušė, paleisdamas į ją iš lėkštės, pataikydamas į petį ,bei kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairį antakį ir du kartus į galvos sritį. Netikėti šiais jos parodymais pagrindo nėra. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir apklausti liudytojai, kurie L. K. matė iš karto po įvykio, ir kuriems L. K. paaiškino, kad ją sumušo vyras. Dėl šio sumušimo nukentėjusioji L. K. tuoj pat kreipėsi į policijos pareigūnus, parašė pareiškimą, tą pačią dieną nuvyko pas ekspertą. Specialisto išvada patvirtino, kad L. K. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke bei kairiame momenyje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis P. K. yra teistas, tačiau teistumas jam išnykęs (b.l. 20), administracine tvarka baustas (b. l. 19), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l.17), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys 2000,00 Lt dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinius asmens interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250str.) nenustato, ir įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spęsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. privalo atsižvelgti į: 1)jos pasekmes, 2)žalą padariusio asmens kaltę, 3)jo turtinę padėtį, 4)padarytos turtinės žalos dydį, 5)kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiosios neturtinė žala įvardijama kaip fizinio skausmo sukėlimas ir dvasiniai išgyvenimai po patirto smurto, gėda pasirodyti darbe sumuštai. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ,protingumo kriterijus ir atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų turtas yra bendras, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas Civilinei ieškovei L. K. iš kaltinamojo P. K. priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likęs civilinis ieškinys 1500Lt atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams (6mėn.), įpareigojant P. K. laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23val. iki 6val. (jeigu tai nesusiję su darbu), bei uždrausti P. K. lankytis vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais (kavinėse, baruose, restoranuose).

Priteisti iš kaltinamojo P. K. nukentėjusiajai L. K. 500Lt (penkių šimtų litų) civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Likusį civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui 1500Lt atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.