Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9-ių klasių išsilavinimo, Žeimelio žemės ūkio mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (seksualinis prievartavimas 2009 m. sausio mėn. viduryje lauko virtuvėje), 150 str. 4 d. (seksualinis prievartavimas 2009 m. sausio mėn. malkinėje), 150 str. 4 d. (seksualinis prievartavimas 2009 m. vasario mėn.), 150 str. 4 d. (seksualinis prievartavimas 2009 m. kovo mėn.), 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. J. 2009 m. sausio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 16 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), L. J. gyvenamojo namo lauko virtuvėje, kartu su mažamečiu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš pastarojo valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, kaltinamasis Š. J. 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), L. J. malkinėje, pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš pastarojo valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, kaltinamasis Š. J. 2009 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), L. J. gyvenamojo namo lauko virtuvėje, kartu su mažamečiu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, prieš pastarojo valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, kaltinamasis Š. J. 2009 m. kovo mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), L. J. gyvenamojo namo lauko virtuvėje, kartu su mažamečiu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, uždarydamas L. J. gyvenamojo namo lauko virtuvės duris ir neleisdamas mažamečiui nukentėjusiajam G. B. išeiti, taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jo valią pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi mažametis nukentėjusysis G. B. pabėgo.

Be to, kaltinamasis Š. J. 2009 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), L. J. gyvenamojo namo lauko virtuvėje, kartu su mažamečiu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasinaudodamas nukentėjusiojo O. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš pastarojo valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis liepė 4 kartus G. B. ir vieną kartą O. B. čiulpti jo lytinį organą. Buvo taip, kaip kaltinime surašyta. Pagal visus kaltinimus savo kaltę pripažįsta, tik nenori pasakoti. Supranta, kas yra lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu. Su bylos medžiaga yra susipažinęs, skaitė parodymus, liudytojai teisingai viską pasakojo. Su mergaite lytinių santykių nėra turėjęs. Tai buvo pirmi kartai, kai liepė čiulpti berniukams. Suprato, kad daro negerai, bet pasekmių nežinojo. Tai yra matęs per televiziją, internete. E. K. sugalvojo taip daryti. Pastarasis internete tokius dalykus matė. Sutinka atlyginti žalą. Gailisi, labai atsiprašo. Supranta, ką padarė. Dabar mokosi, lanko paskaitas, negeria.

Atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė L. J. parodė, kad jos sūnus viską suvokia, labai gailisi, atsiprašo, labai išgyvena, niekur iš namų nebeišeina, užsisklendė savyje. Buvo ramus vaikas, jos pagalbininkas. Viskas prasidėjo nuo E. K. patėvio. E. K. mama buvo susiradusi vyrą, kuris kompiuteriu visokius dalykus rodydavo vaikams. Gal nuo to viskas prasidėjo. Gal jie ten matė. E. pradėjo lankytis pas juos nusikaltimo metu, šiaip jo nebūdavo. Lauko virtuvėje yra senos sofos. Ji net nematė, kad vaikai ten vaikščiojo, nes lauko virtuvės durų nesimato nuo namo. Ji augina šešis vaikus, vienas vaikas pirmos grupės invalidas, su vyru S. J., kuris yra bedarbis, yra išsiskyrusi jau 15 metų, jokio turto neturi, stengsis atlyginti žalą. 50000 Lt yra didelė suma, sutinka E. B. atlyginti 3000 Lt, V. K. sutinka atlyginti, gal kiek nuleis. Kreipėsi į gydytojus, ieškojo psichologės, nes norėjo pagalbos sūnui prieš teismą. Atsiprašo ir už vaiką, ir pati atsiprašo.

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2009 m. pradžioje, iš karto po Naujųjų metų nuėjo pas savo draugą E. K. į namus, kur atėjo ir Š. J.. E. K. paprašė pačiulpti pastarojo varpą. Jam atsisakius, pradėjo įkalbinėti, grasino primušti, todėl jis sutiko ir čiulpė E. K. lytinį organą. Š. J. tuo metu matavo laiką mobiliuoju telefonu. Po dviejų savaičių, tą patį mėnesį, apie ketvirtą valandą po pietų, būnant kieme, priėjo E. ir Š. ir paprašė padėti kažką dirbti. Nuėjus į Š. lauko virtuvę, abu prašė pačiulpti, kaišiojo lytinius organus jam prie veido, kol įkalbėjo. Pirmam čiulpė Š., po to E.. Dar praėjus apie savaitei laiko, vasario mėnesį, vakare, E. jį pasikvietė pas Š.. Š. namų lauko virtuvėje E. ir Š. gėrė vyną, begerdami vėl pradėjo prašyti, kad jis jiems pačiulptų, grasino primušti, todėl jis sutiko ir čiulpė apie valandą laiko. Kovo mėn. viduryje, lauke žaidžiant su I. L., E. ir Š. pasikvietė eiti pas Š. žaisti ,,šeimom‘‘. Nuėjus į Š. lauko virtuvę, visi išgėrė šiek tiek vyno, po to abu pradėjo prašyti, kad jis jiems pačiulptų. Jam nesutikus, Š. atidarė duris, ir E. jį išmetė lauk. Po to E. pradėjo jį gaudyti, tačiau pargriuvo, o jis pabėgo (t. 1, b. l. 47-49).

Akistatos su įtariamuoju Š. J. metu nukentėjusysis G. B. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 148-149).

Nukentėjusiojo G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė V. K. parodė, kad praėjusių metų pavasarį, gal kovo 25 d., jos vyras parėjo iš darbo ir pradėjo klausinėti sūnų G. B., kuris pradėjo pasakoti, kaip viskas buvo. Kitą dieną jie ėjo į mokyklą pas socialinę darbuotoją, parašė pareiškimą. Sūnus pasakė, kad pirmas kartas buvo pas E. K. namuose. E. liepė čiulpti lytinį organą, o Š. matavo laiką. Paskui L. J. lauko virtuvėje davė vyno, rūkyti. Po to sūnus sakė, kad malkinėje buvo. Keturi kartai buvo, ir vieną kartą sūnus pabėgo. Sūnaus prašydavo taip daryti, sakydavo, kad duos parūkyti. Ji nežino, ar sūnui grasino. Sūnus sakė, kad nenorėjo taip daryti, grūmėsi ir pabėgo, kad du kartus sperma išsiliejo į burną. Sakė, negera buvo, vėmė. Po įvykių sūnus tapo labai nervingas, šneka vienas su savimi, neaišku, kaip bus toliau, kai augs. Važinėjo pas psichologą po įvykio, apklausų metu. Sūnus sakė, jog bijojo, todėl nieko nepasakojo. Bijojo, kad jo nebaustų, jis pats jautėsi kaltas. Prastai sūnui su mokslais, jam adaptuota mokymo programa, su sveikata yra problemų. Dėl sūnaus ieškinį pareiškė, ne sau. Ieškinį mažina iki 25000 Lt. Galima atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą, gal pasitaisys, žinos, kad negerai darė.

Nukentėjusysis O. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2009 m., mėnesio ir dienos nepamena, kartu su Š. J. nuėjo pas pastarąjį į namus, kur jau buvo E. K.. Visi nuėjo į lauko virtuvę. E. papasakojo, kad G. B. jam ir Š. yra čiulpęs lytinius organus. Po to Š. paprašė jo pačiulpti lytinį organą, užsidėjo permatomą maišelį. Jis apžiojo Š. lytinį organą kelias sekundes. Dėl ko taip darė, nežino (t. 1, b. l. 66-68).

Nukentėjusiojo O. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. B. parodė, kad apie viską ji sužinojo praėjusių metų ruppjūčio pabaigoje gavusi šaukimą pas tyrėją. Iš pradžių sūnus sakė, jog nieko nebuvo, tačiau akistatos su E. K. metu viskas išaiškėjo. Tada ji sužinojo, kad Š. davė sūnui per maišelį čiulpti lytinį organą, tik ji nežino, ar dėl cigaretės, ar dėl pyrago. Iš pradžių sūnui buvo blogai, dabar susitaikė, pasekmių nėra. Jie važiavo į Vilnių pas psichologą. Dabar problemų nėra, sūnus mokosi gerai. Ji atsiima ieškinį, jai nereikia pinigų. Supranta žmones, Š. labai geras vaikas, prašo, kad nebūtų įkalinimo įstaigoje.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2009 m. sausio mėn. pradžioje jis susitiko su draugu G. B. ir kartu grįžo į pastarojojo namus. Vėliau pakvietė ateiti ir Š. J.. G. paprašius duoti cigaretę, jis atsakė, kad jei pačiulps, gaus cigaretę, tačiau G. nesutikus, toliau kartu su Š. J. įkalbinėjo, kol G. sutiko jam atsigulus ant lovos ir nusimovus apatines kelnaites čiulpti jo lytinį organą. Š. tuo metu mobiliuoju telefonu matavo laiką. Kitą dieną Š. J. lauko virtuvėje Š. pradėjo įkalbinėti G., kad pastarasis pačiulptų lytinį organą, matė, kad Š. nusimovęs kelnes sėdėjo ant lovos, o G. klūpėdamas čiulpė Š. lytinį organą, kol Š. pradėjo juoktis, o G. spjaudytis. Suprato, kad Š. prileido G. į burną ,,spermatozoidų“. Po to jis įkalbėjo G., kad ir jam pačiulptų lytinį organą. G. sutiko ir klūpėdamas priešais jam čiulpė. Dar kitą dieną apie 17 val. prie daugiaaukščių namų sutiko G. B., po to susitiko Š. J. ir nuėjo į Š. lauko virtuvę, kur Š. iš kito kambario atnešė pilną butelį vyno, visi išgėrė, rūkė cigaretes. Po to Š. paprašė G. pačiulpti lytinį organą ir pastarieji abu nuėjo į kitą kambarį. Grįžęs Š. liepė jam eiti į kitą kambarį. Ten jis nusimovė kelnes ir G. jam čiulpė lytinį organą. Po to dar kitą dieną, atostogų metu, jis buvo pas Š., kur tvarkė lauko virtuvę. Pamatę pro šalį einančius I. L. ir G. B., pakvietė G. pažaisti į lauko virtuvę, kur kartu su Š. įkalbinėjo G. vėl pačiulpti jiems lytinius organus, tačiau G. nesutiko, atsikabino lauko duris ir pabėgo. Jis dar bandė gaudyti, tačiau pargriuvo, o G. pabėgo. Praėjus dar savaitei laiko, jam būnant pas Š., pastebėjo pro šalį einančius O. B. ir P. D.. Jie pakvietė į lauko virtuvę ateiti O. B. ir kartu su Š. pastarajam pasakojo, ką jiems darė G.. Š. pradėjo įkalbinėti O., kad pastarasis pačiulptų. Jis matė, kad Š. iš kažkur išsitraukė permatomą plastikinį maišelį, nusismaukė kelnes, užsidėjo maišelį ant varpos ir liepė išjungti šviesą. Jis matė, kad O. ir Š. sėdėjo šalia vienas kito, o O. buvo pasilenkęs prie Š. varpos, matė, kad Š. smauko savo varpą, o uždegęs šviesą ant O. B. rūbų pamatė spermą (t. 1, b. l. 83-86).

Akistatų su nukentėjusiaisiais G. B. ir O. B. metu liudytojas E. K. patvirtino savo parodymus. Nukentėjusieji sutiko su liudytojo E. K. parodymais (t. 1, b. l. 88-90).

Liudytojas P. B. parodė, kad 2009 m. žiemą jis išgirdo apie įvykį iš T. S., kuris jo paklausė, ar G. nieko nepasakojo, ir pradėjo sakyti, kad Š. J. namuose lauko virtuvėlėje E. K. ir Š. J. liepė G. čiulpti lytinį organą. Namuose G., nenorėdamas, bijodamas, papasakojo, kad jį pasišaukė, liepė ateiti pažaisti Š. J. su E. K., įsivedė į lauko virtuvėlę, pradėjo sagstyti kelnes, davė lytinį organą E. K. ir paskui Š.. Kiek kartų taip liepė daryti, G. nesakė. Jie suprato, kad ne vieną kartą taip buvo. E. K. ir Š. J., sūnaus teigimu, sakė, kad primuš, jei sūnus taip nedarys, ir sūnus bijodamas čiulpė. Sūnus pasikeitęs dabar, nervingas tapo, bijojo jiems pasisakyti, nes buvo prigrasinta.

Liudytojas T. S. parodė, kad su draugais gerdamas iš vaikų išgirdo, kad „P.“ vaikas už cigaretes užsiiminėjo oraliniu seksu. Vaikai kalbėjo apie jo draugo P. B. sūnų G.. Kitą dieną jis paklausė P. B., ar tai teisybė, pasakė, kad girdėjo tokias kalbas. P. B. nepatikėjo.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2009 m. pradžioje T. S. jai pasakė, kad jos sūnus E. su Š. J. G. B. liepė čiulpti lytinius organus. Jos sūnus pripažino, kad G. B. jam ir Š. J. čiulpė lytinius organus. Dalyvaudama sūnaus apklausose sužinojo, kad G. prašė Š. rūkyti, o Š. atsakęs: „pačiulpk, užsidirbk, tada gausi rūkyti“, kad keturi kartai buvo. O. B. irgi čiulpė vieną kartą, o vieną kartą G. pabėgo. Sūnus papasakojo visą tiesą. Tie vaikai bendravo, į vieną mokyklą eina, žinojo, kokioje klasėje kuris mokosi. Sūnus supranta dabar, taip nebesielgia, nebebendarauja su Š. J. ir G. B., o su O. B. draugauja. Buvo kalba, kad iš kompiuterių prisižiūrėjo. Ji nežino, kur vaikai žiūrėjo, nes namie interneto nėra, pornografinių filmų namie neturi. Jos sugyventinis nežiūrėjo tokių filmų.

Liudytojas I. L. parodė, kad vieną kartą E. K. kvietimu pažaisti šeimomis G. B. pasiliko pas Š. J., o jis išvažiavo į namus. Jam žaisti nesiūlė. Paskui G. papasakojo, kad pastarajam Š. su E. liepė čiulpti lytinį organą, tačiau nesakė, kuriam čiulpė, ar abiem. Taip pat G. sakė, kad pastarajam davė alkoholio gerti. Kodėl taip darė, G. nesakė.

Liudytoja R. L. parodė, kad 2009 m. vieną vakarą brolis pasakė mamai, kad G. pasakojo, jog Š. liepė jam čiulpti lytinį organą. G. yra jos klasiokas, elgiasi normaliai elgiasi, dabar klauso mokytojų, anksčiau neklausydavo, dabar geresnis.

Liudytojas A. Č. parodė, kad pernai pavasarį jam ir I. L. G. B. papasakojo, kad jis (G. B.) čiulpė Š. J. lytinį organą. Kur viskas vyko, dabar jis nepamena, gal kokiame ūkiniame pastate, gal gėrė vyną. Kodėl čiulpė, jis nežino, gal ir sakė, kad grasino primušti, todėl taip darė. E. yra jo klasiokas, visi tai žino, jau nebesityčioja, o iš pradžių truputį tyčiojosi.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamosios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., lauko virtuvėje šalia lango stovi minkštasis kampas, ant kurio padėta antklodė ir čiužinys, malkinėje yra geležinė lova, uždengta antklode (t. 1, b. l. 26-35).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-85 išvadose nurodyta, kad G. B. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – seksualinio išnaudojimo – metu lėtinis psichikos sutrikimas nekonstatuotas, jam konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo suprasti jo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti jų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau, konstruktyviau pasipriešinti tiems veiksmams. G. B. nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti ir duoti parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t. 1, b. l. 56-58).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-84 išvadose nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo bei jos padarymo metu O. B. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo. Nagrinėjamų įvykių metu O. B. galėjo suprasti jo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti jų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau, konstruktyviau pasipriešinti tiems veiksmams. O. B. konstatuojamas tiesioginiu priežasties-pasekmės ryšiu susijęs su jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, kuris atsirado dėl (po) jo atžvilgiu įvykdytos veikos ir tęsiasi iki šiol. Jis nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti ir duoti parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t. 1, b. l. 74-76).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-86 išvadose nurodyta, kad E. K. iki byloje nagrinėjamų įvykių bei jų metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, remiantis jo subjektyviais išgyvenimais bei objektyvia bylos medžiaga jam konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. E. K. nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti ir duoti parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t. 1, b. l. 91-93).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 3 punkte išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šioje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Š. J. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietose, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo G. B. būkle, be to, 2009 m. vasario mėnesį dar ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš G. B., o 2009 m. kovo mėnesio viduryje neleisdamas išeiti iš patalpos ir taip atimdamas galimybę priešintis, 3 kartus tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu G. B. oraliniu būdu ir vieną kartą (2009 m. kovo mėnesio viduryje) pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu G. B. oraliniu būdu. Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Š. J. 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje seksualiai prievartavo mažametį O. B. oraliniu būdu pasinaudodamas bejėgiška pastarojo būkle.

Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs bylos duomenis ir sugretinęs juos tarpusavyje. Pirmiausia teismas remiasi nukentėjusiųjų G. B. ir O. B. bei liudytojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai pastarieji vienodai ir nuosekliai, įvertinus jų mažametystę, paaiškino visas kaltinamojo Š. J. padaryto seksualinio prievartavimo oraliniu būdu aplinkybes. Savo parodymus nukentėjusysis G. B. patvirtino ir akistatos su Š. J. metu. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtų mažamečių parodymais atsižvelgdamas ir į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų išvadas, kad šiems mažamečiams padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Minėtose ekspertų išvadose taip pat nurodyta, kad mažamečiai G. B., O. B. ir E. K. nagrinėjamų įvykių metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti ir duoti parodymus. Teismas vertina nukentėjusiųjų G. B. ir O. B. parodymus kaip teisingus ir mano, kad jie atspindi realiai buvusius ir jų patirtus įvykius, kadangi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ir seksualinės patirties neturėjimą, tokių aplinkybių nukentėjusieji negalėjo išgalvoti.

Kaltinamojo Š. J. kaltę seksualiai prievartavus G. B. ir O. B. įrodo ir paties kaltinamojo visiškas savo kaltės pripažinimas teisiamajame posėdyje ir paaiškinimas, kad jis liepė 4 kartus G. B. ir vieną kartą O. B. čiulpti jo lytinį organą, kad buvo taip, kaip kaltinime surašyta, ir kad liudytojai viską pasakojo teisingai.

Netiesiogiai Š. J. kaltę seksualiai prievartavus nukentėjusiuosius patvirtina ir liudytojų T. S., A. K., P. B., I. L., R. L., A. Č. bei nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą V. K. ir E. B. parodymai.

Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Š. J. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu dėl visų penkių veikų nurodytas vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Kaip matyti iš gimimo liudijimų kopijų (t. 1, b. l. 52, 70, G. B. gimęs 1998 m. lapkričio 24 d., o O. B. gimęs 1997 m. balandžio 19 d., t. y. nagrinėjamų įvykių metu jie buvo mažamečiai, atitinkamai 10 ir 11 metų. Byloje nustatyta, kad iki įvykio kaltinamasis Š. J. ir nukentėjusieji pažinojo vienas kitą ir kaltinamasis žinojo nukentėjusiųjų amžių. Todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą kaltinamasis Š. J., kuriam įvykių metu buvo 15 metų, nukentėjusiųjų valiai palaužti pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiųjų G. B. ir O. B. būkle, kurią nulėmė pastarųjų mažametystė.

Kaltinime Š. J. dėl G. B. seksualinio prievartavimo 2009 m. vasario mėnesį nurodyta, kad kaltinamasis tenkino lytinę aistrą grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o kaltinime dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą nurodyta, kad nukentėjusiajam G. B. buvo atimta galimybė priešintis neleidžiant pastarajam išeiti iš patalpos. Šias kaltinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo G. B. bei liudytojo E. K. parodymai, kuriais, kaip jau aptarta anksčiau, netikėti nėra jokio pagrindo, taip pat nukentėjusiojo atstovės V. K. bei liudytojų A. K. ir P. B. parodymai, sutampantys su minėtų mažamečių parodymais.

Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis Š. J. veikė tiesiogine tyčia.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam Š. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Š. J. 2009 m. sausio mėn. lauko virtuvėje, 2009 m. sausio mėn. malkinėje ir 2009 m. vasario mėn. prieš mažametį G. B. bei 2009 m. kovo mėn. prieš mažametį O. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., o taip pat 2009 m. kovo mėn. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. Pastaroji veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti mažametį, kadangi savo nusikalstamo sumanymo kaltinamasis Š. J. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis pabėgo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis Š. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl mažamečių seksualinio prievartavimo ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti kaltinamojo Š. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo Š. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės išvadų, iki byloje nagrinėjamų įvykių bei jų metu Š. J. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam iš mažens konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, kuris jam nagrinėjamų byloje įvykių metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti. Jis nagrinėjamų įvykių metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti ir duoti parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t. 1, b. l. 157-159).

Esant tokioms ekspertų išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis Š. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl baustinas už padarytas veikas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam Š. J. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis Š. J. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Todėl teismas atsižvelgia ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje. Šio skyriaus 91 str. 1 d. reglamentuojama, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, o pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d. nuostatą, nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam Š. J. bausmių rūšis bei dydžius, įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį – jis pasikėsino padaryti vieną ir padarė keturis tyčinius labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 6 d.), tačiau jo padarytų nusikaltimų pavojingumas, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą, kadangi kaltinamasis fizinio smurto nenaudojo, jo elgesys nebuvo nei išskirtinai brutalus ar įžūlus.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad Š. J. yra labai jauno amžiaus (17 m., o nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 15 m.), anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 186), Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos( duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos darbuotojų charakterizuojamas patenkinamai kaip nesimokantis, tačiau klausantis motinos ir su ja nekonfliktuojantis (t. 1, b. 1. 193-194).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis – atsižvelgia į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo Š. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu įvertinęs ir Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. sankcijos griežtumą (BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 (nepilnamečiui nuo 1 m. 6 mėn.) iki 13 metų), teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Š. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei įstatymo sankcijoje už nepilnamečio padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam Š. J. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Taip pat, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajam Š. J., teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.

Kaip jau minėta, kaltinamasis Š. J. anksčiau nebuvo teistas ir nebuvo baustas administracine tvarka, kas rodo, jog iki šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog jis nusikalto atsitiktinai.

Siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, t. y. į tai, kad kaltinamasis Š. J. gyvena nepilnoje šeimoje tik su motina ir penkiais broliais bei seserimis (t. 1, b. l. 188), kad tėvas S. J., kaltinamojo bei jo motinos teigimu, juo nesirūpina ir neteikia jam jokios paramos, kad kaltinamasis mokosi ir jo motina teisiamajame posėdyje nurodo galinti daryti įtaką kaltinamajam, kad pastarasis daugiau nenusikalstų. Teismas įvertina ir teismo psichiatrijos ekspertizėje nurodytą aplinkybę, kad kaltinamajam Š. J. iš mažens konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, ką patvirtina ir neįgalumo lygio pažyma bei neįgaliojo pažymėjimo kopija (t. 1, b. l. 190-191).

Esant tokioms aplinkybėms bei siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, taip pat atsižvelgęs ir į nukentėjusiųjų atstovių pagal įstatymą, prašiusių neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nuomonę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai Š. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. yra teisinis pagrindas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Darydamas tokią išvadą teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas tiesiogiai paveiktų nepilnamečio kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, jis netektų galimybių baigti mokslą ir įgyti specialybę.

Nukentėjusiojo G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 50000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 54), kurį teisminio nagrinėjimo metu sumažino iki 15000 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Remiantis anksčiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – Š. J. – kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo Š. J. civilinės atsakomybės dėl mažamečio G. B. seksualinio prievartavimo sąlygos. Todėl kaltinamasis yra atsakingas už G. B. padarytą žalą, susijusią su padarytais nusikaltimais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad mažametis nukentėjusysis G. B. dėl kaltinamojo jo atžvilgiu padarytų itin amoralių veiksmų, patyrė ilgalaikį psichologinį stresą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Teismo nuomone, patirta seksualinė prievarta turi neigiamos įtakos ir mažamečio nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo tėvų P. B. bei V. K. liudijimai, kad jų sūnus po nagrinėjamų įvykių pasikeitė, jautė baimę, tapo nervingas.

Nurodyti dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajam G. B. neigiamus išgyvenimus, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis Š. J. yra nepilnametis, moksleivis, nedirba ir jokio turto neturi. Kartu teismas vertina ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Š. J. yra jaunas, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės negalios neturintis žmogus. Todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba ir jokio turto neturi, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios mažamečiui padarytos neturtinės žalos dydis galėtų būti žymiai sumažintas. Be to, Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kuomet nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tokiu atveju jo tėvai ar kiti materialiai už jį atsakingi asmenys turi atlyginti atitinkamą dalį žalos (subsidiarioji atsakomybė). Todėl nepilnamečiui kaltinamajam Š. J. neturint turto ar pajamų žalai atlyginti, žala turi būti išieškoma iš jo tėvų civilinių atsakovų L. J. ir S. J..

Įvertinęs visas šias neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas nukentėjusiojo G. B. patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus vertina 15000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, t. y. tokia suma, kurią ir prašo priteisti nukentėjusio G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė V. K..

Nukentėjusio mažamečio G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė V. K. neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti jai. Teismas pažymi, kad fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, todėl visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas atstovaujamojo, ne atstovo, kuris tik turi teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, naudai (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Todėl neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas nuo seksualinio prievartavimo nukentėjusiajam mažamečiui G. B..

Nukentėjusiojo O. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 10000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 72), tačiau teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio atsisakė. Todėl procesas dėl nukentėjusiojo O. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. B. civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo 2009 m. sausio mėn. viduryje lauko virtuvėje) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo 2009 m. sausio mėn. malkinėje) laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo 2009 m. vasario mėn.) laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo 2009 m. kovo mėn.) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. Š. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p. Š. J. dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš Š. J. priteisti G. B. 15000 (penkiolika tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Š. J. neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, žalą išieškoti subsidiariai iš L. J. ir S. J..

Procesą dėl nukentėjusiojo O. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.