Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-07 · Administracinė byla Nr. A-438-1244-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
A-438-1244-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01060-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
D. K.
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-1244/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01060-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) su skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. (toliau – ir atsakovas) 578,68 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminiais teisės aktais. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 578,68 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo apskaičiuota Nuostatų 10–12 punktuose nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 40) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – tai benzino kolonėlės operatorinė, kuri neeksploatuojama jau daugiau kaip 10 metų. Šiame objekte jokia veikla nevykdoma, neteikiamos jokios paslaugos, todėl pareiškėjas jokių atliekų iš šio objekto nesurenka ir netvarko, nėra pastatytas atliekų surinkimui skirtas konteineris. Taigi atsakovas neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 58–60) pareiškėjo skundą tenkino ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 578,68 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – benzino kolonėlės operatorinė, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo visos jam apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 578,68 Lt įsiskolinimas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Aplinkybės, kad atsakovas nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, taip pat aplinkybė, jog pastatas neeksploatuojamas, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, jog su atsakovu nėra sudaryta sutartis ar, kad atsakovas nesinaudoja paslaugomis ar, jog pastatas yra neeksploatuojamas, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.

III.

Atsakovas D. K., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63–65), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 50 Lt.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesiaiškino atliekų turėtojo sąvokos. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams“. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad „vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje“. Taigi Nuostatuose numatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą yra siejama pirmiausia su asmeniu, turinčiu komunalinių atliekų, bei valdančiu, naudojančiu ir disponuojančiu nekilnojamuoju turtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę iš jo reikalauti mokėti vietinę rinkliavą vien todėl, kad jis (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto – pastatą – benzino kolonėlės operatorinę, kuri, pagal į bylą pateiktus dokumentus, yra neveikianti daugiau kaip 10 metų, taigi jokių atliekų nesusidaro – atsakovas nėra komunalinių atliekų turėtojas. Pažymi, kad teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, jog atsakovui įgijus šį nekilnojamąjį turtą, vėliau po šiuo objektu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą asmeniui, kuris jam nedavė sutikimo objekte vystyti ūkinę veiklą.

Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl 578,68 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo D. K. už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d..

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Dėl atsakovo argumentų, kad faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nes jis nesukuria atliekų ir pan., taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo, pavyzdžiui, pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-331331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ nustatytą tvarką ir sąlygas.

Pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą komunalinių mokėtojai yra visi fiziniai, juridiniai asmenys (iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą), valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – benzino kolonėlės operatorinė, esantis (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovui tenka pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą.

Byloje duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nagrinėjamu laikotarpiu, buvo atleistas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo yra nustatytas 50 Lt žyminis mokestis. Iš bylos matyti, kad atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo – 100 Lt dydžio žyminį mokestį, t. y., permokėjo 50 Lt. Dėl ko tenkintinas jo prašymas sugrąžinti permokėtą žyminio mokesčio sumą (ABTĮ 42 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Sugrąžinti D. K. 50 Lt (penkiasdešimt litų) permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Romanas Klišauskas