- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- I-753-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03226-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. KADI-432 ir įpareigoti atsakovę priimti naują įsakymą – tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti jam priklausančio 0,24 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad į atsakovę su prašymu leisti pakeisti pagrindinę Žemės sklypo paskirtį kreipiasi jau ne pirmą kartą, tačiau kaskart atsakovė pateikia vienodą visiškai neaiškų ir neišsamų atsisakymą tenkinti prašymą. Pasak pareiškėjo, iš skundžiamo įsakymo visiškai neaišku, kodėl neleidžiama pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo paskirtį, kokioms sąlygoms esant atsakovė jo prašymą tenkintų. Taip pat iš įsakymo turinio neaišku, kokių veiksmų jis galėtų imtis ir kokioms aplinkybėms esant jam būtų leista pakeisti Žemės sklypo paskirtį. Nors atsakovė nurodo, kad Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą zoną, tačiau, kas tai yra, įsakyme nepaaiškina, nenurodo, kokių veiksmų pareiškėjui reikėtų imtis, kad Žemės sklypas patektų į urbanizuojamą zoną.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas visiškai apriboja jo, kaip Žemės sklypo savininko, nuosavybės teises. Ginčo žemės sklypas yra vienintelis pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas planavo pakeisti Žemės sklypo paskirtį, kad šiame sklype galėtų statyti gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi, nes nuosavos gyvenamosios patalpos pareiškėjas neturi. Taigi skundžiamu įsakymu yra ribojamos pareiškėjo teisės savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudotis jam priklausančiu turtu.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ūkininkauti Žemės sklype jis negali, nes tam reikia įregistruoti ūkininko ūkį, turėti ūkininkui reikalingą išsilavinimą, taigi pareiškėjas neturi galimybės naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį. Be to, tam kad būtų galima dirbti Žemės sklype, užsiauginti daržovių ar kitos žemės ūkio produkcijos, būtina įrengti bent minimalaus dydžio patalpą, kurioje būtų galima pernakvoti, pasidėti darbo įrankius, žemės ūkio techniką, surinkti, apdoroti ir saugoti užaugintą produkciją, tačiau to pareiškėjas taip pat negali padaryti, nes žemės ūkio paskirties Žemės sklype būtų galima statyti nebent ūkininko sodybą, tačiau ją leidžiama statyti tik ūkininkui, įregistravusiam ūkį, kai žemės sklypo plotas sudaro bent 0,5 ha, ir parengusiam projektą. Pareiškėjas pabrėžė, kad kitoje kelio pusėje yra nemaža sodininkų bendrija „Galanta“, kurioje yra gausu gyvenamųjų namų, taip pat yra pakankamai apgyvendintas Pakalniškių kaimas bei daugybė kitų gyvenamųjų pastatų. Ši gyvenvietė jau seniai yra virtusi nedideliu gyvenamuoju rajonu, o ne kaimo vietove, kurioje visi užsiima ūkininkavimu ir žemės ūkio veikla. Taigi vietovė, kurioje yra pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, yra pakankamai užstatyta pastatais ir apgyvendinta, teritorijų, kurios būtų ariamos ar užsodintos žemės ūkio produkcija, yra pakankamai mažai kaip vietovei, kurioje turėtų būti plėtojamas tradicinis žemės ūkis ir planuojama tik žemės ūkio veikla.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–42).
Paaiškino, kad atsisakė keisti pareiškėjo žemės ūkio paskirties Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes pagal 2009 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą – Z3 kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tai reiškia, jog paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra taikoma tik esant atvejui, nustatytam 20 straipsnio 1 dalyje, t. y. statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytam atvejui, gali būti taikomas 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas – žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal bendrąjį planą.
TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas patenka į Z (žemės ūkio žemės vyraujanti paskirtis) žemės naudojimo indeksą. Bendrojo plano 11.3.7 punktas nustato, jog keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramoninės – sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų, ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimams. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintą 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, Žemės sklypas nepatenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Iš Specialiojo plano matyti, jog ginčo Žemės sklypas patenka į Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Bendrojo plano 2.4.1. lentelėje nurodoma, jog žemės naudojimo indeksas Z – žemės ūkio žemės naudojimo vyraujanti paskirtis. Prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui. Numatomas tiek intensyvus, tiek ir tausojantis žemės ūkis. Pastarasis siūlomas gamtinio karkaso zonose. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai: specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių; rekreacinio naudojimo žemės sklypams; kitiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Įsiterpusiai miškų ūkio paskirties žemei prioritetas suteikiamas intensyviam miškų ūkio vystymui. Kitos paskirties žemė gali būti vystoma plėtojamose ir renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Jos papildomai plečiamos 10 proc. kaimo teritorijos. Pareiškėjo Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą ir Specialųjį planą patenka į neurbanizuojamą teritoriją – Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Pagal TPI 22 straipsnio 4 dalį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. TPI 4 straipsnio 5 dalis skelbia, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Taigi ginčo Žemės sklypui patenkant į Z3 zonas ir nesant urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos dalimi, Žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normos bei tiek Bendrojo, tiek Specialiojo plano sprendiniai, kurie buvo sudėtingai formuojami, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savybes, geografinę padėtį, geologinės sąlygas bei žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad žemės ūkio definicija yra platesnio pobūdžio nei skunde nurodoma žemės sklypų, reikalingų ūkininko ūkio sodybai ir kitiems pastatams (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) eksploatuoti, sąvoka. 0,5 ha reikalavimas yra keliamas tik žemės sklypams, skirtiems ūkio sodybai ar kitiems pastatams eksploatuoti, todėl pareiškėjo teiginys, jog žemės sklypas nėra tinkamas žemės ūkio produktų gamybai bei naudmenoms apskritai, yra nepagrįstas bei neatitinka žymiai platesnės žemės ūkio veiklos sąvokos turinio.
Savivaldybės administracijos įsitikinimu, ginčijamas įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodomi norminiai teisės aktai, kuriais remiantis paskirtis negali būti keičiama), aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka bei dokumentas pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymo keisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės klypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Nustatyta, kad pareiškėjui J. B. nuosavybės teise priklauso 0,24 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 45–46).
2018 m. liepos 31 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pakeisti jam priklausančio Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba (II t., b. l. 47).
Savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. KADI-432 (I t., b. l. 7), kuriuo atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, nes pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą – Z3 kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Be to, informavo pareiškėją, kad pagal Bendrojo plano konkretizuotų sprendinių aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“ Z3 – intensyvaus ūkininkavimo grupė, kurioje teikiamas prioritetas intensyvioms žemės ūkio teritorijoms, kurios nepasižymi gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis. Minėtoje teritorijoje plėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis, esama agrarinio kraštovaizdžio struktūra iš esmės nekeičiama.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Žemės įstatymo 24 straipsnis. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra ir TPĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šiose teisės normose nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui (TPĮ 22 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą patenka į Z (žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties) žemės indeksą (II t., b. l. 44). Bendrojo plano 2.4.1 lentelėje (I t., b. l. 51–61), kurioje aprašyti teritorijų naudojimo reglamentai, nusakantys žemės naudojimo vystymo kryptis ir vyraujančias žemės naudojimo paskirtis bei papildančias vyraujančią kryptį galimomis kitomis žemės naudojimo paskirtimis ir žemės naudojimo būdais, nurodoma, jog žemės naudojimo indeksas Z reiškia žemės ūkio žemės naudojimo vyraujančią paskirtį. Tai žemės ūkio, visų pirma, priemiestinio žemės ūkio vystymo zonos, ir kaimo verslų, t. t., nesusijusių su žemės ūkio veikla, įvairovės plėtros zonos. Prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui. Numatomas tiek intensyvus, tiek ir tausojantis žemės ūkis. Pastarasis siūlomas gamtinio karkaso zonose. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai: specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių; rekreacinio naudojimo žemės sklypams; kitiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Įsiterpusiai miškų ūkio paskirties žemei prioritetas suteikiamas intensyviam miškų ūkio vystymui. Kitos paskirties žemė gali būti vystoma plėtojamose ir renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Jos papildomai plečiamos 10 proc. kaimo teritorijos. Pagal Bendrojo plano 11.2.1 punktą kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros galimybes detalizuos specialieji planai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į Specialiuoju planu suplanuotą neurbanizuojamą teritoriją, Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (II t., b. l. 42). Kaip matyti iš Specialiojo plano 4.1 lentelės (II t., b. l. 64) Specialiojo plano indeksas Z3 prilygo Specialiojo plano rengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-188 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos Z2 ir Z4 indeksams, reiškiantiems, žemės sklypus, kuriuos naudoja specializuota žemės ūkio veikla užsiimantys ūkiai ir kiti žemės sklypai, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio, maisto produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija.
Pagal TPĮ 22 straipsnio 4 dalį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio dalį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pagal TPĮ 4 straipsnio 5 dalį žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su ginčo Žemės sklypo pobūdžiu lemia, kad ginčo Žemės sklypo paskirtį galima keisti, tik jei tai neprieštarauja savivaldybės Bendrajam planui bei Specialiajam planui. Pareiškėjo Žemės sklypas pagal abu planus nepatenka į urbanizuojamą teritoriją ir patenka į teritoriją, kurioje vyrauja žemės ūkio paskirtis (intensyvus ūkininkavimas), todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Žemės sklypo paskirtį, nes Žemės sklypo paskirties keitimas pareiškėjo pageidaujamu būdu prieštarautų tiek Bendrajam, tiek Specialiajam planui. Teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų laikymasis negali būti laikomas pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimu, o vien tik tai, kad netoliese esančiose teritorijose vyrauja kitokia žemės paskirtis, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės paskirties keitimo.
Teismas sutinka su pareiškėju, kad ginčijamas įsakymas turi tam tikrų trūkumų. Teismo vertinimu, atsakovė įsakyme nepagrįstai vadovavosi TPĮ 28 straipsnio 7 dalimi, reglamentuojančia pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi kitos teisės aktų nuostatos, minimos įsakyme, atitinka ginčo situaciją, taikytos pagrįstai ir teisingai ir jų pagrindu padaryta teisinga išvada, kad Žemės sklypo paskirtis negali būti pakeista. Tai, kad atsakovė įsakyme nepaaiškino, kokių veiksmų pareiškėjas turi toliau imtis, nelaikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, nes pareiškėjas į Savivaldybės administraciją kreipėsi ne suteikti konsultaciją, o prašydamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį. Pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta motyvuotai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo noras, kad atsakovė skundžiamame įsakyme suteiktų jam ir konsultaciją dėl tolimesnių veiksmų, vertintinas kritiškai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. KADI-432 ir įpareigoti atsakovę priimti naują įsakymą, kuriuo būtų pakeista Žemės sklypo paskirtis, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje netenkintus skundo, pareiškėjas neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.