- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1164-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Atsakovas
- I. D.
- Advokatai
- Česlovas Žukauskas
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 78.2.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui J. K., ieškovo atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, trečiajam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. ir atsakovės I. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-138-292/2009 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei I. D., tretysis asmuo A. K., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2006 05 30 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą šalių susitarimą, t.y. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl jo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, kuri šalių susitarimu buvo nustatyta su motina ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kai jų buvo susitarta, jog išlaikymą sūnui teiks sūnaus A. tėvas J. K. po 250 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Ieškovas prašė sūnaus A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo pagal jo gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei įsiskolinimą po 250 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2007 11 01 iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos (b.l. 1-3, 17-18). Ieškovas nurodė, kad 2006 05 30 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepilnametis sūnus liko gyventi su motina, šalys susitarė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 250 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. 2007 metais sūnus pradėjo prašyti persikelti gyventi pas jį, kadangi jam nesudaromos reikiamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos, pas motiną lankosi pašaliniai asmenys. Todėl sūnus A. nuo 2007 m. lapkričio mėnesio gyvena su ieškovu ir yra jo pilnai išlaikomas. Nuo to laiko motina su juo faktiškai visiškai nebendrauja, juo nesirūpina, neprisideda prie jo išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su prašomu priteisti periodinių išmokų dydžiu ir nesutiko su įsiskolinimo priteisimu, nurodė, kad sutiktų sūnaus išlaikymui mokėti po 250 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, tiek, kiek turėjo mokėti ir ieškovas, nes jos pajamos yra nedidelės.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje A. K. ieškinį palaikė, nurodė, kad nori gyventi su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. K. pagal jo gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovės I. D. išlaikymą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 335 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki A. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės I. D. ieškovui J. K. 127 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovė neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsižvelgęs į nepilnamečio norą, sprendė, kad A. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas pastaruoju metu gauna tik minimalias pajamas, nekilnojamas turtas yra žemė sodų bendrijoje, ieškovas turi privalomų išlaidų - nuomoja butą, kuriame ir gyvena su sūnumi, turi kreditorių. Atsakovė dirba ir turi pastovias pajamas, tačiau pajamos yra minimalios, turi nekilnojamo ir registruotino turto. Kitų išlaikytinių, apart sūnaus, neturi. Skolinga Snoro lizingui, bei grąžina skolą pagal teismo sprendimą. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, remdamasis teismų praktika ir CK 6.461 str. 2 d., jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti nepilnamečio sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymo dydį 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Tačiau 400 Lt periodinės išmokos dydį teismas sumažino A. K. gaunamos stipendijos dydžiu 65 Lt, kurios gavimas priklauso ir nuo paties A., t.y. jo pastangų mokytis ir gauti stipendiją. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimo nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo tada, kai teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, sūnus nepaisant teismo sprendimo, gyveno su tėvu. Teismas nurodė, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl susidariusios situacijos, neprašė nustatyti vaiko gyvenamosios vietos, todėl teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda tik nuo tada, kai nustačius A gyvenamąją vietą su tėvu, pakeičiamas anksčiau galiojęs teismo sprendimas, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Teismo nuomone, tuo atveju, kai išlaikymas priteisiamas iš vieno vaiko tėvo, tačiau kitas vaiko tėvas nedalyvauja vaiko auklėjime ir priežiūroje, su juo vaikas kartu negyvena, nėra teisinio pagrindo vaiko išlaikymą mokėti šiam tėvui. Tačiau esant sprendimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šis teismo sprendimas gali būti pakeistas tik teismo. Ieškovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vienas išlaikė sūnų, tačiau pagal teismo sprendimą sūnaus išlaikymui nemokėjo ir atsakovei. Tokiu būdu, ieškovas turi būti atleidžiamas nuo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau nepakeitus sprendimo, netenka teisės reikalauti įsiskolinimo ir iš atsakovės, su kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 127-129) atsakovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nepakankamai ištyrė, ar vaiko noras atitinka vaiko interesus, teismo priteistas išlaikymas vaikui neatitinka šalių proporcingumo principo, yra aiškiai per didelis. Vaiko siekis gyventi kartu su tėvu buvo įtakotas išimtinai tėvo veiksmų, bet ne vaiko interesų. Ieškovas nuo 2007 m. tikslingai siekė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, naudodamas psichologinį spaudimą ir materialinį skatinimą – nupirko tris motorolerius, motociklą, tenkino materialinius vaiko įgeidžius. Tą pačią dieną, kai teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, A. K. nutraukė mokslą Pramonės ir prekybos mokykloje ir netgi nebaigęs dešimties klasių išvyko į Londoną. Tai patvirtina Alytaus profesinio rengimo centro pramonės ir prekybos skyriaus 2009 05 13 pažyma apie mokinio mokymąsi Nr. PP12-1492. Nuo 2009 metų balandžio 22 dienos ieškovas vaiku nesirūpina, leidžia jam nesimokyti, dėl ko yra pažeidžiami vaiko interesai gauti bent minimalų pagrindinį išsilavinimą. Nors teismas atėmė iš atsakovės galimybę nuolat matyti, stebėti ir įtakoti vaiko elgesį, tačiau atsakovė nuolat domisi savo sūnumi ir žino, kad jis šiuo metu gyvena Londone. Ieškovas, nepaisydamas teismo sprendimo auklėti ir išlaikyti vaiką, atsisakė pareigos juo rūpintis 2009 04 26 išsiųsdamas jį gyventi į Londoną. Nuo 2009 m. balandžio 26 dienos ieškovas visiškai nesirūpina nepilnamečiu vaiku, neįtakoja jo elgesio ir auklėjimo. Atsakovė geriau nei ieškovas gali pasirūpinti vaiku, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, naikintinas. Apeliantė teismo išdavas dėl jos turtinės padėties laiko nepagrįstomis. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėdama buhalterės kvalifikaciją dirba keliose įmonėse, stengdamasi kaip įmanoma pagerinti materialinę padėtį. Esant dabartinei ekonominei situacijai Lietuvoje jos pajamos, kaip ir kitų dirbančiųjų, mažėja ne nuo jos priklausančių priežasčių. Teismo sprendimas dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo nepagrįstas dėl to, kad : 1) vaikui nustatytas išlaikymas neatitinka šalių turtinės padėties, jis yra aiškiai per didelis; 2) nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, išlaikymas iš atsakovės negali būti priteistas. Pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, ieškovo pajamos žymiai padidėjo, nes jis tęsia darbą tolimųjų reisų vairuotoju. Teismui ieškovas teikė klaidinančius įrodymus, patvirtinančius nepakankamą materialinę padėtį, dėl ko teismas suklydo manydamas, kad ieškovo materialinė padėtis yra bloga. Priteisdamas po 335 Lt išlaikymą vaikui, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsiskaičius su kreditoriais, atsakovei pragyvenimui nelieka net 400 Lt. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra lygi. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, įvertinus vaiko poreikius, buvo susitarta, kad ieškovas teiks 250 Lt išlaikymą, tačiau pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, teismas nustatė žymiai didesnį išlaikymą, nors atsakovės materialinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovo. Tuo teismas pažeidė proporcingumo principą.
Apeliaciniu skundu (b.l. 150-151) ieškovas J. K. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės I. D. nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme. Ieškovo nepilnametis sūnus dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, buvo priverstas išeiti iš teismo nustatytos gyvenamos vietos su motina ir persikelti gyventi pas tėvą J. K.. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. balandžio 22 d. sunūs gyveno su ieškovu ir jis jį išlaikė, o jo motina I. D. per šį laikotarpį ne tik nebendravo su savo sūnumi, tačiau niekaip neprisėdėjo prie nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymo. Ieškovas prašė teismo priteisti už šį laikotarpį išlaikymą sūnui A. K. po 250 litų už kiekvieną mėnesį. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ( CPK 327 str. 2 d.) ir sprendžiant šiuos reikalavimus ir bylos šių reikalavimų dalyje negalimą išskirti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu tikslinga šį sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 140-141) ieškovas J. K. prašė atsakovės I. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas atėmė iš jos galimybę bendrauti su vaiku, juo visapusiškai rūpintis ir dalyvauti jo auklėjime, taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas visiškai nesirūpina vaiku. Įrodymų, kad kas nors kitas bent maža dalimi rūpintųsi A. K. atsakovė I. D. pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsakovė pusantrų metų ne tik niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, jo auklėjimo ir rūpinimosi juo, tačiau neteisėtai savo reikmėms naudojo tikslinę, skirtą išimtinai vaikui, socialinę išmoką. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, nustatydamas atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes teikti išlaikymą ir priėmė tinkamą sprendimą, priteisdamas iš atsakovės 335 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki A. K. pilnametystės. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad po teismo sprendimo priėmimo padidėjo jo pajamos. Atvirkščiai pajamos sumažėjo ir turi tendenciją toliau mažėti.
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą (b.l. 163-164) atsakovė I. D. prašė ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su ieškovu J. K. buvo susitarusi, jog atsakovė mokės bendras prievoles kreditoriui K. A. ir tuo kompensuos išlaikymą vaikui. Ieškovas šias aplinkybes pripažino, nes sūnui pradėjus gyventi su tėvu jokių reikalavimų atsakovei nereiškė. Byloje yra įrodymai - kvitų kopijos, patvirtinančios, kad bendrai prievolei įvykdyti atsakovė sumokėjo K. A. iš viso 15.326,00 Lt, o šiai dienai yra sumokėta visa skola. Atsakovė įvykdė už ieškovą prievolę sumokėti skolą, o jis įsipareigojo nereikalauti iš jos išlaikymo vaikui. Bendrą prievolę kreditoriui patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas nutraukti santuoką. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 8 p. prievolę kreditoriui šalys buvo susitarę grąžinti lygiomis dalimis. Ne atsakovė ieškovui, bet ieškovas atsakovei yra įsiskolinęs vaiko išlaikymui apie 8000,00 Lt (byla dėl antstolės veiksmų pagal ieškovo skundą yra nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme). Vykdomojoje byloje yra galimas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas arba /ir taikos sutartis.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 166) nurodė, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-138-292/09 išsprendė ne visus ieškovo J. K. ieškinyje iškeltus reikalavimus, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo metu nustatytas aplinkybes. Nepilnametis A. K. nuo 2007 m. lapkričio mėn. gyveno pas tėvą J. K., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo tada atsakovė I. D. nusišalino nuo pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsniu, yra pagrindas ieškovui J. K. reikalauti nepilnamečiui sūnui A. K. išlaikymo iš jo motinos I. D. priteisimo nuo 2007 m. lapkričio mėnesio.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą patenkinti, tačiau bylos negrąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o priimti naują sprendimą ir jo ieškinį pilnai patenkinti. Tretysis asmuo A. K. palaikė ieškovo prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tokius apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nepakankamai ištyrė, ar vaiko noras atitinka vaiko interesus, praktiškai vaiko siekis gyventi kartu su tėvu buvo įtakotas išimtinai tėvo veiksmų, bet ne vaiko interesų, be to teismo priteistas išlaikymas vaikui neatitinka šalių proporcingumo principo, yra aiškiai per didelis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas nepakankamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą, nustatydamas nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, sutiko su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (b.l.117). Nepilnametis sūnus nurodė, kad pageidauja gyventi su tėvu. Ieškovo prašymui nustatyti, kad nepilnametis vaikas gyvens su juo, pritarė ir savivaldybės institucija, duodanti išvadą, t.y. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 27-28). Atsakovei teismo posėdyje neįrodinėjant, kad vaiko gyvenamosios vietos pas tėvą nustatymas prieštarauja vaiko interesams, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, priėmė pagrįstą sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.
Atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismo priteistas išlaikymas vaikui neatitinka šalių proporcingumo principo, iš jos priteistas išlaikymas yra aiškiai per didelis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Priteisdamas iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 335 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas sprendime nurodė, jog jis įvertina šalių turtinę padėtį, o remdamasis teismų praktika ir CK 6.461 str. 2 d., jog priteisiant vaikui išlaikymą vien tik būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nusprendžia , jog atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti nepilnamečio sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymo dydį 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau 400 Lt periodinės išmokos dydį teismas mažina A. K. gaunamos stipendijos dydžiu 65 Lt. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes iš atsakovės priteista sūnaus išlaikymui tik ½ dalis oficialiai pripažįstamiems vaiko būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma, ir tai ne visa, o sumažinta vaiko gaunamos stipendijos dydžiu. Tai atitinka CK 3.192 str. 3 dalyje įtvirtintai įstatyminei nuostatai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi iš atsakovės išlaikymas priteistas įvertinus tik būtinų vaiko poreikių dydį, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog iš jos priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis.
Ieškovas apeliacinį skundą padavė tik dėl dalies Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas jo reikalavimas priteisti iš atsakovės sūnaus A. išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, dalies. Šiame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimus, kad dėl to jis prašo panaikinti visą Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m balandžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, jog jo pareikštų ir neišspręstų reikalavimų negalima išskirti iš kitų reikalavimų. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas pakeitė savo reikalavimus ir prašė, kad apeliacinės instancijos teismas patenkintų visus jo ieškininius reikalavimus.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu nusprendė ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės sūnaus A. išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, tačiau jo nepatenkino. Kodėl atmeta paminėtą reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, jog netenkintinas šis ieškovo reikalavimas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškinį tenkina iš dalies. Tam, kad sprendimas būtų visiškai aiškus bei tikslus, rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas privalėjo nurodyti, kad nepatenkintų reikalavimų dalyje ieškinį atmeta, bet to nepadarė. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks procesinių teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo apskųstajam sprendimui panaikinti, nes negalima būtų pripažinti, jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 04 29 sprendimo dalis, kuria nepatenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės sūnaus A. išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos yra neteisėta, nes teismas netaikė materialinės teisės normos, kurią privalėjo taikyti. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teismas pripažino, kad iš atsakovės negali būti priteistas nepilnamečiam sūnui išlaikymas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, kadangi toks išlaikymas yra priteistas iš ieškovo. Akivaizdu, kad teismas neįvertino faktinės padėties, jog sūnus gyveno nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pas tėvą, taigi jį išlaikyti privalėjo ir atsakovė. Ji, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad vaikas gyveno pas tėvą, kad ji neteikė vaikui išlaikyti lėšų.Todėl yra pagrindas priteisti iš jos išlaikymą (CK 3.200 str.). Atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad ji tuo laikotarpiu mokėjo savo ir ieškovo skolas, dėl to nedavė lėšų vaikui išlaikyti, negali būti pagrindu nepriteisti iš jos išlaikymo, nes tarp šalių susitarimo, kad atsakovė mokės skolas, o tėvas vienas išlaikys vaiką, nebuvo. To nepripažįsta ieškovas. Be to, kaip vertina teisėjų kolegija, išlaikymas yra skirtas nepilnamečiui vaikui, o tėvų skolos laikytinos šalių prievolėmis tretiesiems asmenims.
Kadangi pirmosios instancijos teismas paminėtoje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, ši sprendimo dalis naikintina. Tai padariusi teisėjų kolegija, pagal byloje surinktus įrodymus gali priimti šioje dalyje sprendimą ir ieškovo reikalavimus patenkinti. Todėl nėra pagrindo naikinti visą apskųstąjį sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Tenkindama ieškovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija pakeičia Alytaus rajono apylinkės teismo 2009m. balandžio 22 d. sprendimą, panaikindama šio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės sūnaus A. išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, t.y. 2009 m. balandžio 22 d., ir priimdama šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat, atsižvelgdama į paminėto reikalavimo patenkinimą, patikslina bylinėjimosi išlaidų priteisimą, dar priteisdama iš atsakovės 133 Lt žyminį mokestį į valstybės pajamas. Ši suma nustatyta taip: išlaikymas už laikotarpį nuo 2007 11 01 iki 2009 04 01, t.y. už 17 mėnesių po 250 Lt yra 4250 Lt, už 2009 metų balandžio mėnesio 22 dienas – 73 % per mėnesį mokėtinos sumos yra 182,50 Lt, t.y. iš viso 4432,50 Lt, o 3% nuo šios sumos mokėtino žyminio mokesčio sudaro 133 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės I. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovo J. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės sūnaus A. išlaikymui po 250 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. K., gimusiam 1992-05-28 , po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009m. balandžio 22 d., t.y. 4432,50 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du litus ir 50 centų).
Priteisti iš I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiui sūnui, priteista iš atsakovės 627 Lt ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteista iš atsakovės 120,60 Lt žyminis mokestis bei 14,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.