Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje:

Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. 2016-03-17 apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, norėdamas suduoti rankos kumščiu nukentėjusiajam J. G. į veidą, tačiau pastarajam užsidengus veidą ranka, sudavė vieną smūgį į J. G. kairę ranką, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą kairės plaštakos I piršto srityje, kairės plaštakos I piršto distalinio pirštakaulio lūžį, t. y. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Č. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Pripažįsta, kad kilus konfliktui jis rankos kumščiu sudavė J. G. į plaštaką. Taip pasielgė, nes būdamas neblaivus nesuvaldė savo veiksmų. Taip pat buvo labai piktas ir tarp jų kilo konfliktas, dėl ko tiksliai, neprisimena. Galbūt dėl to, kad kelios valandos prieš šį įvykį J. G. draugė jam buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Su J. G. nesutaria nuo tada, kai jis atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad sudavė J. kumščiu į ranką, tačiau jo sužaloti nenorėjo, sutrikdyti jo sveikatos taip pat, tiesiog tuo metu nesusivaldė. Viskas įvyko dėl to, kad vartojo alkoholį. Dėl šio įvykio savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 47-48).

Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo mamai R. G. ir jo močiutei A. R.. Jo močiutė su Č. S. gyvena antrajame namo aukšte, o jis su savo drauge V. J. gyvena pirmame namo aukšte. Santykiai su močiute iki šio įvykio buvo geri, su jos sugyventiniu pradėjo nebesutarti, kai jis prieš porą metų atsikraustė gyventi į minėtą namą. Iki šio įvykio Č. S. yra ne kartą kėlęs konfliktus, dėl to jo draugė, mama ir jo sesuo yra kvietusios dėl jo elgesio policiją. Smurtiniai veiksmai prieš jį iki šio įvykio nebuvo panaudoti. 2016-03-17 būdamas paskaitose sulaukė savo draugės skambučio, kad Č. S. jai grasina. Jis liepė jai kviesti policiją, pats išėjo iš paskaitų ir grįžęs į namus kartu su drauge laukė policijos pareigūnų, tuo metu Č. S. iš namų buvo išėjęs. Apie įvykio aplinkybes aiškinant pareigūnams Č. S. grįžo į namus, matėsi, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnai Č. S. išsivežė. Apie 20.50 val. Č. S. grįžo į namus ir iš karto atėjo į jų virtuvę aiškintis. Jis atrodė neblaivus, su savimi turėjo degtinės butelį. Jis iš karto pradėjo rėkauti, kažką aiškino nerišliomis frazėmis, pradėjo vadinti jo draugę necenzūriniais žodžiais. Jis sėdėjo virtuvėje prie stalo, kalbėjo grasinančiai pakeltu tonu ir klausė, ar jis nenori išsiaiškinti. Jis atsistojo ir rankos kumščiu norėjo jam suduoti į veidą, jis rankomis bandė užsidengti savo veidą ir Č. S. pataikė į kairės rankos nykštį. Jis (J. G.) jam rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, ties lūpa, kaltinamasis susvirduliavo, atsirėmė į palangę ir nugriuvo ant žemės. Jis (J. G.) bandė jį sutramdyti, užgulė jį, nes jis norėjo toliau pulti, priešinosi. Jis laikydamas Č. S. ant žemės, pakvietė V. J., kuri buvo kitame kambaryje, kad iškviestų policijos pareigūnus. Per visą laiką, apie 10-15 min., kol atvyko policijos pareigūnai, jis laikė Č. S. užgultą, daugiau smurtinių veiksmų jis prieš jį (J. G.) nenaudojo, o jis prieš kaltinamąjį – taip pat. Įvykio metu, namuose buvo ir jo močiutė, tačiau ji įvykio nematė, greičiausiai net negirdėjo jo, nes buvo antrame namo aukšte, apie įvykį sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis (J. G.) buvo pristatytas į traumatologinį, kur buvo nustatytas kairės rankos nykščio lūžis. Daugiau sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti nereiškia (b. l. 13-14).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo draugu J. G., taip pat name gyvena draugo močiutė A. R. bei jos sugyventinis Č. S.. Šiame name gyvena su J. G. nuo 2015 m. birželio mėn. Name ji su J. G. gyvena pirmame aukšte, o jo močiutė su sugyventiniu – antrame namo aukšte. Su Č. S. ji nesutaria, nes jis nuolat kelia konfliktus, beveik visada būna neblaivus. Č. S. nuolatos kelia konfliktus, kad ji ir J. G. daro netvarką, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Iki šio įvykio dėl Č. S. elgesio policijos ji nėra kvietusi. Iki šio įvykio jis ne kartą yra grasinęs nužudyti, tačiau smurtinių jo veiksmų pavykdavo išvengti. Kiek jai žinoma, jos draugas taip pat nėra anksčiau patyręs smurtinių veiksmų nuo Č. S.. 2016-03-17 ji buvo namuose minėtu adresu, J. G. buvo universitete. Apie pietus, tikslios valandos ji nepamena, Č. S. atėjo pas juos į koridorių, jis atrodė neblaivus, jis pradėjo ja vadinti necenzūriniais žodžiais: „kurva, valkata, paleistuve“, pasakė, kad išmes ją iš šių namų. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, ji užsidarė kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus. Apie tai, kad iškvietė policiją, ji pranešė savo draugui J. G.. Tuo metu, Č. S. girdėjo, kad ji kvietė policiją ir iš namų išėjo. Atvykus policijos pareigūnams po kažkiek laiko grįžo Č. S., kurį policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė. Maždaug po valandos Č. S. grįžo į namus, išgirdo, kaip atsidarė lauko durys, tuo metu ji su J. G. buvo darbo kambaryje, Č. S. atėjo į virtuvę ir pasikvietė J. G. pasikalbėti. J. G. nuėjo į virtuvę ir uždarė kambario duris, ji liko kambaryje, girdėjo, kad Č. S. sakė ant jos „kurva“, norėjo, kad ji jo atsiprašytų, už tai, kad iškvietė policiją. Išgirdo, kad Č. S. J. G. pasakė: „einam į lauką išsiaiškinti“ ir tuo metu išgirdo smūgius, grumtynes, tačiau pačių smūgių momento ir konflikto ji nematė. Išgirdo, kad J. S. ją kviečia. Ji atėjusi į virtuvę ir pamatė, kad Č. S. gulėjo ant žemės, J. G. jį laikė prispaudęs, kad nesipriešintų ir nepabėgtų. Pamatė kraują ant žemės, stalo bei skalbimo mašinos. Kraujavo Č. S., o J. G. kairės rankos pirštas, nykštys buvo ištinęs ir pamėlynavęs. Ji, J. G. paprašyta, iškvietė policijos pareigūnus. Visą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, J. G. laikė Č. S., kad nepabėgtų, ji šiek tiek pabuvo, paliko J. G. telefoną ir išėjo į kitą kambarį, daugiau tarp judviejų pokalbio negirdėjo. Telefoną paliko su įjungtu diktofonu. Kol atvyko policija, visas pokalbis buvo įrašinėjamas. Atvykę policijos pareigūnai, išsiaiškinę aplinkybes, Č. S. išsivežė, o J. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pristačius jį į gydymo įstaigą, jam buvo nustatytas kairės rankos nykščio lūžis, pirštas sugipsuotas. Konflikto ir įvykio tarp Č. S. ir J. G. niekas nematė, ji buvo kitame kambaryje ir konfliktą tik girdėjo, o J. G. močiute buvo antrame namo aukšte (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

2016-03-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad J. G. kreipėsi dėl to, kad jo močiutės sugyventinis Č. S. sulaužė jo kairės rankos nykštį. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kuri aprašyta ir užfiksuota fotolentelėje (b. l. 6-8).

2016-03-17 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams buvo matomas J. G. kairės rankos sužalojimas, padarytas suduodant kumščiu (b. l. 9-11).

2016-03-18 specialisto išvada Nr. G736/2016(02) patvirtina, kad J. G. konstatuota poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas kairės plaštakos I piršto srityje, kairės plaštakos I piršto distalinio pirštikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairės plaštakos I piršto distalinio pirštikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo J. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, 2016-03-17. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu (b. l. 27).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 201 patvirtina, kad 2016-03-17 22.09 val. Č. S. konstatuotas 1,42 promilių girtumas (b. l. 50).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 138 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis Č. S. 2016-03-17 apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, norėdamas suduoti rankos kumščiu nukentėjusiajam J. G. į veidą, tačiau pastarajam užsidengus veidą ranka, sudavė vieną smūgį į J. G. kairę ranką, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą kairės plaštakos I piršto srityje, kairės plaštakos I piršto distalinio pirštakaulio lūžį, t. y. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Č. S. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 63 – 64).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo Č. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka (b. l. 57), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 60), VšĮ Kauno Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 59). Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, paskiriant už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant BK 48 str. numatytus įpareigojimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendė:

Č. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei nėra būtina išvykti ryšium su gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei nėra būtina išvykti ryšium su gydymusi.

Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti Č. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-03-17 21.10 val. iki 2016-03-18 14.20 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Č. S. per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.