Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
1-78-780/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-780/2014;proceso Nr. 1-72-1-00417-2013-9;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3;
(S)1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.4.8.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.10; 2.10.1.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­publikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lie­tu­vos Res­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2013 m. gruodžio 16 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamojo namo patalpose, virtuvėje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – brolį R. K., kurį pastūmė, dėl ko R. K. griūdamas atsitrenkė į koklinę krosnies sienelę ir prasiskėlė galvą, jam gulint ant grindų sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu į nugarą ir kairįjį šoną, taip smurtaudamas dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje nukentėjusiajam R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2014 m. sausio 26 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamojo namo patalpose, virtuvėje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – brolį R. K., kuriam kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį ir jį stūmė, o nuo pastūmimo pargriuvusiam ant grindų vieną kartą įspyrė į sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

kaltinamojo A. K. parodymais (b. l. 110-111), kad jis savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2013-12-16 ryte, galėjo būti apie 10 val., jis su savo broliu R. K., namuose, kuriuose gyvena kartu, tai yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje gėrė alkoholį. Begerdami abu susipyko, tačiau dėl ko, tiksliai nepamena dėl girtumo. Supykęs stovintį brolį pastūmė, dėl to pastarasis griūdamas atsitrenkė į koklinę krosnies sienelę ir prasiskėlė galvą, jam bėgo kraujas. Dėl neblaivumo tiksliai nepamena, bet galėjo jam po pastūmimo suduoti dar smūgių. Pamena, kad lyg sudavė rankomis du smūgius, bet į kur pataikė, nepamena. 2014-01-26 po pietų, tai galėjo būti po 16 val., tiksliai nepamena, jis neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi neblaivus būna piktas, tai be jokios priežasties pradėjo brolį vyti iš namų. Brolis sėdėjo ant pečiaus, tai jam sėdinčiam ir sudavė vieną smūgį į veidą, o jam atsistojus sudavė antrą smūgį į veidą. Ar smūgius sudavė kumščiu ar delnu, neprisimena. Po to brolį stūmė link išėjimo iš namo durų. Stumtelėjus stipriau, šis pargriuvo virtuvėje ant grindų. Pargriuvusiam jis įspyrė į užpakalį. Ar kaip nors brolį sužalojo, nepastebėjo, bet mano, kad jam turėjo skaudėti;nukentėjusiojo R. K. parodymais (b. l. 42-43, 74-78, 79), kad jis gyvena su broliu A. K. (duomenys neskelbtini). Brolis dažnai girtauja ir kelia konfliktus. 2013-12-16 apie 10 val. brolis, būdamas neblaivus, be jokios priežasties pradėjo jį vyti iš namų. Konflikto metu brolis jį pastūmė ir jis pargriuvęs atsitrenkė į krosnies koklinę sienelę ir prasiskėlė galvą. Smūgis buvo stiprus, jis net buvo praradęs sąmonę. Iš galvos bėgo kraujas. Jam gulint ant grindų, brolis jam dar kumščiu vieną kartą sudavė į nugarą, o antrą kartą sudavė smūgį kumščiu į šoną. 2014 m. sausio 26 d. apie 16 val. 30 min. brolis A. grįžo neblaivus ir pradėjo vyti jį iš namų. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje ant pečiaus, o brolis priėjęs prie jo sėdinčio trenkė kumščiu vieną kartą į veidą, pataikė į kairės pusės antakį, kuris patino, bet nežymiai. Jam atsistojus, dar kartą kumščiu trenkė į kairės pusės smilkinį, kur taip pat atsirado nežymus patinimas. Po šio smūgio ranka jis jam sudavė per lūpas, dėl ko truputėlį įtrūko viršutinė lūpa iš vidaus. Po suduotų smūgių pagriebė jį už rūbų ir stūmė pro išėjimą iš virtuvės link lauko durų. Jis nenorėjo išeiti, muistėsi, tačiau stipriau stumtelėjus pargriuvo, griūdamas nesusižalojo. Jam pargriuvus brolis dar vieną kartą įspyrė jam į užpakalį. Dėl smūgių jis jautė skausmą; 2013-12-19 policijos pareigūnės S. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 2-3), kuriame užfiksuota, kad 2013-12-16 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose A. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – brolį R. K., kurį tarpusavio konflikto metu pastūmė ir R. K. nuo pastūmimo griūdamas į krosnį prasiskėlė galvą. Pargriuvusiam broliui A. K. sudavė du smūgius kumščiu į nugaros sritį ir vieną kartą įspyrė į šoną; įvykio vietos apžiūros protokolais (b. l. 6-16, 55-62), kuriame užfiksuota įvykių vieta, esanti (duomenys neskelbtini). gyvenamajame name;apžiūros protokolu (b. l. 17-20), kuriame užfiksuota, kad ant 180x120 cm dydžio antklodės užvalkalo, paimto 2013-12-19 įvykio vietos apžiūros metu, yra dėmių, panašių į kraujo dėmes;specialisto išvada Nr. pG16/16 (06) (b. l. 30), kurioje R. K. padaryta muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, duota išvada, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;liudytojos G. O. K. parodymais (b. l. 45-46), kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos sūnūs R. K. ir A. K.. 2013-12-16 apie 11 val. ji nuėjo pažiūrėti pas vaikus ir rado R. sumuštą, jis buvo kruvinas, pasakė, kad jį sumušė brolis A.. R. buvo prakirsta galva, jis pasakojo, kad konflikto metu brolis A. jį pastūmė, o jis griūdamas į krosnį prasiskėlė galvą. Prie jos A. atsiprašė brolio, dėl to į policiją nesikreipė. 2013-12-19 apie 3 val. pas ją į namus atėjęs sūnus R. papasakojo, kad A. sugrįžęs neblaivus jį išmetė iš lovos ir išvijo iš namų;alkotesterio parodymais (b. l. 81), kuriuose užfiksuota, kad 2013-12-19 10.38 val. A. K. nustatytas 2,62 promilės girtumas;2014-01-27 policijos pareigūnės E. V. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 47-49), kuriame užfiksuota, kad 2014-01-26 apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose A. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – brolį R. K., kuriam būdamas neblaivus sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį bei pargriovęs ant grindų įspyrė į sėdmenis;specialisto išvada Nr. pG27-204/14 (06) (b. l. 71-72), kurioje konstatuojama, kad R. K. dėl 2014-01-26 suduotų smūgių sukeltas fizinis skausmas;alkotesterio parodymais (b. l. 93), kuriuose užfiksuota, kad 2014-01-27 15.04 val. A. K. nustatytas 2,66 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas padarė nukentėjusiajam savo broliui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 155).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), neteistas (b. l. 136, 137), nebaustas administracine tvarka (b. l. 142-144), bedarbis (b. l. 147, 148), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 150). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – viešieji darbai, ku­rių trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidurkis.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pa­nai­kin­tinos pradėjus vykdyti bau­džia­muoju įsakymu paskirtą bausmę.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė A. K. civilinį ieškinį dėl 98,62 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. K. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 35-36). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 37), todėl tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 98,62 Lt. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti tyčiniais neteisėtais A. K. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš A. K. 98,62 Lt žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – antklodės užvalkalas, perduotas saugojimui nukentėjusiajam R. K., – paliktinas jo savininkui (Bau­džia­mojo pro­ceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 str. 5-8 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (padarytą 2013-12-16), ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (padarytą 2014-01-26), ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, A. K. išbūtą laiki­name su­lai­ky­me nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. (2 paras) ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. sausio 29 d. (2 paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką A. K. taikyti Lietuvos Respublikos ap­sau­gos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numatytas prie­­mones ir įpareigoti jį ne­si­ar­tin­­ti prie smurtą patyrusio R. K., neben­drau­ti, neieškoti ryšių su juo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikin­ti pradėjus vykdyti bau­džia­muoju įsakymu paskirtą bausmę.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 98,62 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 62 ct) žalos atlyginimui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: antklodės užvalkalą palikti jo savininkui nukentėjusiajam R. K..

Išaiškinti A. K., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų vie­šų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka