Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš dalies darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. rugsėjo 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) 2009 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus su 2008 m. rugsėjo 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

3) 2012 m. vasario 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2012 m. rugsėjo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, šią bausmę subendrinus su 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2012 m. gruodžio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 100 MGL bauda;

6) 2013 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su 2012 m. rugsėjo 10 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimais, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams ir 100 MGL (3766 Eur) bauda;

7) 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 25 parų arešto bausme; prie paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 100 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 23 parų areštas ir 100 MGL (3765,06 Eur) bauda;

8) 2018 m. gegužės 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 100 MGL (3766 Eur) bauda, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2018 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, 2018 m. gegužės 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 23 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams; nutartimi subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; laisvės atėmimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta;

9) 2019 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams; bausmė atlikta 2020 m. rugpjūčio 27 d.,

10) 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių; paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 100 MGL (3766 Eur) bauda, vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., D. U. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė D. U. į veidą, ko rezultate, pastarasis nuo smūgio nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė į veidą ant žemės gulinčiam D. U., tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam D. U. padarė poodines kraujosruvas pakaušio ir dešinės akies srityse, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamąjį pažįsta darbo reikalais. Atsimena 2021 m. gegužės 23 d. įvykį, teko sureaguoti vienam, nes kolega buvo išvažiavęs, suteikė pagalbą medikams, lydėjo ligonį į psichiatrinę ligoninę. Pranešime buvo nurodyta, kad yra sumuštas žmogus, bijota dėl jo gyvybės, apie tai pranešė draugas. Prie nakvynės namų su pranešėju susitiko, nes jis tuo metu ten gyveno. Su pranešėju G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį butą, namo numerio neatsimena, kelis kartus pabeldus, duris atidarė jaunuolis, matė, kad jis yra sumuštas. Aplinkybių neaiškino, nustatė girtumą, buvo neblaivus. Iš pradžių medikų pagalbos nenorėjo, bet vis tiek iškvietė medikus, kurie apžiūrėjo. Į gydymo įstaigą nenorėjo važiuoti, motyvavo, kad nenori, jog sužinotų jo tėvas, kuris dirba ligoninėje. Jaunuolis buvo įkalbėtas ir išvežtas. Ant nukentėjusiojo veido buvo kraujo, bet kas buvo sužalota, negali pasakyti. Pranešėjas nurodė, lyg jis atėjo į svečius ir pamatė, kad yra sumuštas draugas. Bute jau nebebuvo girtavimo pėdsakų, ant grindų matėsi kraujo keli lašai, kurioje vietoje kraujo lašai matėsi, negali nurodyti. Nukentėjusysis nenurodė aplinkybių ir kas jį sumušė, sakė, kad aiškinsis pats. Palaukė kol jis su medikais išvažiavo. Daugiau jokių veiksmų neatliko, tik sureagavome į įvykį. Procesinių veiksmų neatlikinėjo.

Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu A. M., sumušė neblaivų (2,52 prom.) D. U., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje diagnozuotas smegenų sukrėtimas, išleistas namo gydytis ambulatoriškai. A. M. nesulaikytas. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. 2021 m. gegužės 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas po patikslinimo (t. 1, b. l. 1-2);

Iš 2021 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas D. U. pranešė, kad 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu A. M. iš rankos trenkė 3-4 kartus jam į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, po medikų apžiūros išleistas namo gydytis ambulatoriškai. Prašo A. M. nubausti įstatymo numatyta tvarka; protokole užfiksuoti nukentėjusiojo išsamūs parodymai; apžiūrėta įvykio vieta, kuri užfiksuota fotolentelėje (t. 1, b. l. 15-17, 27-28);

Iš 2021 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolo kartu su fotolentele matyti, kad 2021 m. gegužės 25 d. apžiūrėjus D. U. veidą, dešiniame paakyje matoma mėlynė, paakys patinęs. Dešinė ausis pamėlusi ir patinusi, ant smakro matosi nubrozdinimai (t. 1, b. l. 35-39);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 609/2021 (4) kurioje matyti, kad D. U. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušio ir dešinės akies srityse. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydymosi laikotarpyje 2021 m. gegužės 23 d. – 2021 m. gegužės 25 d. nustatytas smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas. D. U. nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu (t. 1, b. l. 49-50);

2021 m. liepos 5 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo D. U. ir įtariamojo A. M. protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. U. patvirtino savo duotus parodymus dėl jo sumušimo 2021 m. gegužės 23 d.; įtariamasis A. M. akistatos metu pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, D. U. nukritus ir gulinčiam ant žemės daugiau smūgių jam nesudavė (t. 1, b. l. 143-144).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė, vertinimas dėl A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje A. M. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tarpusavio konflikto metu, tyčia, vieną karta su kumščiu sudavė D. U. į veido sritį ir jam pargriuvus nenustatytą kiekį kartų smogė į veidą, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas pakaušio ir dešinės akies srityse, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, duotus viso proceso metu neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas. Kaltinamasis ir nuketėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog abu neprisimena dėl ko įvyko konfliktas, teigė, kad abu buvo stipriai apgirtę. Teismas įvertinęs nukentėjusio, liudytojų ir kaltinamojo duotus parodymus, sprendžia, jog dėl smūgio sudavimo į veido sritį nukentėjusiajam stovint nėra pagrindo abejoti. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad trenkė tik vieną kartą į veido sritį, o nukentėjusysis nurodė, kad jam nugriuvus, kaltinamasis dar nenustatytą kartų skaičių trenkė jam gulinčiam ant žemės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. M. sudavė nukentėjusiajam tris kartus, specialisto išvadą apie nukentėjusiam nustatytus kūno sužalojimus, kurie padaryti dviejų trauminių poveikių metu, įrodo, kad nukentėjusiam buvo suduota ne vieną kartą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio ar smūgio nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, suduotų smūgių skaičius veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Teismo vertinimu kaltinamasis nors ir pripažino kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, siekė sumenkinti savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodydamas, kad sudavė tik vieną smūgį. Nukentėjusiojo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, analogiški, juos patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudytojas K. G.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduotą daugiau nei vieną kartą.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi A. M., smurtaudamas prieš nukentėjusį D. U., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kilo konfliktas, kaltinamasis neneigia sudavęs smūgius kumščiu nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas iš viso dešimt kartų, naują nusikaltimą padarė nepraėjus metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir būdamas nuteistas 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 98-112, 115-130); nusikaltimo padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos nagrinėjimo metu dirbo, šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 87, t. 2, b. l. 98-99); iš dalies darbingas, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 1, b. l. 90-97), turi nepilnamečių vaikų. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog A. M., po laisvės atėmimo bausmės, dėl anksčiau paskirtos nusikalstamos veikos, atlikimo, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. M. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nusprendžiu A. M. buvo paskirta, vienu trečdaliu sumažinta, laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų ) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui paskiriant įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 20 d.

Šiuo nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, subendrintina su 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, t. y. septynis mėnesius, 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir pridedant visą 2012 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 100 MGL (3766 Eur) baudą, kurios priverstinis išieškojimas jau vykdomas antstolės kontoroje (t. 1, b. l. 176).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko po nusikalstamos veikos padarymo, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. M. galimybes, pažymėtina, kad A. M. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, mažiau nei prieš vieną mėnesį nuteistas laisvės atėmimo bausme už kitą nusikaltimą, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau dar nebūdamas probacijos tarnybos priežiūroje (į probacijos tarnybos registrą įrašytas 2021 m. gegužės 27 d.). Kaltinamasis A. M. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, probavimo laikotarpiu, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas atmetė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kaltinamajam, padaręs išvadą, kad nuteistojo padaryti pažeidimai yra pavieniai, nesistemingi, nuteistasis daro išvadas, stengiasi resocializuotis, ir nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės vis dar yra galimas. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo arba buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, yra tik iš dalies darbingas, nurodė, jog laikysis visų teismo jam nustatytų pareigų. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. M. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, dirbo, vėl ketina įsidarbinti, teigia nebevartojantis alkoholio. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė ir elgesys po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti A. M. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Be to, kaltinamasis turi pareigą išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, todėl realiai atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nedirbdamas šios pareigos iš esmės vykdyti negalėtų, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. M. taikomas iš eilės antrą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda maksimaliam įstatyme nurodytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo paskirtas įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš A. M. priteisti 104,07 Eur už nukentėjusiojo D. U. gydymą (t. 1, b. l. 177-178).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis D. U. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo A. M. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, duomenų, kad dalis ar visa žala yra atlyginta A. M. nepateikė, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. M. priteistina 104,07 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos – paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi paskirtą galutinę bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 100 MGL (3766 Eur) bauda, kurios priverstinis išieškojimas jau vykdomas antstolės kontoroje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

– neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. M. 104,07 Eur (vieną šimtą keturis eurus 7 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 diską palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.