- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 2YT-657-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04177-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., A. B., S. B., S. Š.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis, veikdamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., A. B., S. B. ir S. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mama J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos sutuoktiniui R. B., palikimą priėmė ir jo turtą paveldėjo pareiškėja, kartu su jos ir palikėjo vaikais: E. P. (buv. B.), A. B., S. B. ir S. Š. (buv. B.). Pareiškėja tik dabar pastebėjo, kad nepaveldėjo dar vieno sklypo, kuriuo ji po vyro R. B. mirties naudojasi, ir kuris turėtų priklausyti R. B.. Dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biurą. Ten paaiškėjo, kad norimas paveldėti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. M. vardu. Iki mirties savo turėto turto J. M. testamentu nepaliko, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti įstatyminiai pirmosios eilės įpėdiniai, t. y. jos sūnus - pareiškėjos sutuoktinis R. B.. Po J. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą niekas nesikreipė. Kaip matyti iš gyventojų registro išrašo, J. M. jau mirė būdama našle, jos abu tėvai taip pat seniai mirę (mirties liudijimai neišlikę), daugiau vaikų J. M. neturėjo, o faktiškai J. M. palikimą priėmė jos vienintelis sūnus, pareiškėjos sutuoktinis R. B., pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis R. B. po savo mamos J. M. mirties iš karto pradėjo rūpintis ir valdyti jos likusį turtą - aukščiau nurodytą žemės sklypą: jį dirbo, deklaravo pasėlius, pievų plote ganė gyvulius, gavo išmokas. Tačiau dėl teisinio neišprusimo jis nežinojo, kad minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtino jo valios palikėjos paliktu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti kaip savo nuosavybe, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą ir manė, jog savo mamos palikimą jis jau yra priėmęs, nes žemę deklaruoja savo vardu. Kadangi pareiškėja yra priėmusi R. B. palikimą, paduodama notaro biure pareiškimą, ji kaip įstatyminė įpėdinė, turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Nė vienas iš suinteresuotų asmenų: E. P., A. B., S. B. ar S. Š. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Visiems suinteresuotiems asmenims pareiškimo kopijos bei teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo įteikti 2019-12-13.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mama J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimų kopijos, Gyventojų registro išrašas, gimimo liudijimo kopija (b. l. 8, 9, 10, 11). Byloje esantis Gyventojų registro išrašas (b. l. 10) patvirtina, kad J. M., be R. B., kitų vaikų (pirmos eilės įpėdinių) neturėjo. Pareiškėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini) ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Pas notarą pareiškėjos sutuoktinis R. B., miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarės L. V. bei Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2019-11-11 ir 2019-11-27 liudijimų duomenimis po J. M. mirties jos palikimo notaro biure nieks nepriėmė. Bylos duomenimis J. M. testamento nesudarė.
Bylos duomenimis, yra likęs šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas J. M. vardu (b. l. 16). Į šį turtą, įgydama turtines teises, pretenduoja pareiškėja. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos sutuoktinis priėmė savo motinos palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis J. M. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais (2007, 2009 m. paraiškomis žemės ūkio paramai gauti, b. l. 17-38 ir kitais).
Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, jos sūnus R. B. iš karto pradėjo rūpintis ir valdyti jos likusį turtą - aukščiau nurodytą žemės sklypą: jį dirbo, deklaravo pasėlius, pievų plote ganė gyvulius, gavo išmokas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai J. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą sutuoktinio R. B. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.