Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gegužės 12 d. profesinės karo tarnybos karys tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje, turintis jaunesnio eilinio laipsnį, nuo 2016 m. sausio 1 d. paskirtas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pėstininkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos Ugnies paramos būrio I automatinių granatsvaidžių skyriaus granatsvaidininko padėjėjo pareigas (2016-09-19 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1149 iš Lietuvos kariuomenės atleistas), nedirbantis, teistas: 2016-09-22 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal 322 str. 1 d., 323 str. 1 d., 323 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 323 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto adresu: (duomenys neskelbtini) Sunkiosios ginkluotės kuopos ugnies paramos būrio pirmojo automatinių granatsvaidžių skyriaus granatsvaidininko padėjėju, tai yra profesinės karo tarnybos kariu, jaunesniuoju eiliniu, be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybos vietą nuo 2016-07-18 08.00 val. iki 2016-08-08 17.00 val., tai yra, neatvykdamas į tarnybos vietą ilgiau negu dešimt dienų, dezertyravo.

Apklaustas teisme M. K. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį jau buvo dezertyravęs ir už tai buvo nuteistas. 2016 m. vasarą, parašė prašymą atleisti iš tarnybos, tačiau prašymas buvo ilgai svarstomas. Nuo 2016-07-18 neatvyko į tarnybą, nes jautėsi emociškai palūžęs ir negalėjo prisiversti atvykti į tarnybą. Ketino atvykti kai pasijaus geriau. Neprisimena ar apie tokią savo savijautą būtų informavęs vadovybę. Į tarnybą atvyko 2016-08-08, t.y. kai pasijuto geriau. Kadangi tai buvo jo pirmoji darbovietė, jis nežinojo, kad reikia rašyti prašymą atostogoms, todėl jokio prašymo ir nerašė. Blogos savijautos periodu buvo namuose ir į nieką pagalbos nesikreipė. Suvokė, kad elgiasi blogai, bet manė, kad pagal esamą situaciją tai geriausias ir tinkamiausias elgesys. Dalinai kaltę pripažįsta todėl, kad mano, kad tuo metu taip elgtis buvo geriausia dėl jo emocinės būklės.

Liudytojas O. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis jo buvęs pavaldinys. Į tarnybą jis neatvyko nuo 2016-06-27 iki 2016-08-08. Iš pradžių minėjo, kad serga. Birželio 29 d. informavo, kad nedarbingumas baigėsi ir jam buvo pranešta, kad privalo atvykti į tarnybą, nes bus sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš tarnybos. Tai, kad karys turi parašyti prašymą atostogauti, žinojo, nes kariui tokia informacija suteikiama. M. K. gali charakterizuoti tik kaip neatsakingą karį.

Liudytojas G. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad su kaltinamuoju susiklostę tik tarnybiniai santykiai. Kaltinamasis pasirodė kaip neatsakingas karys. Dar 2015 m. buvo kilusios problemos dėl jo pasišalinimo iš tarnybos vietos kai jis melavo, kad serga, tačiau nepateikė jokių pateisinančių dokumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, o būtent: kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadas. 2016 m. birželio 27 d. 08.00 val. profesinės karo tarnybos karys j. eil. M. K. neatvyko į tarnybos vietą. Apie tai jis pranešė aukštesniam vadui. Vėliau paaiškėjo, kad M. K. žodžiu deklaravo, jog serga. M. K. žadėjo pristatyti pažymą dėl savo nedarbingumo, tačiau taip jos niekada ir nepristatė. M. K. neatvyko į tarnybą visą liepos mėnesį bei rugpjūčio 1-8 dienomis, kuomet jų kuopa atostogavo. Jam nėra žinomos jo neatvykimo į tarnybą aplinkybės. M. K. jam apie tai nieko nepaaiškino. Nusiskundimų dėl tarnybos, santykių su kolegomis ar vadais, M. K. jam nenurodė. Kad būtų žeminamas, terorizuojamas ar pan., neminėjo. Tarnyboje M. K. nerodė jokios iniciatyvos, nesistengė. Atrodė, kad jam nerūpi tai, kuo jis užsiima. (b. l. 54-55)

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono administracijos tarnybinio patikrinimo išvada nustatoma, kad j. eil. M. K. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamos priežasties (b. l. 6-10).

2015-02-15 M. K. prisiekė Lietuvos Respublikai (b. l. 24).

2015-03-25 M. K. pateikė prašymą priimti į profesinę karo tarnybą (b. l. 47).

2015-04-28 įsakymu M. K. buvo priimtas į profesinę karo tarnybą (b. l. 48).

2015-05-12 su M. K. sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis (b. l. 49-50).

2015-05-12 M. K. (duomenys neskelbtini) bataliono vado įsakymu paskirtas į pareigas Lietuvos kariuomenėje (b. l. 51).

Karo medicinos ekspertinės komisijos M. K. pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal A sveikatos grupę (b. l. 23).

VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro raštu Nr. S3-231 nustatoma, kad M. K. turėjo nedarbingumą nuo 2016-06-27 iki 2016-07-05 ir nuo 2016-07-11 iki 2016-07-15. (b. l. 85)

Teismas pažymi, kad dezertyravimas (BK 323 str.) yra trunkamasis nusikaltimas, ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 323 str. už dezertyravimą kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ilgiau kaip dešimt dienų.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo M. K. kaltei, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagrįsti, nes M. K., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, savavališkai nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, nes jo pasišalinimas truko ilgiau kaip dešimt dienų, t. y. dezertyravo. M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 323 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

M. K. anksčiau teistas. Kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str.), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69). Psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 78, 90). Priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b. l. 77). (duomenys neskelbtini) bataliono charakterizuojamas patenkinamai (b.l.19). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam M. K. skiriama vienintelė Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo nustatytam šios bausmės minimumui.

Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad M. K. asmenybė, jo teistumas, dalinis kaltės pripažinimas, jaunas amžius, leidžia manyti, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tam tikru laiku būti namuose.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 323 straipsnio 1dalį ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2016-09-22 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nedirbant, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.