- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-682-245/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01208-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- M. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 22 d. priimtą nutarimą Nr. 93-120 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012-11-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. galutine subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2012-11-26, bausmės pabaiga – 2016-11-26.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 93-120 nutarė nuteistajam M. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis du kartus baustas drausmine tvarka, neturi specialybės, jo socialiniai ryšiai nėra pastovūs, iki sulaikymo nėra dirbęs, neturi patirties tvarkant lėšas, todėl šiuo metu M. J. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.
Šalies argumentai
M. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta ne įrodymais, bet prielaidomis. Teismo argumentai prieštarauja Teisėjų etikos kodekso nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jam yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Po gautų drausminių nuobaudų jis suprato, kad toks elgesys yra netinkamas ir pasitaisė. Po paskutinės nuobaudos gavimo praėjo beveik dveji metai. Tuo tarpu aplinkybės dėl jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo neturėjo būti vertinamos. Dėl padarytų nusikaltimų kaltę jis pripažįsta visiškai. Taigi jo asmens charakteristika yra pakankamai gera, savo gyvenimo tikslų jis gali siekti ir neizoliuotas nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
M. J. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir paremta ne faktais, bet prielaidomis nėra pagrindo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog M. J. priklauso ne žemos, tačiau vidutinės rizikos grupei – 75 balai. Taigi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi, tačiau išanalizavus teismui pateiktą medžiagą to nenustatyta.
Nors M. J. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, mokosi ir dirba, tačiau šios aplinkybės, vertinant jas visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesudaro materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis turi problemų tiek su išsilavinimu bei galimybe įsidarbinti, tiek su gyvenimo sąlygomis, santykiais su artimaisiais, lėšų tvarkymu bei emocine gerove. M. J., būdamas laisvėje, mokyklos nebaigė dėl teistumo ir nors atvykęs į pataisos namus išreiškė norą mokytis, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų įgijęs vidurinį išsilavinimą. Dirbti jis taip pat išreiškė norą dar visai neseniai, buvo įdarbintas nuo 2015-09-01, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. pabaigos. Taigi nedidelės darbinės patirties turėjimas mažina nuteistojo realias galimybes įsidarbinti ir tokiu būdu integruotis į visuomenę. Be to, socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pažymėję, jog M. J. trūksta patirties ir tvarkant lėšas. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kuris pagal finansines galimybes privalo būti dengiamas.
Apygardos teismas įvertina ir nuteistojo socialinius ryšius. Glaudūs, artimi, palaikantys santykiai su šeimos nariais, kitais artimaisiais paprastai pripažįstami veiksniu, galinčiu padėti nuteistajam sėkmingiau integruotis į visuomenę. Tačiau analizuojamu atveju matyti, jog M. J. socialiniai ryšiai nėra pastovūs, apie artimuosius nuteistasis kalbėti vengia, nors iki sulaikymo gyveno su mama, tačiau lygtinai paleistas gyventų pas močiutę.
Atkreiptinas dėmesys, jog nusikaltimą M. J. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau iki sulaikymo alkoholį vartojo padidintais kiekiais, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl alkoholio prevencijos M. J. šiuo metu nesiima. Jis bausmės atlikimo metu dalyvavo tik privalomose elgesio pataisos programose (asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai programoje ir nuteistųjų integracijos į visuomenę, adaptacijos, pataisos, nuteistųjų teisinio švietimo programoje), iniciatyvos dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose nerodo. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu M. J. turimos nuostatos iš esmės nesikeičia. Nors nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tačiau ne visada tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Be to, jis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, M. J. apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis yra linkęs manipuliuoti ir pateikti save iš geresnės pusės nei yra iš tikrųjų.
Skunde aukštesnės instancijos teismui M. J. pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog jam yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Tačiau šios aplinkybės apygardos teismui pateikta medžiaga nepatvirtina, tokių duomenų bylos medžiagoje nėra. Jei nuteistajam po skundžiamos nutarties priėmimo ir buvo suteikta besargybos teisė, tačiau tai padaryta dar visai neseniai, todėl nėra galimybės vertinti, ar nuteistasis laikosi jam suteiktos lengvatos.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.