Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 284 str. 1d. 50 MGL - 6500 lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda. Iš D. S. R. A. priteista 800 lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybei priteista 240 lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pagal LR BK 284 str. 1d.buvo kaltinamas tuo, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, 2010-01-12 apie 13.30 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kalvarijoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties - tariamai per garsiai leidžiamos muzikos, užsipuolė nukentėjusįjį R. A., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, elgdamasis ypatingai įžūliai - sugriebdamas už drabužių jį tampė laiptinėje, taip suplėšydamas nukentėjusiojo striukę, sudavė ne mažiau 6 smūgius ranka į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Nuteistasis taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, jog civilinis ieškinys nemotyvuotas , priteistas nepagrįstai, nes nuteistasis jokių smūgių nesudavė, o konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio.

Teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį, dėl ko jis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

D. S. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, 2010-01-12 apie 13.30 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, esančioje Suvalkų g. 25, Kalvarijoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties - tariamai per garsiai leidžiamos muzikos, užsipuolė nukentėjusįjį R. A., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, elgdamasis ypatingai įžūliai - sugriebdamas už drabužių jį tampė laiptinėje, taip suplėšydamas nukentėjusiojo striukę, sudavė ne mažiau 6 smūgius ranka į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog nors D. S. savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Nurodė, jog teismas kaip įrodymais nesivadovauja D. S. parodymais, kuriuos vertina kaip jo siekimą išvengti atsakomybės. Aplinkybę, kad kaltinamasis pats teigia nukentėjęs nuo R. A., apylinkės teismas vertino kaip jo gynybinę taktiką. Be to, jo parodymai yra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Ir priešingai, apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai. Apylinkės teismas konstatavo, jog netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jis parodymus davė būdamas prisiekęs bei įspėtas dėl atsakomybės, be to, tokius pat parodymus yra davęs teisme, kuomet buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Toliau apylinkės teismas nurodė, jog nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jo atžvilgiu kaltinamasis vartojo smurtą, pilnai patvirtina liudytojos J. M. bei jos sūnaus V. B. parodymai. Aplinkybes, kad ant nukentėjusiojo matėsi smurto pėdsakai, patvirtina tuoj po įvykio jį mačiusieji liudytojai policijos pareigūnai R. V., L. J., V. S. bei N. S.. Pastarieji du kategoriškai patvirtino, kad D. S. fizinį konfliktą su R. A. neigė, nurodė jam smūgių nesudavęs, teigė tik apsistumdęs. Šio pokalbio metu, pats D. S. R. A. pretenzijų nereiškė, neminėjo nieko, kad jam pačiam būtų suduoti smūgiai. Nukentėjęs nurodo, kad kuomet buvo D. S. užpultas, tam nebuvo jokio pagrindo, nes jis jau apsirengęs išeidinėjo iš buto ir užrakinėjo jo duris. Tuo metu muzika nebegrojo. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes teismas laikė įrodytomis, kadangi šį faktą patvirtina tai, kad nukentėjusysis tuo metu dėvėjo striukę, kuri jo užpuolimo metu buvo suplėšyta. Taip pat apylinkės teismas laikė, jog nukentėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina, o kaltinamojo gynybinę versiją paneigia faktas, jog nukentėjusiajam nuo D. S. smurto pavyko išsigelbėti tik liudytojai J. M. atidarius buto duris ir pradėjus raminti D. S. bei jos pagalba jam patekus į jos butą. Apylinkės teismas tai laikė akivaizdžiai įrodytu, jog būtent R. A. teko tokiu būdu gelbėtis nuo D. S. smurto, o ne priešingai, kaip teigia kaltinamasis. Išanalizavus D. S. įvykdytus veiksmus, apylinkės teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str.1d., požymiai, todėl jo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka ir štai dėl ko.

Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, pagrindinį dėmesį teikė fizinio smurto panaudojimo apimčiai, intensyvumui, tačiau neanalizavo konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo priežasčių.

Iš byloje esančios medžiagos seka, kad 2010 m. sausio 12 d. protokole-pareiškime nukentėjusysis R. A. teigė, kad jį „dėl garsiai leistos muzikos užpuolė neblaivus kaimynas D. S.“ (b. l. 1). R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, o pripažinus nukentėjusiuoju – kaip nukentėjusysis, ir D. S., apklaustas kaip įtariamasis, minėjo, kad konflikto priežastis – asmeniniai tarpusavio nesutarimai dėl pernelyg garsiai klausomos muzikos (b. l. 9-16). Tokią pačią nusikalstamos veikos priežastį šie asmenys nurodė ir apklausti pirmosios instancijos teisme (b. l. 163-165). D. S. tvirtina, jog įvykio dieną dėl pernelyg garsiai klausomos muzikos, jis kreipėsi į policiją ( b. l. 57), tačiau niekas iš pareigūnų neatvyko, todėl pats nuėjo pas nukentėjusįjį. Liudytoja J. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog jau vykstančio konflikto metu girdėjusi D. S. sakant „patylink muziką“. Patvirtino, jog nuteistasis su nukentėjusiuoju ir ankščiau konfliktuodavo dėl pastarojo garsiai leidžiamos muzikos. Minėtą aplinkybę patvirtina ir liudytojai N. S. ir V. S.. Liudytoja L. M. patvirtino girdėjusi įvykio dieną iš kažkokio buto sklindančią muzika, o ir pats R. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis garsiai muzikos klausėsi, maudydamasis duše. Iš policijos pateiktų duomenų matyti, jog R. A. jau buvo 2008-08-24 baustas pagal ATPK 183 str. (viešosios tvarkos trikdymas), tai yra už tai, jog garsiai leido muziką. Liudytoja D. M. patvirtino, jog iš R. A. buto muzika sklido ne tik įvykio dieną, tačiau ji girdėdavosi ir ankščiau, tame tarpe ir naktį, dėl ko yra kvietusi policiją.

Be to, apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kurie, anot teismo, yra nuoseklūs ir juos pilnai patvirtina kiti byloje esantis įrodymais, o nuteistojo parodymus įvertino kaip gynybinę taktiką ir siekiu išvengti atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka. Pirmiausia, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjui, tvirtino, jog D. S., sugriebęs jį už rūbų, pasakė „čia tau už muziką“ ir sudavė jam 3-4 smūgius į galvos sritį kažkur tai į pakaušį, po to į šonus sudavė dar kažkur tai 5-10 kartų. Tada pradėjo tempti jį laiptais aukštyn ir sudavė jam dar 6-7 smūgius į galvą ir šonus. Minėtas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš paminėtų nukentėjusiojo parodymų sektų, jog D. S. prieš jį panaudojo intensyvų fizinį smurtą. Anot apylinkės teismo, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina pirmiausia liudytojai J. M. ir V. B.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. M. parodė, jog kilusi laiptinėje konfliktą stebėjo per durų akutę, matė, jog D. S. muša R. A., nes šis buvo pasilenkęs, o jeigu jis pasilenkęs, vadinasi kažkas buvo. Po to juos abu išskyrė. Nepilnametis liudytojas V. B. parodė, jog pro durų akutę matė, jog laiptinėje tarpusavyje mušasi D. S. ir R. A.. Pirmas dėl muzikos R. A. užsipuolė D. S., tačiau kas pirmas tarpusavyje pradėjo muštynes, nežino. Galiausia apylinkės teismas konstatuoja, jog , neva tai nukentėjusiojo parodymus tvirtina po įvykio atvykę policijos pareigūnai R. V., L. J., V. S., bei N. S.. Liudytojas R. V. patvirtino, jog matė, jog ant R. A. smurto žymes – buvo patinusi jo lūpa. Liudytojas N. S. tvirtina, jog matė po įvykio ant R. A. veido lyg tai nubrozdinimus bei paraudimus. Liudytojas V. S. matė perbrėžtą R. A. ranką. Tačiau specialisto išvada nustatyta, jog R. A. išorinių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo nekvalifikuojamas. R. A. 2010-01-12 įvykusio įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą. Tačiau minėta aplinkybė konstatuota remiantis tik subjektyviais nukentėjusiojo nusiskundimais, o ne objektyviais medicininiais duomenimis. Iš paminėto sektų, jog jeigu tikėti nukentėjusiojo parodymais, jog jo atžvilgiu D. S. naudojo jo nurodomo intensyvumo smurtą – suduoti daugybiniai smūgiai jam į galvą ir šonus, tai sekančią dieną kūno sužalojimai jam būtų nustatyti. Tačiau specialisto išvadoje jie nekonstatuoti, todėl darytina išvada, jog ir atvykę policijos pareigūnai jų ant R. A. kūno negalėjo matyti. Liudytojų J. M. ir V. B. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu dėl konflikto kilimo, bei konflikto eigos sprendžiant D. S. kaltės klausimą yra mažai informatyvūs. Taip pat kolegijos nuomone, sprendžiant duotų parodymų patikimumo klausimą, ne mažiau svarbios ir nukentėjusiojo ir nuteistojo asmenybės. Iš Kauno apskrities VPK Prienų raj. PK viršininko charakteristikos matyti, jog policijos pareigūnas D. S. yra charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 71). Tuo tarpu R. A., nors teistumas ir išnykęs, tačiau praeityje teistas už dvi veikas, tame tarpe smurtinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, bei keturis kartus baustas už KET pažeidimus, tame tarpe du kartus už automobilio vairavimą esant neblaiviam.

Atsižvelgiant į paminėtą, visiškai kaltinimo nepaneigta nuteistojo versija, jog atėjus pas R. A. į butą paprašyti, jog šis pritildytų muziką, D. S. buvo pastarojo išvadintas „mentu“, ko pasekoje įvyko konfliktas, kurio metu, kaip nustatyta specialisto išvadoje, D. S. galimai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad D. S. dėl kokių nors priežasčių nesiskundė atvykusiems policijos pareigūnams dėl galimai jam padarytų kūno sužalojimų, dar neduoda pagrindo išvadai, jog jų nebuvo.

Nustatyta, jog pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Iš išdėstytų įrodymų seka, jog paties nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas. Nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nukreipti ne tikslu pažeisti viešėją tvarką, o nutraukti netinkamus jo veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis nuteistojo veikos aspektas.

Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymių, todėl apylinkės tesimo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, o pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o proceso išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendė:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.