Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-337-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
1A-8-337-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Pranas Šimkus, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
R., R. S.
Nukentėjusysis
N., N. L.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius, Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-337/2009

Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Bronės Vidzėnienės, Prano Šimkaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nuteistajam R. S.,nukentėjusiajai N. L.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios N. L. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., R. S. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., R. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 m. vairuoti kelių transporto priemones.

Šiuo nuosprendžiu N. L. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, iš R. S. N. L. naudai priteista 31 273, 60 Lt neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 17 d. apie 6 val. 20 min., prie namo Nr. 1, Atgimimo g., Kupiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte nurodytą reikalavimą, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui – važiuojamojoje dalyje ėjusiai N. L., automobilio nestabdė ir jos neapvažiavo, nesuvaldęs automobilio, judėdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, dešinės pusės ratais užvažiavo ant dešinio bordiūro bei žaliosios vejos ir automobilio priekinės plokštumos kaire puse partrenkė pėsčiąją N. L., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktuose nurodytus reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų N. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendį – į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones taikymo laikotarpį įskaityti laikotarpį nuo 2006-07-20 iki 2007-10-31, arba atitinkamai sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį. Teigia nesutinkantis su teismo nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės jam pritaikymo, nes taikant ją buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas formaliai BK 68 str. 2 d. reikalavimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės skiriamo laikotarpio laikėsi. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė — dokumento paėmimas. Šios kardomosios priemonės pagrindu 2006-07-20 Kupiškio raj. apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu iš jo buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas. Nors vairuotojo pažymėjimas formaliai iš jo prokuroro nutarimu buvo paimtas kitoje baudžiamojoje, kurioje jam taip pat buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 4 d., tačiau, kaip matyti iš Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2007-07-13 nutarimo turinio, kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo paėmimas - buvo siejamas su abiem jam inkriminuojamomis veikomis. Atkreiptinas dėmesys, kad toje baudžiamojoje byloje, kurioje formaliai ir buvo priimtas nutarimas paimti iš jo vairuotojo pažymėjimą, ikiteisminis tyrimas 2007-10-31 nutarimu buvo nutrauktas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jau nuo 2006-07-20 jis negalėjo naudotis specialia teise, kurią buvo įgijęs įstatymų nustatyta tvarka, nes, sutinkamai su KET 61.1 p. vairuotojas su savimi privalo turėti LR galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tuo būdu kardomąja priemone jau ikiteisminio tyrimo metu atimta iš jo teisė vairuoti transporto priemones, kad negalėtų pažeisti KET. Pasiekus šį tikslą— valstybės prievarta iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą ir tuo pačiu atėmus iš specialią teisę, kurią buvau įgijęs įstatymo nustatyta tvarka, patvirtinantį dokumentą, jau nuo vairuotojo pažymėjimo atėmimo dienos iš jo realiai buvo atimta pati speciali teisė. Apeliantas skunde teigia, kad taikant baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą specialios teisės, teismas privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad realiai ši teisė iš jo jau atimta nuo 2006-07-20 iki 2007-10-31 ir įskaityti kardomosios priemonės — vairuotojo pažymėjimo paėmimo laikotarpį į specialios teisės atėmimo laikotarpį arba atsižvelgti į minėtą laikotarpį skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, idant nepažeisti imperatyvaus įstatymo reikalavimo uždrausti naudotis specialia teise ne ilgiau nei trejų metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji N. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. S. ir skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; taip pat pakeisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, jos atlyginimą priteisiant iš R. S.. Be to, prašo išreikalauti iš VĮ Kupiškio raj. savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro jos ligos istoriją, nes jai asmeniškai šių dokumentų neduoda.

N. L. teigia, kad bausmės vykdymas R. S. atidėtas be teisėto pagrindo ir dėl to jis nubaustas neteisingai. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 41 str., 54 str. nuostatas, reikiamai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, buvo sunkaus girtumo būsenoje, anksčiau yra dalyvavęs autoįvykiuose ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl KET pažeidimo, dėl jo kaltės ji yra sunkiai sužalota ir patyrė dideles kančias. Teigia, kad nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad R. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taip pat nukentėjusioji nesutinka su jai teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir teigia, kad nustatydamas tik 34 000 Lt žalos atlyginimo sumą, teismas aiškiai nustatė per mažą žalos atlyginimo dydį ir taip pažeidė jos teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos visišką atlyginimą. Kodėl būtent tik tokio dydžio, nuosprendyje nemotyvuojama, tik nurodoma, kad 498 273,60 Lt neatitinka padarytos neturtinės žalos dydžio, tokios neturtinės žalos priteisimas neatitiktų ir protingumo, teisingumo kriterijus. Priteisdamas tokį neturtinės žalos atlyginimą, apylinkės teismas neatsižvelgė į dėl nusikaltimo jos patirtus išgyvenimus, kančias, nepatogumus ir kitas aplinkybes. Jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, gydant sužalojimą patyrė net aštuonias chirurgines operacijas, buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose ir gydymas tęsėsi ilgą laiką. Nurodo, kad ir dabar nėra visiškai pasveikusi, sunkiai valdo dešinę ranką, beveik nejaučia dešinės kojos, pastoviai jaučia skausmus, dėl to vartoja vaistus. Apeliantė pabrėžia, kad iki įvykio ji turėjusi verslą, kuris užtikrino normalų gyvenimą, o dabar verstis tuo verslu nebegalinti. Nurodytos aplinkybės neigiamai veikia jos psichinę būseną, jaučiasi pažeminta, nelaiminga, jos gyvenimas tapo nepilnavertis, skurdus.

Teismo posėdyje nukentėjusioji N. L. ir jos atstovas advokatas Alfonsas Mašalas atsisakė dalies apeliacinio skundo reikalavimų, prašė tenkinti jos apeliacinio skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos bei tenkinti nuteistojo skundą dėl baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistasis R. S. bei jo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios N. L. skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios N. L. apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai paskyrė R. S. bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliantas R. S. neginčija savo kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės, tačiau nesutinka su teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo terminu, prašo įskaityti į jos taikymo laikotarpį kardomosios priemonės – dokumento paėmimo terminą nuo 2006-07-20 iki 2007-10-31 arba sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonę R. S. pritaikė tinkamai.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių poveikių priemonių, dėl kurios pasisakoma ir skundžiamame nuosprendyje bei nuteistojo skunde, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.). Uždraudimas naudotis specialia teise – terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise (teisėmis). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį. Atsižvelgiant į tai bei į kitas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 68 str. 2 d. nuostatų, nustatė 3 metų uždraudimo R. S. vairuoti kelių transporto priemones terminą, todėl netenkintinas nuteistojo prašymas sutrumpinti jos taikymo terminą. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo prašymas į šį terminą įskaityti jam kitoje baudžiamojoje byloje taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo laikotarpį nuo 2006-07-20 iki 2007-10-31. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės nėra tapačios kardomosioms priemonėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai bei paskirtis, teisių ir laisvių apribojimo apimtys. Baudžiamojo poveikio priemonių poveikis pasireiškia tuo, kad jos suvaržo asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, teises ir laisves arba nustato specialias pareigas, kurių paskirtis daugiau auklėjamojo negu baudžiamojo pobūdžio. Kardomosiomis priemonėmis užtikrinamas įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimas procese, netrukdomas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas, užkirtimas kelio naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios gali būti skiriamos, o po to ir vykdomos, tik teismui priimant galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, o kardomosios priemonės – procesinės prievartos priemonės, įgyvendinamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl konstatuotina, kad kitoje baudžiamojoje byloje taikyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas negali būti prilyginamas BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui ir įskaitytas į jos taikymo laikotarpį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji N. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. S. ir skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusioji nebeginčijo bausmės nuteistajam paskyrimo bei BK 41 str., 54 str. nuostatų taikymo, todėl detalesnis teisėjų kolegijos pasisakymas dėl minėtų skunde ginčijamų aplinkybių nebetikslingas. Atsisakiusi apeliacinio skundo reikalavimų dėl bausmės nuteistajam, ji patvirtino savo nesutikimą su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, teigdama, kad teismas aiškiai nustatė per mažą žalos atlyginimo dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą bei nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą tenka teismui.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. L. sveikata ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, ir į eismo įvykio priežastį, ir į nukentėjusiosios skunde nurodytas aplinkybes. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajai N. L. nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą pagal duomenis, esančius byloje, taip pat į nuteistojo jauną amžių, jo darbingumą, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šio eismo įvykio metu nukentėjusioji, kaip eismo dalyvis, taip pat pažeidė KET reikalavimus. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas N. L. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

Tokiu būdu keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios N. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Bronė VidzėnienėPranas Šimkus