Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-15 · Civilinė byla Nr. e2A-439-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
e2A-439-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33756-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
OOO „ETG RUS“
Atsakovas
UAB „Didneriai“
Kategorijos
  • 2.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-439-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33756-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.26.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas teisėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) OOO „ETG RUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo OOO „ETG RUS“ ieškinį atsakovui UAB „Didneriai“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Rusijos Fedracijos įmonė OOO „ETG RUS” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Didneriai“ 2584,00 EUR žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarė su atsakovu uždarąja krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį – 20 dėžių su instrumentais, kurių bendras svoris 340 kg, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Nei sutartu terminu, nei vėliau krovinys į paskirties punktą nebuvo pristatytas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad dėl ieškovo kaltės, pastarajam nenurodžius, kad kroviniui taikoma Tranzito deklaracija „T1“, krovinio pakrovimo procesas vietoje numatyto maksimalaus vienos valandos termino užsitęsė penkioms valandoms, dėl ko atsakovas turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini), kurį pasitelkė krovinio pervežimui iš (duomenys neskelbtini), vykdymui, vietoje 15,00 EUR, 75,00 EUR atlyginimą.Dėl to atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovo atstovą, prašydamas patvirtinti papildomų 60 EUR išlaidų atlyginimo faktą, tačiau į tai ieškovo atstovas neatsiliepė. Atsakovas, pasidomėjęs ieškovo reputacijoje pervežimų srityje, išsiaiškino, jog ieškovas vengia atsiskaityti už vežimo paslaugas su kitais vežėjais. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir pagrįstai manydamas, jog su kuo nebus atsiskaityta, atsakovas atsisakė vežti krovinį į Rusiją ir paliko jį saugoti savo sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), manydamas, jog jį netrukus atsiims ieškovas ar jo atstovas. Apie tai ieškovas buvo informuotas. Be to, ieškovas yra tik krovinio vežėjas, o ne jo savininkas ir jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė prašomą priteisti žalą. Pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, visus metus nesiėmė jokių veiksmų dėl krovinio atsiėmimo iš atsakovo sandėlio, nepagrįstai apkaltino atsakovą, pavogus krovinį.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos vežimo sutarties vykdymo tvarką reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR).Ieškovas neįrodė dviejų aplinkybių: krovinio praradimo fakto ir ieškovo dėl to patirtų nuostolių. Ieškovas nėra krovinio savininkas nei jo gavėjas, o tik vienas iš kelių tarptautinio krovinio pervežimo procese dalyvavusių vežėjų. Todėl jam nesuteikiama CMR konvencijos 20 str. 1 d. numatyta teisė spręsti, ar priimti krovinį, pasibaigus minėtos normos nustatytiems krovinio pristatymo gavėjui terminams. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovui visą laiką buvo žinoma krovinio buvimo vieta ir jis neturėjo pagrindo laikyti, jog krovinys yra prarastas, taip pat turėjo galimybę iš karto po to, kai atsakovas atsisakė vežti krovinį, imtis krovinio pristatymo gavėjui veiksmų, o iš atsakovo išreikalauti nuostolius dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nuo priėmimo vežti momento iki šiol krovinys yra atsakovo dispozicijoje. Tačiau ieškovas tik 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria pareikalavo nurodyti vežimo užsakymo neįvykdymo priežastis. Iš elektroninio šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog ieškovui iš karto tapo žinoma, jog krovinys liko atsakovo dispozicijoje ir kad atsakovas atsisako vežti krovinį, ieškovui nepateikus patvirtinimo dėl papildomų krovinio pakrovimo išlaidų atlyginimo. Tačiau nepaisant to, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl krovinio atsiėmimo ir jo pristatymo gavėjui organizavimo. Nors tokios aplinkybės nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl vežimo sutarties nevykdymo, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, nesiėmė priemonių organizuoti krovinio pristatymą gavėjui, kas taip pat buvo krovinio nepristatymo gavėjui sutartyje nustatytu terminu priežastimi. Pagal CMR konvencijos 37 str. 1 d. jei nuostoliai išieškoti iš vieno vežėjo, šis turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Prašomą atlyginti žalą dėl krovinio praradimo ieškovas grindžia 2016 m. gruodžio 27 d. inkasiniais pavedimais Nr. 813356 ir Nr. 813201. Minėtais inkasiniais pavedimais nurašyta nuo ieškovo OOO ETG Rus sąskaitos OOO BT naudai pagal Maskvos miesto arbitražinio teismo bylą Nr. A40-73681/16-131-701 63986,74 rublių ir 65384,55 rublių, viso 129371,29 rublių, kas sudaro 2541,26 USD pagal pavedimo metu galiojusį USD ir Rusijos Federacijos rublio santykį. Pagal krovinį lydinčią 2015 m. birželio 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. S115042069 krovinio pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjas (duomenys neskelbtini), prekių kaina 2884,00 JAV dolerių. Ieškovo krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini) sumokėta suma pagal ieškovo pateiktus mokėjimo dokumentus neatitinka nei ieškiniu prašomos priteisti, nei minėtoje sąskaitoje – faktūroje nurodytos krovinio vertės. Ieškovo pateiktuose inkasiniuose pavedimuose nėra duomenų apie tai, kad arbitražo teismo sprendimu, kurį vykdant buvo nurašytos minėtos sumos iš ieškovo banko sąskaitos, būtų priteista krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini) iš ieškovo nuostoliai dėl krovinio praradimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. gruodžio 27 d. inkasiniais pavedimais iš jo nurašytos sumos buvo skirtos nuostoliams dėl ieškinyje nurodyto krovinio praradimo atlyginti, o minėtuose inkasiniuose pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis to nepatvirtina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas Rusijos Federacijos įmonė OOO „ETG RUS” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas visiškai ir priimti naują sprendimą OOO „ETG RUS” ieškinį tenkinti visiškai.Apeliantas nurodė, kad ieškovas elgėsi sąžiningai, norėjo sužinoti, kur yra krovinys, tačiau, sprendžiant iš šalių susirašinėjimo, atsakovas nepaaiškino, kodėl nevykdo pervežimo sutarties ir kur yra krovinys.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. gruodžio 27 d. inkasiniais pavedimais iš jo nurašytos sumos buvo skirtos nuostoliams dėl ieškinyje nurodyto krovinio praradimo atlyginti, nes krovinio vertė yra kitokia. Žala buvo padengta tik dalinai proporcingai banko sąskaitoje esančiai sumai.Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovui dar 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo žinoma, jog krovinys liko atsakovo dispozicijoje, tačiau ieškovui nepateikus papildomų išlaidų patvirtinimo liko pas atsakovą.Ieškovo veiksmais dėl krovinio atsiėmimo ir jo pristatymo gavėjui organizavimo negali būti laikomas tik 2016-02-11 kreipimasis į atsakovą su pretenzija, kuria pareikalavo nurodyti vežimo užsakymo nevykdymo priežastis bei ieškovo 2016-02-20 pareiškimas policijai, kuriame ieškovas nurodė, kad krovinys sulaikytas atsakovo. Krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė pretenziją dėl krovinio dar 2015-12-23, tačiau ieškovas tik po penkių mėnesių kreipėsi į atsakovą su pretenzija prašydamas nurodyti krovinio nepateikimo priežastis. Atsakovas niekada taip ir negavo ieškovo prašymo perduoti jam krovinį, o tariamos ieškovo pastangos domėtis krovinio likimu vertintinos kaip nesąžiningas ieškovo elgesys ir piktnaudžiavimas teise.Ieškovo elgesys neatitiko verslo subjektui keliamų padidintų rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartų. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, šalims kooperuojantis, remiantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovas galėjo atsiimti krovinį iš atsakovo sandėlio ir tokiu būdu sumažinti savo tariamų nuostolių dydį, tačiau ieškovas niekada ir nesiekė realiai atgauti krovinį. Ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, nes pateiktuose inkasiniuose pavedimuose nurodyta paskirtis šios teisės nepatvirtina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip vežimo santykius, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas CMR konvencijos 20 str. 1 d. numato, kad viso krovinio praradimu laikytinas krovinio nepristatymas arba jo pristatymas netinkamam gavėjui, arba kai krovinys nėra pristatytas per 30 dienų po sutartos pristatymo datos, arba, jei dėl termino nesusitarta, per 60 dienų nuo krovinio priėmimo pervežimui. Pagal minėtą konvencijos normą tuo atveju, kai krovinį, pasibaigus minėtiems terminams, gaus teisėtas gavėjas, jis gali jo nepriimti, nes krovinys laikytinas prarastu. CMR konvencijos 20 str. suteikia krovinio gavėjui plačias pasirinkimo teises krovinio praradimo atveju, todėl yra galimi piktnaudžiavimo savo teise atvejai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 15 d. senato nutarime Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas panašus pobūdžio ginčus, turėtų atsižvelgti ir į bendruosius sutarčių teisės principus, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, šalims kooperuojantis, remiantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais.Šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kuri įforminta kaip abiejų šalių 2015-09-22 pasirašyta pervežimo paraiška Nr.2109-201BT dėl krovinio – instrumentų, kurį sudaro 4 dėžės, kurių matmenys 205 x 150 x 90 mm, ir 16 dėžių, matmenys 305 x 150 x 120 mm, bendras krovinio svoris 340 kg, pakrovimo vietos adresas (duomenys neskelbtini), iškrovimo vietos adresas laikinojo saugojimo sandėlis (duomenys neskelbtini). Minėto krovinio CMR važtaraštyje siuntėju nurodytas (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo vieta ir data (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 23 d., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini); vežėju nurodytas (duomenys neskelbtini), krovinys perduotas vežėjui 2015 m. rugsėjo 23 d.. Važtaraštyje nėra atžymos apie krovinio pristatymą gavėjui, be to, tarp šalių nekilo dėl to, jog pervežimas neįvyko ir krovinys gavėjui nebuvo pristatytas.Šalys pripažįsta aplinkybę, kad kroviniu disponavo ir disponuoja atsakovas, kurio žinioje krovinys yra ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau atsakovas teigia, kad atsakovui paslaugas teikianti įmonė (duomenys neskelbtini) paprašė papildomai sumokėti 60 eur už transportavimo paslaugas, todėl sustabdė ginčo krovinio vežimą, nes ieškovas nepateikė užtikrinimo, kad papildomai apmokės 60 eur už muitinės dokumentų įforminimą. Atsakovas teigė, kad kilo abejonės dėl ieškovo mokumo, nes ieškovas yra laiku neatsiskaitęs su kita susijusia įmone (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentas dėl krovinio vežimo sustabdymo nepagrįstas, nes pagal abiejų šalių 2015-09-22 pasirašytos pervežimo paraiškos Nr.2109-201BT sąlygas ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už pervežimą 230 eurų per 5-7 dienas nuo krovinio iškrovimo dienos, kai bus pristatyta sąskaita ir CMR kopija su krovinio gavėjo atžyma. Šalys nebuvo susitarę, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ankstinio apmokėjimo ar kitų krovinio vežimo išlaidų apmokėjimo. Be to, atsakovo argumentai dėl ieškovo nemokumo nepatvirtinti konkrečiais įrodymais ir vertinami kaip deklaratyvūs.Atsakovo veiksmai vertintini kaip daikto sulaikymas, reglamentuojamas CK 4.299 str. Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.299 str. 2 d.). Terminas ieškovui apmokėti už vežimą ir kitas išlaidas nebuvo suėjęs, todėl atsakovo veiksmai sustabdant krovinio vežimą vertinami kaip neteisėti.Neteisėti atsakovo veiksmai nulėmė situacija, kad krovinio pirkėjas ir galutinis gavėjas (duomenys neskelbtini) šalių sudarytoje sutartyje nustatytu laiku iki 2015-09-29 sandėlyje (duomenys neskelbtini), negavo atsakovo vežto krovinio. Kaip minėta, CMR konvencijos 20 str. 1 p. krovinio nepristatymą sieja ir su termino jį pristatyti praleidimu. Krovinys laikomas prarastu, jei nepristatomas gavėjui per 30 dienų nuo pristatymo termino pabaigos, o tais atvejais, kai pristatymo terminas nebuvo suderintas, – per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį priėmė vežėjas. Jei šiems terminams pasibaigus vežėjas vis tik pristato krovinį, ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl krovinio praradimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog CMR konvencijos prasme ginčo krovinys buvo prarastas („fiktyvus krovinio praradimas“), nes gavėjui atsisakius tęsti laiku nepristatyto krovinio vežimą bei siuntėjui pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo, CMR konvencijos prasme konstatuotina, kad prarastas. Kai, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (Special drawing right, trumpinys - SDR) (CMR konvencijos 23 straipsnis).Teismai, apskaičiuodami kompensacijos vertę, turi vadovautis SDR ir valstybės, kurioje vyksta ginčas, nacionalinės valiutos santykiu teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys, tačiau pasitaiko atvejų, kai teismai konvertuoja šias valiutas pagal jų santykį, egzistavusį priėmimo vežti krovinį dienai. SDR santykį su valstybių nacionalinėmis valiutomis, įskaitant ir santykį su Euru, skelbia Tarptautinio Valiutos Fondas (Internationaly Monetary Fund). Taigi, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. vežėjas priėmė vežti krovinį, kurio bendras svoris kartu su pakuote yra 340 kg, maksimali kompensacijos už prarastą krovinė būtų 3450 Eur (340 x 8,33 x 0,797 Eur (2015 m.rugsėjo22d. 1 SDR buvo 1.21825 eurhttps://www.imf.org/external/np/fin/data/rms_sdrv.aspx). Tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti CMR konvencijoje numatytu vežėjo atsakomybės ribojimu.Prašomą atlyginti žalą dėl krovinio praradimo ieškovas grindžia krovinio gavėjo (duomenys neskelbtini) 2015-12-23 pretenziją ieškovui dėl 2884 JAV dolerių vertės krovinio praradimo, 94 JAV dolerių netesybų ir sumokėto 945 JAV dolerių atlyginimo už vežimą atlyginimo, 2016 m. gruodžio 27 d. inkasiniais pavedimais Nr. 813356 (e.b.l. 183, vertimas į lietuvių kalbą e.b.l. 186, tomas 1) ir Nr. 813201 (e.b.l. 184, vertimas į lietuvių kalbą e.b.l. 187, tomas 1). Minėtais inkasiniais pavedimais nurašyta nuo ieškovo OOO ETG Rus sąskaitos OOO BT naudai pagal Maskvos miesto arbitražinio teismo bylą Nr. A40-73681/16-131-701 63986,74 rublių ir 65384,55 rublių, viso 129371,29 rublių, kas sudaro 2541,26 USD pagal pavedimo metu galiojusį USD ir Rusijos Federacijos rublio santykį. Pagal krovinį lydinčią 2015 m. birželio 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. S115042069 (e.b.l. 5, tomas 1) krovinio pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjas (duomenys neskelbtini), prekių kaina 2884,00 JAV dolerių. Teismas sprendė, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) sumokėta suma pagal ieškovo pateiktus mokėjimo dokumentus neatitinka nei ieškiniu prašomos priteisti, nei minėtoje sąskaitoje – faktūroje nurodytos krovinio vertės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyti dokumentai nepatvirtina ieškovo reikalavimo teisės regreso tvarka reikalauti žalos už krovinio praradimą priteisimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, nors prašoma priteisti 2584,00 EUR žala yra nežymiai mažesnė už vežimo dokumentuose nurodytą prekių kainą (2884,00 JAV dolerių), tačiau ieškovo paaiškinimas, kad bankas vykdant Maskvos miesto arbitražinio teismo sprendimą nurašė nuo ieškovo sąskaitos pinigų sumas, kurios buvo banko sąskaitoje ir faktiškai nurašyta suma nurodyta inkasiniuose pavedimuose, yra nepaneigtas. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių labiau tikėtina, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad ieškovas įvykdęs Maskvos miesto arbitražinio teismo sprendimą įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakingo vežėjo (atsakovo) nuostolių atlyginimo (CMR konvencijos 37 straipsnis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: krovinio praradimo dėl atsakovo kaltės faktą, ieškovo dėl to patirtų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių. Ši išvada sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.Ieškinį patenkinus ieškovui ir atsakovo priteisiamos dokumentų vertimo, atstovavimo ir žyminių mokesčių išlaidos. Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 58,14 eur žyminį mokestį už ieškinio padavimą, 98 eur už vertimo paslaugas ir 907,14 eur už advokato paslaugas – iš viso 1064 eur. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 58,14 eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis ieškovui iš atsakovo priteisiama 1122 eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo OOO „ETG RUS“ ieškinys atsakovui UAB „Didneriai“, panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovui Rusijos Fedracijos įmonei OOO „ETG RUS” iš atsakovo UAB „Didneriai“ 2584,00 EUR žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-10-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1122 bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAlma UrbanavičienėJadvyga Mardosevič