Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria panaikintas nuteistajam R. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir jis pasiųstas vykdyti likusią neatliktą bausmės dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi R. B. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 3 metų 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant jį du kartus registruotis pataisos inspekcijoje, taip pat, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant be bausmę vykdančio organo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. Nuteistasis į pataisos inspekcijos įskaitą įrašytas nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. Bausmės pabaiga – 2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistajam R. B. panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtas draudimas išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą ir pasiuntė atlikti neatliktos 3 metų 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad R. B. nevykdė teismo skirto draudimo be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, nes be leidimo išvyko į Norvegiją, kur spalio mėnesį buvo sulaikytas Oslo mieste, todėl 2008 m. lapkričio 4 d. neatvyko į registruotis į pataisos inspekciją.

Nuteistasis R. B. pagal ekstradicijos procedūrą 2015 m. spalio 6 d. buvo perduotas Lietuvai iš Norvegijos Karalystės. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties paduoti.

Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, nes joje padarytos išvados neatitinka tikrosios situacijos. Kauno pataisos inspekcija, teikdama teismui teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, neatsižvelgė į tai, jog R. B. buvo charakterizuojamas teigiamai, vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, dirbo individualioje firmoje „T.“, mokėjo VSDF biudžetui mokesčius, išlaikė du mažamečius vaikus, nepažeidė viešosios tvarkos, nepadarė jokio administracinio teises pažeidimo ar pan. Be to, iki išvykimo į Norvegiją, buvo tiek pataisos inspekcijos, tiek ir Kauno apygardos teismo vertinamas teigiamai, kaip vykdantis paskirtus įpareigojimus, taip pat gyvenantis socialiai vertingą gyvenimą o tai matyti iš 2008 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo panaikintas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 06 val. ryto.

Gynėjo teigimu, nei pataisos inspekcija, nei teismas, visiškai nesigilino į tai, kokiu pagrindu bei kuriam laikui R. B. vyko į Norvegiją. Atkreiptinas dėmesys, kad apie šią kelionę – komandiruotę buvo pranešta telefonu inspektorei G. L., jog komandiruotė truks 3 dienas darbo reikalais, Norvegijoje. Kaip matyti iš gynybos turimų dokumentų, kurie pateikiami teismui, 2008 m. spalio 4 d. R. B. buvo gavęs iš įmonės „R. I. AS“ vadovo O. T. M. kvietimą susitarti dėl pramoninės šaldymo įrangos „M.“ pirkimo, taip pat projektavimo, montavimo, derinimo, paleidimo ir garantinės priežiūros darbų Norvegijoje. Be to, kaip matyti komandiruotės įsakyme, ji turėjo tęstis 3 dienas, taigi R. B. tikrai nesiekė ir jokiu būdu nenorėjo piktybiškai sulaužyti skirto įpareigojimo – neišvykti ilgiau nei 7 paroms iš savo gyvenamojo rajono, nepranešus pataisos inspekcijai. Ši darbo kelionė atitiko keliamus reikalavimus.

Skunde taip pat pažymima, kad, Kauno pataisos inspekcija žinojo kur yra R. B., kas matyti tiek iš Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, tiek ir iš to, kad R. R. B. apie šį faktą asmeniškai informavo lygtinio paleidimo priežiūrą vykdžiusią Kauno pataisos inspekcijos inspektorę G. L., tačiau R. B. nebuvo supažindintas su nuobauda ir neturėjo galimybės išdėstyti faktinių aplinkybių.

Gynėjo manymu, Kauno pataisos inspekcija savo teikimą grindė tuo, kad R. B. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą Norvegijoje. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamieji įstatymai galioja tik Lietuvos teritorijoje, o taip pat Norvegijos teismų sprendimai nėra pripažįstami Lietuvoje (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 365 straipsnyje), taigi iš esmės paskyrus R. B. papildomą sankciją už Norvegijoje padarytą nusikalstamą veiką, Kauno pataisos inspekcija ir teismas pažeidė vieną esminių baudžiamosios teisės principų – draudimą bausti du kartus už tą patį, nes už Norvegijoje padarytą nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundas netenkintinas.

2008 m. gruodžio 18 d., kuomet buvo sprendžiamas R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų panaikinimo klausimas, galiojusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju R. B. buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį dėl to, kad pažeidė jam nustatytą pareigą be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms, tai yra, jis išvyko į Norvegiją, kur 2008 m. spalio mėnesį buvo sulaikytas Norvegijos policijos, todėl 2008 m. lapkričio 4 d. neatvyko registruotis į pataisos inspekciją.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. Norvegijos policijos buvo sulaikytas 2008 m. spalio 16 d. ir į Lietuvos Respubliką perduotas tik 2015 m. spalio 6 d. iš Norvegijos Karalystės, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo manymu, nuteistojo sulaikymas kitoje valstybėje, yra pateisinama priežastis nevykdyti Lietuvos Respublikos teismo jam paskirtų įpareigojimų, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis išvyko į komandiruotę į Norvegiją, prieš tai informavęs jį prižiūrinčios institucijos pareigūnę, tačiau bet kokiu atveju jis privalėjo grįžti 2008 m. spalio 16 d. ir toliau registruotis pataisos inspekcijoje numatytu grafiku. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad šios pareigos jis nevykdė, o priežastys dėl pareigos nevykdymo galėtų būti pateisinamos tik tuomet, kai sulaikymas užsienio valstybėje būtų buvęs neteisėtas. Byloje tokių duomenų nėra.

Gynėjo argumentai, jog panaikinus lygtinį paleidimą R. B. tuo pagrindu, kad Norvegijoje jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu, buvo pažeistas draudimas du kartus bausti už tą patį, yra nepagrįsti. Lygtinis paleidimas – tai tam tikra sąlyginė alternatyva laisvės atėmimo bausmei ir šis institutas iš esmės tokią pat reikšmę turėjo ir 2008 metais, kuomet buvo sprendžiamas R. B. lygtinio paleidimo panaikinimo ir grąžinimo atlikti bausmę klausimas, ir šiuo metu. Visais atvejais, kai nuteistasis yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, jam skiriamos tam tikros pareigos, kurių privalu laikytis. Jeigu lygtinio paleidimo metu nuteistasis padaro tokį pažeidimą, už kurį jam kyla baudžiamoji atsakomybė, bausmės pritaikymas už padarytą nusikalstamą veiką ir lygtinio paleidimo panaikinimas nereiškia nubaudimo du kartus už tą patį. Iš vienos pusės tokiam nuteistajam kyla atsakomybė už padarytą savarankišką nusikalstamą veiką, tačiau iš kitos pusės, tai taip pat reiškia, kad nuteistasis nepateisino teismo pasitikėjimo ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį privalo atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą ir panaikino lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. B.. Jo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas palikti galioti lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.