Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjui V. L., pareiškėjo atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei, suinteresuotam asmeniui D. L.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, D. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Senelė F. L., būdama palikėjo Z. L. sutuoktinė ir pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, turėjo teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Senelė F. L. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio Z. L. mirties, pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui Z. L., senelė liko gyventi ir iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui Z. L. toliau naudojosi ir rūpinosi namu, jame esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjo Z. L. mirties likusiu turtu F. L. naudojosi kaip savu. Valdydama palikėjo Z. L. paliktą nekilnojamąjį turtą kaip jai priklausantį, F. L. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Palikėjui Z. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties F. L. ir toliau naudojosi šiais palikėjo paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad senelė F. L. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises.

4. (duomenys neskelbtini) mirė senelė F. L.. Palikėja mirė būdama našlė, turėdama sūnų J. L. (pareiškėjo tėvą). Tėvas J. L., būdamas palikėjos F. L. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turėjo teisę po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. J. L. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos F. L. mirties, pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. (duomenys neskelbtini) mirus motinai F. L., J. L. liko gyventi ir iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus motinai F. L., jis toliau naudojosi ir rūpinosi namu, jame esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos F. L. mirties likusiu turtu J. L. naudojosi kaip savu. Valdydamas palikėjos F. L. paliktą nekilnojamąjį turtą kaip jam priklausantį, J. L. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po motinos mirties. Palikėjai F. L., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties J. L. ir toliau naudojosi šiais palikėjos paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad tėvas J. L. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises.

5. (duomenys neskelbtini) mirė J. L.. Palikėjas mirė būdamas santuokoje, turėdamas sūnus: pareiškėją V. L. ir S. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). S. L. buvo nevedęs ir vaikų neturėjo. Pareiškėjas, mirus J. L., liko gyventi ir iki šiol gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Toliau naudojasi ir rūpinasi namu, jame esančiu turtu, moka už teikiamas paslaugas. Visu turtu naudojasi kaip savu. Valdydamas palikėjo J. L. paliktą nekilnojamąjį turtą, įgyvendina nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po tėvo mirties. Palikėjui J. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties pareiškėjas toliau naudojasi šiais daiktais.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus, suinteresuotas asmuo D. L. neprieštaravo pareiškimo patenkinimui, parodymus davė liudytojos M. B. ir G. A.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

1. Bylos medžiagos, pareiškėjo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. L. yra mirusiojo J. L. sūnus. J. L. su D. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė dviejų sūnų: pareiškėjo ir S. L. (mirė (duomenys neskelbtini)). S. L. vaikų neturėjo, nebuvo sudaręs santuokos. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). J. L. yra mirusiojo Z. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir mirusiosios F. L. sūnus (mirė (duomenys neskelbtini)).

2. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gegužės 4 d. išrašo matyti, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tame pačiame sklype esančių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė įregistruota Z. L. vardu nuo (duomenys neskelbtini). Šių faktų įregistravimo pagrindai: (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 307 ir (duomenys neskelbtini) m. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad notaro pavaduotojas patvirtino, kad pilietės L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), viso palikimo paveldėtojas yra sūnus L. Z. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad išduodant liudijimą kontorai buvo žinomas palikėjo turtas – gyvenamasis namas ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikta F. L. išduota (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje užfiksuota, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) (registracijos data – (duomenys neskelbtini)), ir išvardinta šeimos sudėtis, kurioje nurodyta, kad namu naudojasi jos sūnus J. L., gim. (duomenys neskelbtini) (registracijos data – (duomenys neskelbtini)), marti D. L., anūkai V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini).

3. 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės –mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). 587 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Toks teisinis reglamentavimas buvo numatytas iki priimant naują civilinį kodeksą.

4. Kaip minėta, Z. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad jo sutuoktinė F. L. mirusiojo Z. L. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus F. L., jos palikimą priėmė jos sūnus J. L. pradėdamas jį faktiškai valdyti.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

6. Mirus Z. L. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą jo sutuoktinė F. L. ir pareiškėjo tėvas (mirusiojo Z. L. sūnus) J. L. buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti asmenys būtų kreipęsi į notarinį organą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

7. Pareiškėjas nurodo, kad F. L. rūpinosi turtu (tame tarpe ir namu, esančiu (duomenys neskelbtini)), likusiu po Z. L., mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad F. L. gyveno po Z. L. mirties name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors byloje tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog F. L. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už gyvenamąjį namą, tačiau byloje dalyvaujančių asmenų teikti paaiškinimai bei parodymai leidžia daryti išvadą, kad F. L. iš karto po sutuoktinio mirties rūpinosi gyvenamuoju namu ir jį valdė kaip savo. Todėl teismas konstatuoja, kad F. L. po sutuoktinio Z. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, iš karto faktiškai pradėjusi jį valdyti.

8. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus F. L., jos sūnus J. L., kaip pirmos eilės įpėdinis, nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvas J. L. priėmė palikimą po motinos F. L. mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Kartu su pareiškimu pateiktas 1994 m. gegužės 2 d. leidimas įteisinti statinius, kuriame nurodyta, kad nuspręsta įteisinti J. L. priestatus, pažymėtus plane indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors byloje tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog J. L. po motinos mirties mokėjo mokesčius už gyvenamąjį namą, tačiau byloje pateikta pažyma apie tai, kad jis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini), dalyvaujančių asmenų teikti paaiškinimai bei parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis iš karto po motinos mirties rūpinosi gyvenamuoju namu ir jį valdė kaip savo. Todėl teismas konstatuoja, kad J. L. po motinos F. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, iš karto faktiškai pradėjęs jį valdyti.

9. Pareiškime nurodoma, kad po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. L. likusį tėvo palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti – jis rūpinosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl J. L. likusio palikimo priėmimo nei pareiškėjas (mirusiojo sūnus), nei suinteresuotas asmuo D. L. (sutuoktinė) nesikreipė.

13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų (pažymą apie deklaraciją, sąskaitas, mokėjimus už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini)) bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus, daro išvadą, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvo J. L. mirties likusį palikimą priėmė, jį pradėjęs iš karto faktiškai valdyti kaip savo.

14. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad juridinių faktų nustatymas reikalingas įgyvendinant paveldėjimo teisę, todėl teismas pareiškėjo pareiškimą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

1) F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Z. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

2) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

3) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti, siekiant pareiškėjui V. L. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.