Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-515-951/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58778-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-515-951/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58778-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei R. V.,kaltinamajam M. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2010-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 187 str. 3 d. (4 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2 veikos), 178 str. 2 d. (3 veikos) 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2010-10-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d. galutine subendrinta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str., atidėtas 2 metams; 3) 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 5 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (5 veikos), 22 str. 1 d., 24 str. 1 d., 182 str. 2 d. galutine subendrinta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2012-05-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 140 str. 1 d. (2 veikos), 187 str. 1 d. (2 veikos), 145 str. 1 d. (2 veikos), 165 str. 1 d. (2 veikos) galutine subendrinta 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2018-02-20 paleistas iš pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2018-12-12 apie 15.30 val. viešoje vietoje – prekybos centre „Saulės miestas“, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 109, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu - spirdamas koja vieną kartą S. B. į sėdmenų - šlaunies sritį, po ko S. B. griuvo ant žemės, ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad minėtą dieną buvo su draugais prekybos centro „Saulės miestas“ picerijoje. Einant lauk iš prekybos centro, romų tautybės asmenys kažką pasakė. Jis atsisuko, paklausė, ko nuo jo nori. Pasakė, kad einam į lauką ir jį supjaustys. Buvo išgėręs, paleido telefoną, o S jo telefoną sutrypė ir šalinosi iš įvykio vietos. Pirmame pranešime apie įtarimą nurodyti romų tautybės asmenys melavo, jis netrenkė nukentėjusiajai į pilvo sritį. Buvo pristatęs dokumentus, kad telefonui padaryta žala. S. piktybiškai jį sutrypė. Jis įspyrė S. į koją. Gailisi dėl nesuvaldytų emocijų. Viską lėmė alkoholis. Replika buvo gruboka, nežino, kas jam nušvito. Paleido telefoną, S. jį sutrypė, padarė jam žalą. Nusprendė ją sustabdyti spirdamas į koją. Dėl sukelto skausmo gailisi. Blaivus būtų elgęsis kitaip, kitaip ją stabdęs. Tos dienos faktas, kad, jei būtų grubus antžmogis, tai jau būtų ko nors prisidirbęs kavinėje. Gaila, kad kameros neįrašo garso, tik vaizdas. Girdėtųsi, kad jie pirmi jį užkabino. Gailisi. Turi ligotą mamą, kuria rūpinasi. Prieš metus laiko išėjo iš pataisos namų. Sutinka, kad S. nuo spyrio galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, bet minimalus, nes nebuvo stipriai spirta. Ji šalinosi, todėl bandė ją sulaikyti. Nuo jo spyrio nukentėjusioji griuvo. Buvo pašalinių žmonių. Sutinka, kad buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, labiausiai gailisi dėl vaikų. Registruojasi darbo biržoje, neakivaizdžiai dirba darbus, kuriuos randa, ieškosi pastovaus darbo. Jo mama yra antros grupės invalidė, jos darbingumas yra 40 proc. Mama serga šizofrenija, kartais užsimiršta, reikalinga priežiūra. Ji dėl jo pergyvena, dėl to dar labiau atsiliepia sveikatai. Mamai padeda, ją prižiūri. Sukčiavimai yra tolima praeitis. Prieš metus buvo teistas dėl viešos tvarkos pažeidimo. Neturi problemų su alkoholiu. Buvo tokia situacija, į kurią teismas atsižvelgė ir jam skyrė minimalią bausmę. Peržengė savigynos ribas. Taisosi. Neina ir neužkabinėja žmonių. Labai gailisi, kad taip išėjo. Pasižada ateityje visiškai atsisakyti alkoholio. Yra paprastas pilietis, padeda mamai, stengiasi kitaip žvelgti į gyvenimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neatsimena, kokia diena buvo, galimai prieš jos gimtadienį, dienos metu, buvo šviesu. Buvo su dauguma draugų, t. y., broliu A. A., seseria V. A., broliu D. B., Š. A. (sesers Veros vyras), K. A. (16 metų), E. A. (vyras jos, šviesaus gymio), dar buvo G (5 metų) ir J (13 metų). Tai visi, kurie buvo. Banke buvo Š., o jie sėdėjo ant suoliuko netoli banko, kiti stovėjo. Kalbėjosi visi, ėjo pro šalį du vyrai ir šviesus vyras pradėjo jiems sakyti - čigonai, ko jūs žiūrit. Jis pirmas pradėjo konfliktą, jie į jį nežiūrėjo. Jos brolis pradėjo atgal jam sakyti, kad nesikabinėtų ir eitų, o kai brolis pradėjo sakyti, jis pradėjo prie jų šokinėti. Kažkokia lietuvė moteris kelis kartus jam sakė, kad eik, nesikabink. Jis kelis kartus vis nueidavo, bet grįždavo atgal. Jie pradėjo sakyti, kad kviesis policiją. Visi taip sakė, ir praeiviai sakė. Jis pradėjo šokinėti prieš jos brolį A., tada D. B. irgi šokinėjo prieš jį. Bet kumščių nebuvo, tik žodžiai, jie nesimušė. Staiga ant grindų pamatė telefoną, bet kas ten paleido ir į ką, nematė. Kad paleido tas šviesus vyras, nematė. Ant telefono ji nelipo ir netrypė. Jis pats jį sudaužė. Tada ji norėjo išsikviesti pagalbą, nes buvo baisu, bėgo prašyti kokių žmonių, kad kviestų, apėjo suoliuką ir staiga pajuto spyrį į užpakalį, ji nuo spyrio nugriuvo. Ji net nematė, kas jai spiria, nes buvo iš nugaros. Griuvo ant grindų ir nematė, kas buvo toliau. Atsistojo, tiksliau ją pakėlė K. ir pasodino ant suoliuko. Ji nebematė, kas toliau vyksta, nes labai skaudėjo, sėdėjo ant suoliuko. Ji tik žino, kad jos vyras sudavė tam vyrui, gynė ją. Bet ji to nematė, nes nežiūrėjo. Jai tik taip sakė kiti. Buvo didelis triukšmas, visi šūkavo, buvo apsauga, liepė ramintis. Ar dar kas sudavė tam vyrui, kuris jai spyrė, ji nežino, nes nematė. Ją po visko nuvežė į ligoninę, apžiūrėjo ir paleido. Jokių rimtų sužalojimų nepadarė, mėlynių nebuvo, niekur nesigydė. Po to, kai jai įspyrė, nelabai ką ir matė, nes jai skaudėjo, kažkodėl pilvą, gal nuo streso, nes labai išsigando. Civilinio ieškinio nereiškia, žalos atlyginti neprašo. Taikytis irgi nesutinka, atsiprašymo nereikia, nes nenori akyse matyti. Sutinka būti pripažinta nukentėjusiąja. Po Naujų metų su vyru išvyksta į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena. Retai kada atvažiuoja į Šiaulius (1 t., b. l. 77-80).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas buvo dienos metu prieš šventes, kai pavakarei atėjo su kitais romais į Šiaulių banką, esantį „Saulės mieste". Broliui A. B. reikėjo į banką. „Saulės mieste" buvo D. B., S. B., A. Š., S. vyras E., R. M. (K. vyras, žentas), dukra K. A. (16 metų) ir jos nepilnamečiai vaikai G. (5 metų), V. (6 metų), J. (13 metų). Pati buvo nuošalyje, šnekėjo telefonu. Girdėjo garsus, triukšmą, šauksmą jų vyrų balsų. Baigė kalbėti, nuėjo prie saviškių, pamatė du vyrus, kurie kėlė triukšmą, priešais šokinėjo. Viskas buvo žodžiais, nueidavo ir vėl ateidavo. Pamatė, kad tas pats pagrindinis laikė telefoną ir metė į A., bet nepataikė, praskrido pro šalį ir krito ant žemės. Niekas nelipo ant telefono ir nemetė atgal, to nematė. S nelipo ant to telefono. Tada S, nežino kodėl, bėgo šonu ir tas vyras jai spyrė, nepamatė, kur jai pataikė, bet S. nugriuvo ant žemės. Dukra K. pribėgo ir ją pakėlė, kilo didelis triukšmas. Ir tada S. vyras, gindamas žmoną, davė tam vyrui atgal. Nelabai žiūrėjo, kas dar jį mušė, bet matė, kad mušė tik S. vyras. Tada apsaugos darbuotojas juos skyrė, neleido muštis. Dar buvo triukšmas, žodžiai, keiksmažodžiai. S. vyras užstojo žmoną, ir gerai padarė. Jie neužsikabino, jų vyrai konflikto nepradėjo. Iš jų gal D. šustresnis, kiti visi ramūs ir nekonfliktuoja. R. iš viso nelindo, sėdėjo ant suoliuko ir nesikišo. Kiti jų vyrai pasiginčijo, pašokinėjo, bet niekas nesimušė. Jie visi buvo blaivūs. Pati iš viso negeria. Nebūtų tas vyras S. spyręs, nieko ir nebūtų buvę. O telefoną tas vyras pats sudaužė, metė pats į žemę. Niekas jo netrypė. Pati nenukentėjo, jokių smūgių negavo, pretenzijų niekam neturi. Jos vaikai nepilnamečiai, pageidauja, kad vaikai nebūtų apklausti, bent mažieji, K., jeigu reikės, atvyks, bet ji augina mažą vaiką. Jos vyras R. irgi ateis (1 t., b. l. 91-94).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš porą savaičių, dienos nepamena, buvo gal apie 15-16 val., buvo su kitais romais, t. y., D. B., E. A., V. A., S. B., Š. A., K. A., R. M. ir mažamečiais V. vaikais (galėjo būti 3), „Saulės mieste". Š. A. su V. ėjo į „Šiaulių banką", o jie sėdėjo ant suoliuko, kiti stovėjo šalia, netoli banko. Pro šalį ėjo du vyriškiai, vienas šviesus, kitas tamsesnis, rūbų nepamena. Abu buvo išgėrę, ėjo pro šalį ir juos užkabino žodžiais, vadino „čigonais", juos keikė, ką tiksliai sakė, nepasakys. Patys pirmi konflikto nepradėjo, nieko jiems nesakė ir neužkabino. Tada šviesus vaikinas, kuris pagrinde kabinėjosi, juos visaip vadino, jie pradėjo atgal jam atsakyti, tai vienas, tai kitas, sakė, kad kvies policiją. Kilo triukšmas, sustodavo žmonės pažiūrėti. Tas vyras kelis kartus vis nueidavo, bet vėl grįždavo, bet jis tai darė pats, pats norėjo vėl kabintis. Jie jam nieko nebesakė, galvojo nueis, bet jo neatsikratė. Tokia lietuvė moteris su šaliku jam vis sakė, kad jis nesikabintų, kad eitų šalin nuo jų, ji kelis kartus jo prašė, bet jis vėl grįždavo. Tada tas vyras, kai vėl grįžo, stovėjo į jį priekiu, žiūrėjo į jį ir į jį metė savo telefoną, bet nepataikė, ir telefonas nukrito ant žemės. Tada paėmė telefoną nuo žemės ir metė į jį atgal, bet irgi nepataikė, telefonas nukrito ant žemės. Kai paėmė to vyro telefoną, nežiūrėjo, ar jau buvo suskilęs, galimai jau buvo sudužęs. Kiek matė, niekas nelipo su kojomis ant telefono, jo netrypė, nes jis labai staigiai jį metė atgal į jį. Telefoną pasiėmė nuo žemės. Tada staiga pamatė, kad S. guli ant žemės, nes tas vyras regis jai spyrė, bet gerai to nematė, ir kur jai pataikė, pasakyti negali. Prie to vyro tada pribėgo S. vyras E. ir jam sudavė kumščiais, kiek kartų sudavė, nepasakys, bet ne vieną smūgį, o kelis. Jie į banką beveik įgriuvo abu. S. vyras sudavė jam už tai, kad jis spyrė S, jis gynė žmoną. S. buvo susiėmusi už pilvo, sakė, kad skauda. Tada apsaugos darbuotojas juos išskyrė, visus ramino, ir daugiau nieko nebuvo. Pasakė, kad iškvietė policiją. To vyro tamsesnis draugas nieko nesakė, jis buvo vyresnis, kaip tik tą šviesų vyrą traukė nuo jų tolyn, bet tas nesiramino. Jokių muštynių daugiau nebuvo ir jie nė vienas nesimušė. Visi buvo blaivūs. Atvyko policija ir visus juos atvežė į komisariatą. Pats nenukentėjo, jam iš telefono nepataikė, ir jis tam vyrui irgi nepataikė. Jokių pretenzijų jam neturi, nieko jam iš jo nereikia, būti pripažintas nukentėjusiuoju atsisako. Labai nenori daugiau čia vaikščioti (1 t., b. l. 97-100).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neseniai čia buvo, prieš šventes, dienos metu, buvo „Saulės mieste" su broliu A. B., sese V. A., kita sese S. B., jos vyru E. A., Veros vyru Š. A., R. M., Veros vaikais: K., J., G. ir V.. G. ir V. mažiukai, K. 16 metų, J. 13 metų. Š. ėjo į banką su V., o jie jų laukė netoli banko, praėjime. Buvo su juoda sportine kepure, pilkomis kelnėmis, juoda striuke. Pro juos ėjo du vyrai, vienas šviesus ir be plaukų, kitas tamsesnis. Abudu buvo girti. Jie pradėjo jiems sakyti, ko čia žiūrit „čigonai", reikia jus užmušt ir t. t. Pro juos ramiai nepraėjo. Tie vyrai juos užkabino. Tas vyras vis nueidavo ir grįždavo, jo draugelis kvietė eiti šalin, bet jis vis pareidavo. Bet jie nieko tam vyrui nesakė, galvojo, kad nueis ir viskas. Tas vyras priėjo prie jų, tada leido telefoną į A, bet į A. nepataikė. Telefonas nukrito ant žemės, jo niekas nemynė, jis tai tikrai nemynė. Nematė, ar sudužo. Tas vyras pats pasiėmė telefoną nuo žemės ir sakė, kad jie sudaužė jo telefoną. Tada matėsi, kad sudužęs ekranas. Tas vyras pats jį sudaužė. Tada jau pradėjo irgi koliotis necenzūriniais žodžiais: „žertva, pideras ir t.t.". Sutinka, kad pasikoliojo, ar kiti iš jų koliojosi, negali pasakyti. Moterys šaukė, triukšmas buvo. Daug žmonių susirinko, žiūrėjo, kas darosi. Kažkokia moteris gražiai apsirengusi, su šaliku, bandė tą vyrą nuvesti, sakė eiti nuo jų šalin, bet jis nėjo ir toliau koliojosi. Jie pašokinėjo aplinkui, bet niekas nesimušė. Nematė, kaip tas vyras spyrė S. ir kur pataikė, jam tik paskui pasakė. Pamatė, kad E., S. vyras, puola jį mušti kumščiais, ir jie tai darė beveik banke. Paskui suprato, kad E. sudavė jam, nes gynė žmoną, nes tas vyras spyrė S. Kiek kartų sudavė, nematė, apsauginis išskyrė ir neleido muštis. Liepė ramintis, ir daugiau niekas nesimušė. Pasakė, kad atvažiuoja policija ir viską išsiaiškins. Jis pats tam vyrui nesudavė, niekas su juo nesimušė, tik E, gindamas žmoną. Buvo triukšmas, nes koliojosi, sutinka, kad koliojosi. Atvyko policija ir juos visus išsivežė. To pagrindinio vyro draugas jiems nieko nesakė, nesimušė. Tas vyras pats sukėlė konfliktą, galėjo ramiai nueiti, bet nėjo, pats kabinosi. Nenukentėjo, smūgių negavo, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 104-107).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kada buvo įvykis, neatsimena. Dienos ir laiko neatsimena, buvo visi, gal 12 ar 13 dieną, buvo banke „Saulės mieste", „Šiaulių banke". Tėtis, mama, jos sugyventinis, teta, tetos vyras, ir dar buvo dėdė D. Jie sėdėjo visi ir laukė, kol perves pinigus. Eidami girti asmenys prie jų prisikabino, pasakė „čigonai" ir t.t., tėtis sakė, neprasidėkit, eikit į šoną, jie vis tiek pradėjo šokinėti, buvo du vyrai, visi ten norėjo muštis, norėjo mušti dėdę. Buvo apsaugininkas, kuris neleido muštis, po to jisai metė telefoną, toks jaunas. Jisai norėjo pataikyti į jos tetą, trenkė jai su koja į pilvą, po to iškvietė policiją, kuri juos išvežė, o tetą į ligoninę. „Šiaulių banke" buvo, ėjo du vyrai ir prisikabino. Buvo žodžiai „čigonai", jūs Šiauliuose negyvensit, tiksliai nežino. Kai šokinėjo ant jos dėdės, sakė: „pist nachui, tu čia negyvens". Tų žodžių neklausė, ji gynė tėtį. Ji matė, kaip trenkė tetai į pilvą, ji nuėjo ir ją apkabino. Pirmi prisikabino tie vyrai. Jie šokinėjo ant dėdės, kad susimuštų. Jie norėjo muštis. Nieko nepadarė, nes jie gynėsi. Buvo truputį išgėrę, bet nekreipė dėmesio. Ėjo link dėdės, jie ten nesimušė. Jie pasakė, kad neprasidės, vadinosi tik žodžiais. Paskui tas vyras metė telefoną, pataikė į dėdę, gal į koją, gerai nematė. Telefonas atsitrenkė gal kažkur į koją, tas dėdė nieko nedarė. Tą telefoną tas vyras pasiėmė ir su koja sutrypčiojo, pradėjo daužyti, jisai jiems sakė, jūs dabar sumokėsit 300. Neatsimena, prie ko jis nukrito, prie dėdės, ant žemės. Paskui tas vyras pasiėmė ir pats sutrypčiojo bei pasakė, kad jūs kalti. Jos dėdė gynė kitą, o kai metė telefoną, dėdė nepastebėjo. Paskui, kai paėmė, pats sutrypčiojo, pasakė, kad mokėsit. Jos dėdė telefono nepastebėjo, nieko nepadarė. Pirmiau buvo trenkta į pilvą. Paskui telefonas. Kai S. pastūmė savo vyrą, kad nesimuštų, tas vyras su koja jai trenkė. Ji atsisėdo ir pradėjo verkti. Daug dalykų nebeatsimena. Jai trenkė su pėda. Ji ėjo jos guosti. Tada tik matė, kad ėjo tas telefonas, kaip jis metė į dėdę, jisai jo nepastebėjo. Tas pats žmogus spyrė tetai, tas pats metė telefoną. Buvo du vyrai, o jų buvo daug. Buvo apsaugininkas, atvažiavo policija. Telefono iš jų niekas nepaėmė, to nematė. Telefonas buvo to vyro rankose. Pats metė, pats pasiėmė ir sakė, kad mokės. Kai spyrė tetai, tetos vyras norėjo muštis, bet apsaugininkas neleido. Jis norėjo mušti tą vyrą, kuris jai trenkė. Ji gerai nematė, gal buvo prisilietimai, gal ir ne. Nematė, ji buvo prie jos. Tetai skaudėjo, ji sakė, kad labai skauda. Po to atvyko policija, o teta su jos mama išvažiavo į ligoninę. Ji buvo su savo broliukais ir sesyte, R, ir liko „Saulės mieste" (1 t., b. l. 112-114).

Liudytojas Š. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš gerą mėnesį, prieš šventes, buvo banke „Šiaulių bankas" „Saulės mieste". Buvo visi, jis, A. B., D. B., K. A., V. A., R. M., S. B., jos vyras E (pavardės nežino), jo sūnus J., 12 metų, ir daugiau neatsimena. Pats nuėjo į banką pažiūrėti, ar yra pinigai. Vienas pats nuėjo, visi liko prie banko. Būdamas banke, išgirdo triukšmą, balsus, galvojo, kas čia darosi. Išėjo iš banko, pamatė, kaip du vaikinai puldinėjo jo artimuosius, tie vaikinai pradėjo konfliktą. Vadino juos „čigonais", „žertva", vartojo daug keiksmažodžių. A. sakė jiems iš čia eiti, kad nepristotų. Jisai vėl koliojosi, tas kitas aukštesnis vedėsi, paėmęs už rankos. Jisai vėl puldinėjo. Tada tas vyras paėmė telefoną ir metė į A., bet nepataikė, pralėkė pro šalį. Nukrito ant žemės. Nematė, kad būtų, kas lipę ant telefono, tas vyras jį pasiėmė pats ir pradėjo sakyti, kad S. sudaužė telefoną. Jinai buvo šalia to telefono, todėl taip ir sakė. Bet ji telefono nemynė. Kad jis pats būtų lipęs ant telefono, nepastebėjo, nes jų buvo daug. Buvo būrys, šurmulys. Tada tas vyras S. įspyrė į šoną, ar nugriuvo, nematė. Atrodo nugriuvo. Tada S. vyras puolė ant to vyro ir už S. sudavė, bet, ar pataikė, nematė. Jam rodos nepataikė, bet gerai nematė. Atėjęs apsauginis ramino, bet jie nieko nedarė. Jis iškvietė policiją. Atvyko daug policijos ir tuos du vyrus išsivežė. S su V važiavo į ligoninę, nes labai skaudėjo šoną. Paskui atvažiavo į policiją. Jis pačios pradžios nematė, nes buvo banke. Už kelių minučių išėjo iš banko. Daug žmonių stovėjo ir viską žiūrėjo. Jis pats jokių smūgių negavo, niekam nesudavė. Tas vyras telefoną sudaužė pats, o S. ant jo neužlipo (1 t., b. l. 117-120).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš kokį mėnesį, dienos nepamena, dienos metu jie buvo prie „Šiaulių banko". Laukė Š. A., jis buvo banke. Stovėjo ir sėdėjo prie pat banko. Jų buvo daug, jis, R. M., jo žmona S. B., K., Š., V. A., Deividas ir A. B.. Dar regis buvo mažiukai V. vaikai. Ėjo pro šalį du „bachūriukai", pradėjo juos žodžiais vadinti „čigonais", visaip negražiai sakė, kad reikia juos daužyti. Jis sakė, kad eitų ir nesikabintų. Tas aukštas vyras prie jų šoko. Tas, kuris mušė jo žmoną. Jis šokinėjo prieš juos, jis metė savo telefoną į A., ar pataikė, nematė. Telefonas krito ant žemės. S. jo nemynė, ji ėjo šonu, kaip tas bachūras davė jai iš kojos į šoną ar pilvą, gerai nespėjo pamatyti. Ji nugriuvo, pradėjo verkti. Nematė, ar telefoną pasiėmė tas vyras, bet pamena, kaip sakė, kad jie sudaužė jo telefoną. Niekas iš jų ant telefono nelipo ir jo nedaužė. Kai jis spyrė jo žmonai, puolė link jo ir sudavė kokius keturis kartus į galvos sritį. Jis jam nepataikė, bandė gintis, bet smūgių nesudavė. Jis gynė žmoną, nes kiekvienas taip elgtųsi, kiekvienas vyras taip darytų. Dėl to sudavė, kitaip nebūtų jam davęs, nebūtų prie jo lindęs. Kodėl jis spyrė jo žmonai, nesuprato, ji nieko jam nesakė ir nepadarė. Apsauginis juos išskyrė, paskui atvažiavo policija, jį išvežė. O jie taip pat atvažiavo į policiją. Jo žmona važiavo į ligoninę, nes jai labai skaudėjo. Apžiūrėjo ir paleido. Jis nežino, ar jai buvo mėlynių, jie negali žiūrėti į moters kūną. Jis pripažįsta, kad sudavė tam vyrui, gindamas žmoną. Jis buvo su draugu, tas draugas prie jų nesikabino, jis norėjo nusivesti jį nuo jų. Įvykį matė daug žmonių, kurie stovėjo ir žiūrėjo, buvo triukšmas (1 t., b. l. 123-126).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gruodį, prieš šventes, dienos metu, buvo prie „Šiaulių banke", esančiame „Saulės mieste". Buvo jis, E. A., S. B., V. A., Š. A., A. B., D. B., K. A., keli mažiukai V vaikai, regis J.. Š. ir V. A. buvo banke, regis ir J. su jais buvo. O jie laukė prie pat banko, prie suoliuko. Praėjo du vaikinukai, vienas šviesus, kitas tamsesnis. Tas tamsus praėjo ir viskas, o tas šviesus apsisuko ir A. B. pradėjo sakyti, ko čia žiūri, kas nepatinka. A. nieko nesakė ir nežiūrėjo, jie tarpusavyje kalbėjosi. Kai pasakė, kad eikit toliau, jie kaip ir ėjo, bet tas šviesesnis vėl grįžo ir kabinosi prie A. Jis ėjo prie jo muštis, bet A. atsistojo nuo suoliuko ir pasitraukė, kad nebūtų muštynių. Jie vėl nuėjo, bet matyt persigalvojo ir vėl grįžo, tada jau kabinosi žodžiais prie visų, vadino visaip, koliojo. Tamsesnis nieko nesakė, abu buvo girti, prašė jų, kad eitų tolyn. Bet jie nėjo, tas šviesus buvo pagrindinis. Tas tamsus jį nuo jų patraukdavo. Paskui tas priėjo prie A., kuris stovėjo jam už nugaros. Tada stovėjo netoli aukso parduotuvės, o A. stovėjo toliau, ir tas vyras metė savo telefoną į A.. Nepastebėjo, ar pataikė A, buvo į jį nugara. Telefonas nukrito ant žemės, tas vyras pats priėjęs patrypė kojomis ant savo telefono. Jis tai matė labai gerai, nes viskas buvo prie jo. Telefoną jis pats trypė, ne jie jį trypė. Paskui jis pasiėmė telefoną nuo žemės, ir šaukė, kad jie sudaužė jo telefoną, kad už jį sumokės. S. stovėjo už suoliuko, jinai gal norėjo eiti į banką, tačiau ji atsidūrė prie to vyro ir jai spyrė iš kojos, kiek matė į pilvą pataikė. Ji nugriuvo ant žemės. Tada S. vyras, E., puolė prie to vyro ir sudavė kelis smūgius į galvą. Jis gynė žmoną, nes kiekvienas taip darytų. Jis irgi taip darytų, juk mušė moterį. Dėl ko tas vyras spyrė S., nežino, ką jis galvojo, neaišku. Apsauginis skyrė, neleido jiems muštis, visus ramino. Jie pradėjo daug šaukti, kad muškim „čigonus" lietuviai, ko jūs stovit. Tada atvyko policija ir juos abu išvežė. Išvežė ir D, nes jis irgi labai koliojosi, biški jam su nervais negerai, nes jis irgi šūkavo. Visus išvežė į Purienas, S. važiavo į ligoninę, patikrinti. Paėmė vaikus, K. ir išvažiavo namo. Jis pats labai nenorėjo dalyvauti tokiame įvykyje, nes nesmagu, niekur nelindo (1 t., b. l. 129-132).

Liudytojas S. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praeitą trečiadienį, gruodžio 12 d., dienos metu, apie 15.30 val., dirbant apsaugos darbuotojo pareigose, per radijo ryšį gavo pranešimą, jog prie „Šiaulių banko", „Saulės miesto" viduje, vyksta muštynės. Atėjo į vietą ir praėjimo galerijoje pamatė, kad tarp „Šiaulių banko" ir „Rituals" parduotuvės vyksta romų asmenų grupės konfliktas su dviem neblaiviais vyriškiais. Konflikto pradžios nematė ir negirdėjo, kas pirmas pradėjo. Aiškinantis aplinkybes, tiek su lietuviais, tiek su romais, kiekvieni aiškino savo tiesą, tai yra, kad nieko nesakė ir nedarė, o lietuvis aiškino, kad jį užkabino romai. Kiek spėjo suprasti, adekvačiau elgėsi romai, moterys gal mažiau adekvačios, šaukė be reikalo. O lietuvis buvo neblaivus ir įžūlus, necenzūriniais žodžiais koliojo romus „čigonai okupavo", „reikia užmušti juodus" ir pan. Jis svaidėsi rasistiniais pasisakymais, įžeidimais. Jaunesni romai atsakė panašiai, bet be rasistinių pasakymų, o pagal „zonos" kalbą. Pasivedė abu lietuvius į šoną, ramino, kad nebūtų muštynių, liepė skirstytis. Tada pamatė, kad atsiranda vis daugiau romų, nes dalis jų prieš tai buvo banke, stovėjo eilėje ir nesimatė. Iš viso romų galėjo būti virš 10, čia su moterimis, buvo 6-7 vyrai, apie 3-4 moterys ir keli vaikai. Kažkaip suvokė, kad romų daug, kad bus bėdos su jais, o lietuviai tada apsiramino. Liepė ramintis romams, tylėti ir nešaukti. Jie aprimo, pakluso, bet moterys klykė ir šaukė, nesiramino, viena per kitą šaukė. Vienas buvo vyresnis romas, liepė jam raminti savo moteris, bet nelabai pavyko. Kol jis šnekėjo su juo, tuo momentu pro jį iš už nugaros praskrido telefonas, ir krito ant žemės. Į nieką tas telefonas neatsitrenkė ir krito ant žemės palei kojas. Nebent kliuvo į kurio nors romo batus, bet nėra tikras. Jeigu gerai matė, vienas iš romų paspyrė telefoną koja, bet tada kitas romas pagriebė tą telefoną ir metė atgal tam lietuviui vyrui. Nepataikė, telefonas krito ant žemes. Viskas tuo momentu įvyko staigiai, sunkiai sureagavo, bet mano, kad buvo būtent taip. Tada jis vėl ant romų užrėkė, kad ramintųsi, tik vienas, kažkuris iš jų, su sportine kepure, kažką garsiai kalbėjo, bambėjo. Kol jį ramino, nematė, kas vyksta už nugaros, tik atsisukęs pamatė, kaip jauna romų mergina apibėgo aplink suoliuką ir tas šviesių plaukų lietuvis prišoko prie tos romės ir jai spyrė, kur pataikė, nematė. Ji griuvo ant žemės ir jis pats išsitiesė ant grindinio. Tada vienas su romais buvęs šviesaus gymio vaikinas, mažesnio ūgio, jaunesnis, su mėlyna striuke šoko ant to šviesaus lietuvio ir smūgiavo jam į galvą. Šoko tarp jų į tarpą, visi įvirto į banko patalpas, kol tarp jų įsibrovė, lietuviui kliuvo keli smūgiai. Įsibrovęs tarp jų, lietuvį nustūmė į šoną, ir išskyrė. Tas vyras, buvęs su romais, mėgino dar taikyti kumščiu lietuviui, bet dalis smūgio kliuvo jam. Smūgis buvo silpnas, ne specialiai taikytas jam. Dėl to pretenzijų neturi, sužalojimo nebuvo. Jis jo iš karto atsiprašė. Merginos romės buvo prie suoliuko, ta, kuri gavo spyrį, dejavo, o visos aplink ją šūkavo, kad sumušė, kėlė triukšmą. Tada lietuvius pasivedė į šoną, tas šviesus išgėręs pradėjo šaukti, kad jam išmušė iš rankų telefoną, todėl jis sudužo. Pasakė, kad viskas yra filmuojama, kad policija iškviesta ir viską išsiaiškins. Tada jis nurimo. Su juo šalimais buvo tamsaus gymio vyras, draugas. Jokio kito vyro su jais nebuvo, jie dviese kažkur ėjo su buteliu brendžio. Kiek jis matė, banko patalpose šviesų lietuvį sumušė ne romas, o su romais buvęs šviesaus gymio vyras. Kiti romai ant to vyro nepuolė, tik tas vienas, buvęs su romais. Romai tik triukšmavo, šokinėjo, bet nepuolė. Jie elgėsi triukšmingai, bet nesimušė, tik daug šnekėjo, bet rankų nepaleido. Romus taip pat nuramino, kad atvyks policija, kad yra vaizdo įrašas ir kad ramintųsi. Jie visi nurimo, tik kalbėjo tas su sportine kepuraite, iki policijos atvykimo vis patriukšmaudavo. Daugiau muštynių nebuvo, tik kalbos. Netrukus atvyko policija ir dalyvius išsivežė (1 t., b. l. 135-138).

Liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kiek pamena, viskas vyko prieš Naujus metus, datos nepasakys, nes nepamena, bet po pietų. Jis buvo su pažįstamu M. Č., kartu vartojo alkoholį, kiek pamena, buvo „Saulės mieste". Buvo gana stipriai išgėręs, kur jie prieš tai buvo, nepamena, tačiau patį įvykį su romais pamena. Jie dviese ėjo „Saulės mieste", netoli administracijos buvo daug romų. Kiek ten jų buvo, nepasakys, merginų buvo irgi. M. su tais romais pradėjo koliotis, bet negirdėjo, kas pirmas užsikabino, bet matyt nekreipė dėmesio ir todėl nepamena. Nelabai pamena savo veiksmus, ką darė, negali pasakyti, nes buvo girtas. Gal skyrė, nes pamena, kad kažkiek ramino, neleido M. eiti artyn jų. M. buvo užsivedęs. Tada matė, kaip M. metė į romą telefoną, regis pataikė į krūtinę, tas telefonas nukrito ant žemės. Tada matė, kaip ant to telefono koja užlipo romė mergina, trinktelėjo su koja. Jis tai matė. M. irgi matė. Daugiau to telefono nematė, kur jis dingo, nepasakys. Ta pati mergina, kuri mynė ant telefono, bėgo pro M., ir jis jai spyrė kažkur į kojos šoną. Ar ji nugriuvo, nepasakys. Kas vyko daugiau, nelabai ir matė, nes vyko didelis sujudimas, romai ir jų moterys šūkavo, šokinėjo aplinkui. Vyko chaosas, ar buvo apsauginis, nepamena. Mėgino visus skirstyti, bet nieko nepavyko, blaškėsi. Ar M. buvo sumuštas ir kur, nematė. Paskui labai greitai atvyko policija ir juos sulaikė. Tačiau sulaikė atskirai, nematė sumušto M.. Pats sumuštas nebuvo, jokių sužalojimų nepatyrė. Kas pradėjo konfliktą, negali pasakyti, nes negirdėjo. Ar M. galėjo pirmas kažką pasakyti, negali tvirtinti, šiaip jis nesikabinėja prie žmonių. Romai niekad nepatiko nei jam, nes jie ten sėdi išsiskleidę, padavinėja vogtus kvepalus, nėra tinkamas jų elgesys (1 t., b. l. 142-145).

Iš 2018-12-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2018-12-12 apie 15.30 val. Šiauliuose, prekybos centre „Saulės miestas", adresu Tilžės g. 109, M. Č., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus, spyrė nepilnametei S. B., į pilvo sritį, sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-8).

Iš 2018-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas", Tilžės g. 109, Šiauliuose (1 t., b. l. 9-14).

2018-12-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio G. Š. tarnybiniu pranešimu dėl įvykusio įvykio, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2018-12-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad apsaugos darbuotojas N. P. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas 2018-12-12 įvykis prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas" (1 t., b. l. 23-25).

2018-12-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 26-32).

2019-01-23 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo gautas iš AB „Šiaulių bankas", apžiūra, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 43-49).

Iš specialisto išvados Nr. G 1774/2018(04) matyti, kad S. B. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 58).

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo M. Č. paaiškinimai, nukentėjusios S. B. bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis, viešoje vietoje smurtaudamas nukentėjusios atžvilgiu, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia kaltinamojo M. Č. veika rodo jo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai, kaip šios veikos padarymo būdas, suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji ir įvykį matę liudytojai dėl įvykio buvo šokiruoti, patyrė neigiamas emocijas, o nukentėjęs asmuo patyrė ir fizinį skausmą. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad kaltinamojo M. Č. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bei tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę M. Č., atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). M. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme pripažįstama nusikaltimų recidyvu (2 t., b. l. 2-11, 13-25), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 26-27), šiuo metu nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje (2 t., b. l. 29, 30, 72), todėl įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas M. Č. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas M. Č. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-12-12 15.39 val. iki 2018-12-13 17.00 val. (dvi paros).

Pagal LR BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šiuo metu registruojasi Lietuvos darbo biržoje, kas rodo, jog siekia susirasti darbą ir teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, bando keisti gyvenimo būdą, turi neįgalią motiną, kuria rūpinasi, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda M. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 35,37 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai S. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 61-63). Teismo posėdžio metu M. Č. pateikė pinigų pervedimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis 2019-03-06 Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino 35,37 Eur žalą. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl pareikšto 35,37 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

2019-01-31 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Č. priklausantiems 35,37 Eur, esantiems AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 2019-03-06 Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, sumokėdamas 35,37 Eur, 2019-01-31 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Č. priklausantiems 35,37 Eur, esantiems AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-03-12.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidų dėl psichologės A. B. dalyvavimo procese. Pagal 2019-01-21 sąskaitą – faktūrą Nr. 46 už psichologės pasiruošimą ir dalyvavimą apklausoje bei sugaištą laiką kelionėje Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas A. B. sumokėjo 25,79 Eur. Dėl tokių aplinkybių šios išlaidos – 25,79 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. Č..

Daiktiniai įrodymai - 4 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, 1 vokas prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę M. Č. nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti M. Č. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-12-12 15.39 val. iki 2018-12-13 17.00 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 35,37 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

2019-01-31 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Č. priklausantiems 35,37 Eur, esantiems AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-03-12.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 25,79 Eur išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 25,79 Eur iš M. Č. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktinius įrodymus - 4 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, 1 voką prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė