- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-79-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01707-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 91-239, netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 4 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 26 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija priimtu 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 91-239 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, nutarė nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis A. Š. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. Š. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį, panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. Š. ir priimti dėl skundo naują procesinį sprendimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išnagrinėjo skubotai, nuodugniai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis savo esme yra ginčytina ir naikintina kaip nepagrįsta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ankstesniu 2020 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimu, buvo nuspręsta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau skundžiamu 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu jau buvo priimtas sprendimas netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis laiko neteisingu, kadangi jame nėra išdėstyta jokių motyvų, kurių pagrindu įvyko neigiami pokyčiai nuo ankstesnio Komisijos nutarimo. Nutarime naudojami abstraktūs ir formalūs atsirašymai. Komisija nutarime remiasi „iš piršto laužtais“ motyvais, o ne rimtais ir pagrįstais argumentais. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įvertino nekokybišką Komisijos darbą.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiai dienai A. Š. praleisto laiko įkalinimo įstaigoje santykis su likusiu bausmės laiku yra 4/5 ir per nuteistojo praleistus įkalinimo įstaigoje 9 metus visuomenėje įvyko ženklių pokyčių, kurių dalyvis nuteistasis nebuvo ir prie kurių jam reikėtų adaptuotis. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam bausmės sąlygų pakeitimas nebuvo vertintas nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje teismo nutartyje, nors tai yra esminis lygtinio paleidimo instituto tikslas. Skundo autoriaus teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik nusikalstamos veikos pobūdžiu ir skirta už tai bausme, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleisimo tikslais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
4.3. Nuteistojo pastebėjimu, svarbios aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos nei Komisijos, nei teismo nutartyje yra tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas, kad ankstesnės Komisijos sprendimu buvo siūlyta jį paleisti lygtinai. Būtent šios aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jos nuteistasis gali pažeidinėti lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ankstesniame Komisijos nutarime buvo nurodyta, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai) leidžia daryti išvadas, kad A. Š. pataisos procesas yra pakankamai įvykdytas ir jam galima taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jau 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarime, nurodoma, jog likusi bausmės dalis, kuri yra mažesnė t.y. 2 metai ir 1 mėnuo, tokios išvados daryti neleidžia. Toks Komisijos nutarimo argumentas yra nelogiškas ir neteisingas. Nuteistojo įsitikinimu, tiek Komisija, tiek ir teismas svarstydami lygtinio paleidimo galimybę, turi vertinti tik kintamas aplinkybes kaip pagrindinį kriterijų, o į nekintamas aplinkybes gali atsižvelgti kiek tai svarbu vertinant pagrindines aplinkybes. Nuteistojo manymu tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje yra pažeista šių aplinkybių vertinimo ir svarbos proporcija, t.y. nekintamos aplinkybės sureikšminamos iki svarbiausių argumentų, o kintamos aplinkybės nuvertinamos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. yra faktiškai atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 1 mėnuo 4 dienos (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t.y. 2020 m. lapkričio 26 d.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos priemones, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis baigė 12 kl. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos rizikos grupės -19 balų. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 3 balai vertintini kaip statiniai ir 16 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo paskutinio atlikto vertinimo (26 balų) sumažėjo nuo 7 balais, tačiau kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius (16 balų). Ir nors nuteistojo manymu, po atlikto vertinimo jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką: emocinė gerovė (emocinis nestabilumas, autoagresija, psichinės ligos nekontroliavimas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu impulsyvumas, savikontrolės praradimas). Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. Š. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis išgėręs alkoholio gali būti agresyvus, suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines. Nors geba išklausyti ir priimti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus yra linkęs pirmenybę teikti savo asmeniniam patyrimui, jo mąstymui būdingas kategoriškumas. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 16 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, A. Š. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, prieš įvykdant nusikaltimą A. Š. niekur oficialia nedirbo. Nuteistasis turi katilinės mašinisto-operatoriaus, virėjo kvalifikacijas bei pokalbio metu teigia, jog išėjęs į laisvę bandys ieškoti darbo pagal savo sveikatos būklę, tačiau byloje yra medikų išrašas iš medicininės kortelės dėl nuteistojo nedarbingumo. Taip pat šiuo metu yra išsiųsti medicininiai dokumentai į Nedarbingumo nustatymo komisiją dėl nedarbingumo nuteistajam A. Š. patvirtinimo. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo atžvilgiu yra gautų vykdomųjų raštų pagal kuriuos nuteistasis A. Š. turi sumokėti 2243,04 eurų. Atlyginta suma tik 113,04 eurų Aukštesniojo teismo vertinimu, galimi sunkumai dėl sveikatos būklės nuteistajam būnant laisvėje susirasti darbą bei neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai, laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.
11. Tai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. Š. savo kaltės dėl nusikaltimo už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei vertinimo metu, nepripažino. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę A. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo.
12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos keturios drausminės nuobaudos ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tai rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu A. Š. nepasižymėjo. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu nuteistasis A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.