Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. M. (toliau – Pažeidėja) – apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2013 m. spalio 3 d., apie 10.29 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Utenoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neįsteigusi juridinio asmens, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir licencijos verstis farmacine veikla, prekybos vietoje prekiavo vaistiniais preparatais, t. y. patikrinimo metu iš prekybos vietoje esančios pardavimo virtinos buvo paimta: 5 vnt. metalinių tūbelių po 30 g tepalo su užrašu LINIMENT BALZAMIČENKI (OT VIŠNEVSKAVA); 1 vnt. stiklinis buteliukas 25 g tepalo su užrašu ICHTIOLOVAJA MAZ; 2 vnt. pakuočių po 10 g miltelių suspensijos su užrašu BORNAJA KISLATA, spintelėje po vitrina, 10 vnt. pakuočių po 10 g miltelių suspensijos su užrašu BORNAJA KISLATA; 24 vnt. pakuočių po 2 g miltelių suspensijos su užrašu STREPTOCID; 100 vnt. tablečių po 40 mg su užrašu DROTAVERINA GIDROXLORI; 110 vnt. tablečių po 250 mg su užrašu AMPICILINA TRIGIDRAT, 130 vnt. tablečių po 100 mg. su užrašu FURADONIN; 90 vnt. tablečių po 50 mg su užrašu FURADONIN; 140 vnt. tablečių po 100 mg su užrašu TRETRACIKLIN; 100 vnt. tablečių po 50 mg su užrašu REMANTADIN, 1 vnt. stiklinis indelis 5 ml tirpalo su užrašu SULFACIL NATRII; 100 vnt. tablečių po 250 mg su užrašu AMPICILINA TRIGIDRAT, 90 vnt. kapsulių po 250 mg su užrašu AMOKSICILIN; 20 vnt. kapsulių po 250 mg su užrašu LEVOMICETIN; 10 vnt. kapsulių po 250 mg su užrašu LEVOMICETIN; 10 vnt. kapsulių po 100 MG su užrašu DOKSICIKLIN, 120 vnt. tablečių su užrašu su užrašu ADELFAN-ĖZIDREKS; 16 vnt. tūbelių po 1 ml akių lašų su užrašu GENTAMICIN SULFAT; 2 vnt. metalinių tūbelių po 15 g tepalo su užrašu SINAF; 9 vnt. stiklinių buteliukų po 25 ml tirpalo su užrašu KORVALOL FARMSTANDART; 3 vnt. stiklinių buteliukų po 25 ml tirpalo su užrašu KORVALOV, 20 vnt. tablečių su užrašu RUSKAJA MOŠNAJA R. T. pažeidė 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709, 2 str. 14 p., 19 str. 1 d., 35 str. 9 d. reikalavimus;

2) nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2013 m. spalio 3 d., dirbdama pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą (mažmeninę prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (duomenys neskelbtini); kita specializuota mažmeninė prekyba (duomenys neskelbtini)), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, t. y. Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, suteikiančio teisę prekiauti maisto papildais, neteisėtai, versliškai vertėsi ūkine komercine veikla – maisto papildų prekyba, ir gavo 16853,15 Lt pajamų, tuo pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. B1-527 „Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai“ 4 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde Pažeidėja taip pat tvirtina, jog nepadarė ir pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., kadangi prekiavo maisto papildais turėdama galiojančią 2012 m. sausio 18 d. išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kuri suteikė teisę verstis mažmenine prekyba maisto papildais (1 t., 125 b. l.). Liudytojos A. J. parodymais ir įrašais negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. rugsėjo 6 d. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta, kad prekyba maisto papildais vyko 4,5 kv. metrų ploto patalpoje, kuri turėjo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, išduotą būtent šiai prekybos vietai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, iš 2012 m. lapkričio 12 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistei tikrinant šias patalpas ir dirbant šioje patalpose jai (Pažeidėjai) jokių pastabų dėl netinkamo prekybos organizavimo nebuvo pareikšta. Todėl akivaizdu, kad visi būtini leidimai prekybai maisto papildais prekybos vietai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo gauti ir teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 4,5 kv. metro prekybos vietai dar turėjo būti gautas papildomas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Šiuo atveju pažymėjimas sutapatinimas su leidimu komercinei veiklai, nors tai nėra vienas ir tas pats. Todėl teismo nuorodos, kad buvo pažeistos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. B -527 „Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai“ 4 punkto nuostatos ir įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., neatitinka tikrovės.

Atsikirtimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėja tvirtina, kad jai inkriminuotų pažeidimų nepadarė ir todėl negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 44¹ str. ir 173 str. 1 d. Tačiau apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų. Pirmiau paminėtuose ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas (byla Nr. A-180-1212/2006).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Pažeidėja yra nubausta už tai, jog kaltinime nustatytomis aplinkybėmis neįsteigusi juridinio asmens, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir licencijos verstis farmacine veikla prekybos vietoje prekiavo vaistiniais preparatais, o taip pat neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, t. y. Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, suteikiančio teisę prekiauti maisto papildais, neteisėtai versliškai vertėsi ūkine komercine veikla – maisto papildų prekyba. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas tokias aplinkybes ir priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai ištyrė bylos duomenis, išsamiai motyvavo padarytas išvadas bei aiškiai išdėstė argumentus, kokie įrodymai patvirtina Pažeidėjos kaltę padarius jai inkriminuotus pažeidimus. Apygardos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismas padarytomis išvadomis, atliktu įrodymu vertinimu bei priimtu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas Pažeidėjos kaltę patvirtinančių įrodymų bei jų vertinimo nebekartoja.

Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas aptarė visus klausimus, kuriuos apeliaciniame skunde kelia Pažeidėja, t. y. pasisakė dėl vaistinių preparatų radimo vietos ir jų priklausomybės, dėl rastų preparatų priskyrimo vaistiniams bei maisto papildams, dėl dalies preparatų pašalinimo iš Pažeidėjai surašyto kaltinimo, dėl apeliantės darbo pobūdžio (ji atskirai vertėsi individualia veikla), o taip pat ir dėl privalomo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo turėjimo. Su pirmosios instancijos nurodytais argumentais apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas visiškai sutinka ir jų taip pat nekartoja.

Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vaistų (vaistinių preparatų) pardavimo faktą. Bylos duomenys rodo, jog vaistinius preparatus apeliantė buvo įgijusi pati, juos laikė pardavimo vitrinoje ir spintelėje po vitrina. Šie duomenys, atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog Pažeidėja prekiavo vaistiniais preparatais.

Įvertinęs visus pirmiau išdėstytus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjos kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta visiškai. Apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės padarius ATPK 44¹ str. ir 173 str. 1 d. numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam Pažeidėjos veikų kvalifikavimui ir nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino jos asmenybę, kitas svarbias aplinkybes.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, konstatuoja, jog apylinkės teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas nutarimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Savo argumentus, kurie paneigė Pažeidėjos poziciją, apylinkės teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė skundžiamame nutarime. Savo apeliaciniame skunde Pažeidėja nenurodė naujų aplinkybių, kurių apylinkės teismas neįvertino ir kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokį nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Palikti 2013 m. gegužės 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.