- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- e1-579-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18287-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.12.1.1; 2.12.1.4.
2022 m. birželio 10 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo teismo 2017 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. K. K. 2022 m. gegužės 23 d. apie 17 val. 10 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du kartus į kairę veido pusę savo neblaiviai sugyventinei V. G. sėdinčiai fotelyje, bei jai atsistojus koja spyrė vieną kartą į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei V. G. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. Gyvena su savo sugyventine V. G.. Jis labai pavydus, todėl dažniausiais tarp jų su V. G. ir kyla konfliktai. Kai būna blaivas tai susitvardo, bet kai būna girtas, jam atrodo, kad V. G. jam yra neištikima. 2022 m. gegužės 23 d. jis su savo sugyventine V. G. gėrė alų visą dieną ir ji jam pasakojo kažkokias istorijas ir pasirodė, kad ji kalba apie kitus vyriškius. Žodis po žodžio su V. G. įsiplieskė konfliktas ir jis V. G. sėdinčiai kambaryje ant fotelio sudavė ranka du kartus į kairę veido pusę, o kai ši norėjo išeiti iš kambario, atsistojus vieną kartą įspyrė koja į dešinį šoną, po ko ši išėjo į lauką. Po konflikto V. G. išėjo iš namų. Labai gailisi smurtavęs prieš savo sugyventinę (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 33-35).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. G. nurodė, jog gyvena su savo sugyventiniu K. K. apie keturiolika metų, namai jiems nepriklauso, tik juos įleidę gyventi šeimininkai ir jie prižiūri sodybą. Ji su savo sugyventiniu K. K. gyvena dviese, vaikų neturi. Dažniausiai tarp jų konfliktai kyla, kai būna sugyventinis girtas, o kai jis būna blaivus jie sutaria gražiai, nekonfliktuoja. Prieš ją jos sugyventinis smurtauja jau nebe pirmą kartą ir visi smurto atvejai buvo kai jis buvo neblaivus. Konfliktas kyla dėl to, kad jis jai prikaišioja kažkokius vyrus, jam vaidenasi kad pas ją ateina vyrai, kai jis būna išėjęs uždarbiauti pas ūkininką. Vakar, tai yra 2022 m. gegužės 23 d. ji su savo sugyventiniu gėrė alų visą dieną, ir jis vis jai prikišinėjo kažkokius vyrus, nors ji niekada nedavė tam pagrindo. Apie 17 val. tarp jos ir jos sugyventinio įvyko konfliktas, jis pradėjo ant jos šaukti, ji atgal atsikirto įvairiais žodžiais, tai šis pasiutęs jai sėdinčiai kambaryje ant fotelio sudavė ranka du kartus į kairę veido pusę ir jai atsistojus vieną kartą įspyrė koja į dešinį šoną, po ko ji išėjo į lauką, ir paskambino pagalbos telefonu 112, ir pranešė apie smurto atvejį, kad jos sugyventinis K. K. ją sumušė. Tuo metu kai jos sugyventinis jai sudavė du smūgius į veidą, jai skaudėjo labai veidą ir jis patino, jautė fizinį skausmą tuo metu ir dabar dar skauda kairės pusės veidą, dėl spyrio ji jautė skausmą dešiniam šone tik tuo momentu, dabar jai jau nebeskauda. Daugiau sužalojimų nepatyrė. Ji pas jokius medikus nesikreipė ir pas jokius teismo med. ekspertus vykti atsisako. Ji jokio civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje nereikš. Ji savo sugyventiniui dėl šio smurto atvejo dovanos, atleis, nes kaip ir minėjo, kai jis negeria tai jis jai padeda atlikti ir buities darbus, ir namuose padeda (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 49-52).
5. Įvykio vietos apžiūros protokole surašyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamoji sodyba, namas medinis, vieno aukšto, pilkos spalvos. Į namą patenkame pro medines rudos spalvos duris. Įėjus pro rudos spalvos duris, sukame į dešinę, kur matome rudos spalvos medines duris, pro kurias patenkame į kambarį. Kambaryje matome, stalą, fotelį, lovą, spintelę ant kurios yra televizorius, baltos spalvos dujinė, krosnis. Daiktų turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 16-18).
6. Gautas Alytaus apskrities AVPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, apie tai, kad 2022 m. gegužės 23 d. apie 17.10 val., gyvenamojo namo kambaryje K. K., 1.98 promilių girtumo, du kartus sudavė savo sugyventinei V. G., 2.57 promilių girtumo, į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą koja spyrė į dešinį šoną, dėl ko V. G. pajautė fizinį skausmą. K. K. sulaikytas 48 val. ir patalpintas į Alytaus laikino sulaikymo patalpas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 1-4).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
8. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).
9. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, dėl šeimos narei – sugyventinei V. G. sukėlto fizinio skausmo, pasitvirtino. Kaltinamasis būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du kartus į kairę veido pusę savo neblaiviai sugyventinei V. G. sėdinčiai fotelyje, bei jai atsistojus koja spyrė vieną kartą į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei V. G. fizinį skausmą.
10. Minėti smurtiniai veiksmai, lėmę fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad fizinis skausmas sukeltas kaltinamojo šeimos narei t. y. sugyventinei – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
11. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
12. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (t. 1, b. l. 106 – 109).
13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
14. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
15. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas 4 kartus, visi teistumai dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytų nusikalstamų veikų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 68 - 73), baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 83 - 90), registruotas Užimtumo tarnyboje (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 99), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 98). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį - areštą.
17. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kurių kontekste teismas skyrė kaltinamajam bausmę, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metų terminui paskiriant intensyvią priežiūrą – K. K. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, sudalyvauti per 8 mėnesius elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
18. Pažymima, jog tuo atveju, jei kaltinamasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
19. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
V. Kiti proceso klausimai
20. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 77 - 80).
21. Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 23 d. 18 val. 50 min. iki 2022 m. gegužės 24 d. 11 val. 57 min. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 5 – 7; 13-15). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 23 d. 18 val. 50 min. iki 2022 m. gegužės 24 d. 11 val. 57 min. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – K. K. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, sudalyvauti per 8 mėnesius elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką K. K. laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 23 d. 18 val. 50 min. iki 2022 m. gegužės 24 d. 11 val. 57 min. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Palikti galioti K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti K. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.