Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. vasario 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 13 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (1 690 Lt) bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, nustatyta galutinė bausmė – 9 MGL dydžio (1 170 Lt) bauda; 2011 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 4 (keturių) parų areštą;

2) 2017 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį – 45 MGL (1 697,70 Eur) bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu nustatyta galutinė bausmė – 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda; bausmės neatlikęs, neišieškota bausmės dalis – 839,65 Eur;

3) 2020 m. rugsėjo 8 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmės – 26 MGL (979,16 Eur) bauda ir terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros) ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas su 24 MGL (879,16 Eur) bauda; pritaikius BK 72 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 1 040 Eur suma; vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams; 2021 m. kovo 5 d. paleistas atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas;

4) 2023 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 53 (penkiasdešimt trijų) parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 75 paros arešto. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, J. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 2 d. (viena para), bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai).

5) 2024 m. kovo 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdalius ir nustatyti galutinė bausmė vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta iš dalies sudedant su bausme paskirta 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu 75 paromis arešto ir nustatyta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 2 d. (viena para) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 12 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023-05-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-05-17 apie 11:10 gautas Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo nurodymas vykti Lazdijų r. sav., Veisiejų mstl., Dariaus ir Girėno g. 13, kadangi gautas pranešimas, kad du nepažįstami vyrai užpuolė paauglius apie 15 m., vienam trenkė į veidą. Vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, rastas pranešėjas L. G.. Įvykio vietoje buvo A. Š., kuri nurodė, kad jos dukrai E. Š. buvo suduota į kairį skruostą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Konfliktą matė kiti pašaliniai asmenys ir dukros draugai. Įvykio vietoje rasti du neblaivūs asmenys, t. y. P. R. (nustatytas 2.77 prom. girtumas) ir J. R., kuris elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius bei atsisakė pasitikrinti blaivumą. Asmenis buvo sulaikę pranešėjas L. G. ir nukentėjusios mergaitės E. Š. tėvas R. Š. (1 t., b. l. 1-4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023-05-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota ir nustatyta, kad <..> atvykus į įvykio vietą Lazdijų r. sav., Veisiejų mstl., Dariaus ir Girėno gatvėje buvo nepilnamečiai V. V., A. S., D. M., R. P., kurie paaiškino, kad matė įvykį, kuomet vienas iš dviejų neblaivių vyrų keikė necenzūriniais žodžiais E. Š. ir jiems būnant gatvėje, vieną kartą sudavė smūgį ranka per kairį skruostą. Taip pat įvykio vietoje buvo pranešėjas L. G. (1 t., b. l. 50-52)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 216/2023 (06), kurioje nurodyta, kad E. Š. kūno paviršiuje, apžiūrint 2023-05-18, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra.<...>.Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (1 t., b. l. 57)

Medicinos dokumentų išraše, matyti, kad 2023-05-17, 13:57 val., kreipėsi E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Skundžiasi kairės veido pusės skausmu. Nurodo, kad 10:45 val., užpuolė nepažįstami asmenys. Būklės įvertinimas objektyviai: čiuopiant skausminga kairė veido pusė, hematomos, nubrozdinimų nestebima (1 t., b. l. 61).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. R. viešoje vietoje – Lazdijų r. sav., Veisiejų mstl., Dariaus ir Girėno g. ties pastatu pažymėtu Nr. 9, netoli parduotuvės “Norfa” kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje tyčia sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą. Tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. R. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikalstamo motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

J. R. anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs. Per pastaruosius penkerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Jis ilgą laiką yra nesaistomas darbiniais santykiais, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 75 parų arešto bausme. 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama nesunkių ir dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šioje byloje jis kaltinamas padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šios jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, dar nuo 1988 m. rugsėjo 27 d. fiksuoti penki ankstesni teistumai, kurie šios nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo išnykę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. R., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad J. R. teisiamas šeštą kartą, padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinės, pakartotinis veikų darymas rodo, kad jo vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi, anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės nedaro poveikio jo elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Parenkant bausmės rūšį įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo suplanuota iš anksto, kaltinamasis veikė spontaniškai ir jo veiksmams įtakos turėjo nepilnametės nukentėjusiosios jo atžvilgiu pavartoti žodžiai. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad jo elgesiui didžiausią įtaką turėjo jo neblaivumas, dėl ko jis nesusilaikė ir sudavė smūgį nukentėjusiajai. Įvertinus tai, pripažintina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė skirtina, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad J. R. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu mastu ir intensyvumu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusikalstama veika padaryta esant dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, bendruomenė dėl jo elgesio nesiskundžia. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, o byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiesiems teiktą antrinę teisinę pagalbą

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. APD-2024-05209, kuri patvirtina, kad valstybė patyrė 129,17 Eur išlaidų advokatei Onai Klinavičienei teikiant kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo J. R. turtinę padėtį (nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų, kad turi turto, nėra), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl paskirta kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti J. R. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, J. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. (vieną parą), ir bausmės dalį, atliktą bei įskaitytą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos) gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.