Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. eB2-2786-653/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
eB2-2786-653/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00339-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2786-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00339-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darado“ bankroto administratorės R. J. pareiškimą atsakovui V. K. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Darado“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Darado“ bankroto administratorė R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui V. K., prašydama pripažinti BUAB „Darado“ bankrotą tyčiniu.

Šalies argumentai

2. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-4927-262/2018 iškėlė UAB „Darado“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė R. J. ir įpareigojo BUAB „Darado“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus Įmonės dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilėje byloje Nr. eB2-1309-262/2019 pripažino UAB „Darado“ bankrutavusia ir taikė jai likvidavimo procedūrą.

3. Nurodo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Darado“ veiklos sritis buvo krovinių gabenimas, pervežimas autotransportu tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. Įmonės direktoriaus pareigas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., t.y. iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ėjo V. K.. V. K. nėra perdavęs bankroto administratorei jokių BUAB „Darado“ dokumentų, su juo neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei elektroninio ryšio priemonėmis, laiškai buvo siųsti tiek elektroniniu paštu, tiek naudojantis akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ paslaugomis. Dalį UAB „Darado“ dokumentų bankroto administratorė susirinko savo iniciatyva iš bendrovės kreditorių, tačiau iki šiol jai BUAB „Darado“ valdymo organai nėra perdavę jokių dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita (personalo dokumentai, pirkimai, pardavimai, sutartys, užsakymai, kasa, avansinės apyskaitos ir kt.), kuriuos privalėjo pateikti po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Neturint šių dokumentų, administratorė neturi galimybės nustatyti BUAB „Darado“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių. Finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrų nebuvo teikiami nuo 2017 metų. Įmonės bankroto administratorė iki šiol taip pat neturi perduoto BUAB „Darado“ balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dienai.

4. Nurodo, kad atlikus turimų dokumentų analizę, nustatė, kad V. K., kuris vadovavo įmonei nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., bei kuris buvo ir BUAB „Darado“ akcininkas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. sausio 15 d., per itin trumpą laiką įmonės vardu sudarė eilę įmonei žalingų sandorių, taip siekdamas kuo greičiau gauti lėšų suteikiant transporto paslaugas žymiai mažesne nei rinkos kaina, o gautas lėšas vėliau išgrynino. Tokiais veiksmai BUAB „Darado“ buvo padaryta žala, nes įmonė sumokėdavo arba tik įsipareigodavo sumokėti vežėjams kur kas didesnes sumas, nei pati gaudavo iš pirminių užsakovų. Pažymėjo, kad bankroto administratorė iš gautų įmonės dokumentų, kuriuos perdavė kreditoriai, negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų. Nurodo, kad galima pagrįstai teigti, kad BUAB „Darado“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad Įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo V. K. veiksmai.

5. Nurodo, kad faktą, jog V. K. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino Įmonės finansinę būklę, sudarydamas jai visiškai finansiškai nenaudingus sandorius, neatsiskaitydamas su vežėjais ir taip didindamas Įmonės skolas, patvirtinta, tai, kad nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai valstybės įmonei „Registrų centras“ kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, t. y. nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. Be to, iškėlus bankroto bylą BUAB „Darado“ buvęs Įmonės vadovas neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę, BUAB „Darado“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Įmonės finansinės atskaitomybės buvęs įmonės vadovas nepateikė ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos BUAB „Darado“ iškėlimo.

6. Taip pat nurodė, kad iš bankroto administratorės turimų dokumentų matyti, kad V. K. savo veiksmais ir neveikimu sąmoningai blogai valdė įmonę, kas nulėmė įmonės bankrotą, ir dėl to padarė įmonės kreditoriams didelės turtinės žalos (ne mažiau kaip už 24 480,23 EUR). V. K. siekį skubiai gauti lėšų į įmonę (suteikiant paslaugas mažesne nei rinkos kaina ir taip darant žalą įmonei) ir jas kuo skubiau pasisavinti, o su kreditoriais neatsiskaityti, patvirtina tai, kad iš UAB „Darado“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank banke, išrašo matyti, kad per vos daugiau nei 1 mėnesį, t.y. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. kovo 22 d., įvairiomis sumomis (nuo 20 Eur iki 830 Eur per kiekvieną kartą) jis išgrynino ne mažiau kaip 11 030,00 Eur, kuriuos galimai pasisavino, kadangi šių lėšų įmonėje nebeliko, ir šiuo metu nėra aišku, kur šios lėšos yra. Galima daryti išvadą, kad V. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (ne mažiau kaip 11 030 Eur).

7. Nurodo, kad tai, jog V. K. piktybiškai nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų perduoti Įmonės dokumentus ir turtą administratorei, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvęs Įmonės vadovas siekia nuslėpti Įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias Įmonės bankroto priežastis. Todėl bankroto administratorė, vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis daro tikėtiną prielaidą, kad likusioji, t. y. neperduota administratorei, dalis Įmonės finansinių dokumentų galimai yra sunaikinti, neperduotas Įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BUAB „Darado“ bankrotą tyčiniu.

8. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4927-262/2018 (proceso Nr. 2-55-3-01873-2018-5) iškelta UAB „Darado“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta bankroto administratorė R. J., BUAB „Darado“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus Įmonės dokumentus, nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

10. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4927-262/2018 (proceso Nr. 2-55-3-01873-2018-5) patvirtinta bankrutuojančios UAB „Darado“ 800 Eur administravimo išlaidų sumą iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmata.

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4927-262/2018 (proceso Nr. 2-55-3-01873-2018-5) panaikinti bankrutuojančios UAB „Darado“ turto, įskaitant pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, areštus, pritaikytus teismų ir kitų institucijų.

12. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1309-262/2019 (proceso Nr. 2-55-3-01873-2018-5) patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi civilėje byloje Nr. eB2-1309-262/2019 (proceso Nr. 2-55-3-01873-2018-5) nutarta pripažinti UAB „Darado“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą, taip pat patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (bendra reikalavimų suma 24 480,23 Eur), nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 20 d.

14. Iš teismui pateikto Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. įmonės vadovas buvo V. K.. Taip pat iš Juridinių asmenų išrašo nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti.

15. Iš pateikto BUAB „Darado“ AB Swedbank banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. iš įmonės sąskaitos grynais pinigais per 28 kartus sumomis nuo 50 iki 830 eurų išimta iš viso 11 030,00 Eur suma.

16. Byloje nėra duomenų, kad po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Darado“ jos vadovas V. K. būtų perdavęs bankroto administratorei BUAB „Darado“ dokumentus, susijusius su bendrovės apskaita (personalo dokumentai, pirkimai, pardavimai, sutartys, užsakymai, kasa, avansinės apyskaitos ir kt.), kuriuos privalėjo pateikti po UAB „Darado“ bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. kovo 2 d. gautas BUAB „Darado“ bankroto administratorės pareiškimas dėl BUAB „Darado“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktų pagrindu.

18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau - JANĮ) juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - IBĮ) neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, su nustatytomis išlygomis pereinamajam laikotarpiui. Taisyklės dėl tyčinio bankroto įtvirtintos JANĮ 70-72 straipsniuose.

19. Kasacinės instancijos teismas, aiškinant IBĮ galiojimą laiko atžvilgiu, ir teismo pareigą taikyti tinkamą įstatymo redakciją nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu išaiškino dėl proceso ir materialiosios teisės normų, esančių Įmonių bankroto įstatyme, atskyrimo: priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio (tyčinis bankrotas) redakcija: taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu; priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Teismas išaiškino, jog IBĮ yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų; perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Pavyzdžiui, proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Kasacinis teismas konstatavo, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad IBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 277- 313/2016, kt.)

20. Atitinkamai, nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Darado“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika; spręstina, jog JANĮ 70- 72 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms dėl pripažinimo tyčiniu bankrotu kriterijų netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, taigi taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio IBĮ nuostatos, bei suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo.

21. IBĮ 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka ir nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. IBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai bei nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

23. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad UAB „Darado“ finansinės atskaitomybės dokumentų nebeteikė nuo 2017 metų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodė, kad pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 19 783, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 279 Eur, t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „Darado“ kreditoriui UAB „Vildingas“ priteisė 10 653,22 Eur skolos, 158,20 Eur delspinigių bei 199,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtu teismo įsakymu priteista suma nebuvo išieškota, antstolis 2018 m. gegužės 10 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą. UAB „Darado“ aktualių finansinių dokumentų į bankroto bylą nepateikė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonė tapo nemoki vėliausiai 2018 m. pirmojoje pusėje.

24. Nagrinėjamu atveju, iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai iki 2017 metų buvo teikiami tinkamai (finansinė atskaitomybė už 2016 metus pateikta 2017 m. kovo 29 d.), o nuo 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui teikiami nebuvo, t.y. už 2017 metus finansinė atskaitomybė pateikta jau nebuvo. Nuo 2018 m. sausio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2018 m. lapkričio 20 d., UAB „Darado“ vadovas buvo V. K., jis taip pat buvo ir įmonės akcininkas. Taigi pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m. teko V. K., tačiau pastarajam tapus UAB „Darado“ vadovu ir akcininku finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebebuvo teikiami.

25. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria UAB „Darado“ iškėlė bankroto bylą, įpareigojo BUAB „Darado“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus įmonės dokumentus. Bankroto administratorė pateikė teismui duomenis, kad 2018 m. lapkričio 20 d. BUAB „Darado“ Juridinių asmenų registro išraše nurodytu elektroninio pašto adresu daradotrans@gmail.com bei elektroninio pašto adresu darado@gmail.com informavo apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „Darado“ iškeltą bankroto bylą bei prie laiško pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį bei pranešimą dėl vadovo įgaliojimų pasibaigimo ir turto bei dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Byloje nėra duomenų, kad po BUAB „Darado“ bankroto bylos iškėlimo jos vadovas V. K. būtų įvykdęs jam, kaip įmonės valdymo organui, nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, taip pat nėra nurodytos šios vadovo pareigos nevykdymo priežastys. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K., būdamas BUAB „Darado“ vadovas nevykdė jam, kaip įmonės vadovui, įstatymų nustatytų pareigų.

26. Su pareigos perduoti paskirtam bankroto administratoriui perduoti įmonės apskaitos dokumentus nevykdymu yra siejamas ir IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kur nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

27. Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 18 d. nutarčiai iškelti UAB „Darado“ bankroto bylą, BUAB „Darado“ vadovas būtų perdavęs bankroto administratorei įmonės dokumentus, turtą, taip pat nėra žinomos ir šios pareigos nevykdymo priežastys. Taigi bankroto administratorė, neturėdama įmonės dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita, neturi galimybės nustatyti UAB „Darado“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių, tikrųjų bankroto priežasčių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, buvimą.

28. Pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

29. Iš byloje esančio BUAB „Darado“ priklausančios AB Swedbank esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. sumomis nuo 20,00 Eur iki 830,00 Eur buvo išgryninta iš viso 11 030,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklos tikslams, todėl nėra paneigta, kad, labiau tikėtina, V. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas teismo įsakymu iš UAB „Darado“ priteisė skolą, kurios antstoliui išieškoti nepavyko ir buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Taigi laikotarpiu, kai buvo gryninamas iš įmonės sąskaitos lėšos, įmonė turėjo kreditorių, su kuriuo nebuvo atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų IBĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvimą.

30. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas UAB „Darado“ bankrotą pripažinti tyčiniu IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindu.

V. C. proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darado“ bankroto administratorės R. J. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darado“, įmonės kodas 302601764, buveinė Kaštonų g. 1, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina