- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-395-557-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. U., M. R., Ž. J., G. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-08-23 nuosprendžio, kuriuo:
A. U. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004-09-04 iki 2004-09-16. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
M. R. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio BMW 316 vagystę laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šias bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-03 nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Ž. J. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-03 nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. ir M. R. nuteisti už tai, kad 2004 m. sausio mėn. naktį iš 5 į 6 d., veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), M. R. su A. U. saugant, kad niekas nepamatytų, nenustatytas asmuo visrakčiu sugadindamas Ž. P. priklausančio automobilio Iveco 35-10, v/n (duomenys neskelbtini) durelių ir užvedimo spyneles, įsibrovė į automobilį ir jį užvedęs nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam Ž. P. priklausantį 14700 litų vertės automobilį.
M. R. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. sausio mėn. naktį iš 6 į 7 d., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), jam saugant, kad niekas nepamatytų, nenustatytas asmuo, visrakčiu sugadindamas D. E. priklausančio automobilio BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) durelių ir užvedimo spyneles, įsibrovė į automobilį ir jį užvedęs, nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. E. priklausantį 7000 litų vertės automobilį.
A. U. ir M. R. nuteisti ir už tai, kad 2004 m. sausio 26 d. apie 3 val., veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), M. R. su A. U. saugant, kad niekas nepamatytų, nenustatytas asmuo visrakčiu sugadindamas L. J. priklausančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) durelių ir užvedimo spyneles, įsibrovė į automobilį ir jį užvedęs nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai L. J. priklausantį 10000 litų vertės automobilį.
Ž. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėnesį, laikotarpyje nuo 27 iki 29 d., tiksli diena nenustatyta, žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Nikola”, iš M. R. ir nenustatyto asmens už 500 eurų įsigijo pagrobtą 10000 litų vertės automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurį 2004 m. vasario mėnesį, tiksli diena nenustatyta, toje pat vietoje realizavo, perduodamas automobilį nenustatytiems asmenims.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtų bausmių:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. U. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir nuteisti A. U. pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams,
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. R. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio BMW 316 vagystę laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šias bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, ir nuteisti M. R. pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio BMW 316 vagystę laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-03 nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. J. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, ir nuteisti Ž. J. pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-03 nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas nuteistiesiems A. U., M. R. ir Ž. J. skyrė aiškiai per švelnias bausmes, bei nepagrįstai M. R. ir Ž. J. taikė bausmės vykdymo atidėjimą. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. U., M. R. ir Ž. J. žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nesilaikė nurodytų BK 61 str. 2, 4 d. reikalavimų, nes nenustatė, jog nuteistieji gailėtųsi dėl įvykdytų nusikaltimų, taip pat kitų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į nuteistųjų A. U. ir M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 str. 2 d. 1 p., 4 p. numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad skirdamas bausmę, be kitų šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių teismas turi atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgia į kaltininkų asmenybes, kad pastarieji nusikalto ne pirmą kartą, tačiau iš esmės į šias aplinkybes atsižvelgė nepakankamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. pirmiau teistas 3 kartus už iš esmės analogiškų 5 nusikaltimų padarymą, šiuo nuosprendžiu nuteistas dar už 3 apysunkių nusikaltimų padarymą, o Ž. J. pirmiau buvo nuteistas 6 kartus už 17 iš esmės analogiškų nusikaltimų padarymą, šiuo nuosprendžiu nuteistas už 1 nesunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji yra linkę nusikalsti, nes per trumpą laikotarpį įvykdė nemažą skaičių nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiu būdu teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistiesiems Ž. J. ir M. R., netinkamai pritaikė nurodytas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. U. taip pat buvo teistas tiek iki, tiek ir po nusikaltimų padarymo, už kuriuos nuteistas šiuo nuosprendžiu. 2006-04-05 nuosprendžiu pastarasis buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą - automobilio pagrobimą. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, A. U. taikytinas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistieji A. U., M. R., Ž. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. J. prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
BPK 320 str. 3 d. ir 4 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio apskundimo pagrindų ir motyvų. Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde prašoma nuosprendį keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.) teigiant, jog teismas netinkamai pritaikė BK 61 str. 1, 2 ir 4 d., BK 75 str. nuostatas. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog prokuroras prašo pagriežtinti bausmes nuteistiesiems A. U., M. R. ir Ž. J. motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas skyrė bausmes nesilaikydamas BK bendrosios dalies nuostatų, to pasekoje paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Tačiau skundo rezoliucinėje dalyje taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. U. ir M. R. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d., o Ž. J. pagal BK 189 str. 1 d., ir A. U. bei M. R. iš naujo nuteisti (t. y. pripažinti kaltais ir nubausti) pagal BK 178 str. 2 d., o Ž. J. pagal BK 189 str. 1 d. Vienok prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyta absoliučiai jokių motyvų ir argumentų, kurie duotų pagrindą iš naujo spręsti nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo klausimą – prokuroras neginčija skundžiamame nuosprendyje pateikto įrodymų vertinimo, kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimų. Kolegija konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, apeliaciniu skundu prašydamas pagriežtinti bausmes nuteistiesiems A. U., M. R. ir Ž. J., apeliaciniame skunde savo prašymą suformulavo netinkamai, prašydamas panaikinti A. U., M. R. ir Ž. J. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį (nenurodant įstatyme numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų), ir minėtų asmenų nuteisimo klausimą spręsti iš naujo. Apeliaciniame skunde išdėstytas prokuroro prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. U., M. R. ir Ž. J. nuteisimo ir šiuos asmenis iš naujo pripažinti kaltais dėl tų pačių nusikaltimų padarymo yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Laikantis apeliacinio skundo ribų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas toliau bus tikrinamas, nekvestionuojant nuteistųjų kaltės bei jų veikos kvalifikavimo klausimų, vertinant apelianto argumentus, susijusius su bausmių skyrimu bei baudžiamojo įstatymo taikymu, skiriant bausmes.
Kolegija iš esmės sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. U. ir M. R. paskyrė aiškiai savo dydžiu per švelnias bausmes. Skirdamas bausmes A. U. ir M. R., apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, jog A. U. padarė du apysunkius, M. R. tris apysunkius nusikaltimus, į jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jų asmenybes, kad abu nusikalto ne pirmą kartą, dirba, turi šeimas, į pagrobtojo turto vertę, į tai, kad A. U. ir M. R. atlygino Ž. P. padarytą žalą ir dalį žalos atlygino L. J., kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos daugiau kaip prieš trejus metus, ir nėra duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistieji būtų padarę naujus teisės pažeidimus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Vadinasi, šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad nustačius tik kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių jam yra parinktina griežtesnė bausmė, jos dydį skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. Kita vertus, individualizuojant bausmę, visoms aukščiau minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tuo tarpu apylinkės teismas, už atskiras nusikalstamas veikas paskirdamas A. U. ir M. R. ženkliai švelnesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, pernelyg sureikšmino tiek A. U., tiek M. R. asmenybes teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir nepakankamai įvertino tai, jog A. U. ir M. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už kelis baigtus apysunkius savanaudiškus nusikaltimus, esant tiesioginei, apibrėžtai, iš anksto susiformavusiai tyčiai, nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe, kurioje jie veikė kaip aktyvūs bendravykdytojai, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas. Ištaisydama šią pirmosios instancijos teismo klaidą, kolegija už atskiras automobilių vagystes A. U. ir M. R. paskirtas bausmes griežtina. Spręsdama atskirų bausmių dydžio klausimą, kolegija laiko reikšmingu pažymėti, jog byloje nėra nustatyta A. U. ir M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors dar ikiteisminio tyrimo metu A. U. prisipažino dėl automobilių Iveco ir VW Golf, o M. R. dėl automobilių BMW 316 ir VW Golf vagysčių, tačiau iš byloje sukauptų duomenų matyti, jog toks prisipažinimas įvykdžius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų, be to, abu nuteistieji per pirmines apklausas ikiteisminio tyrimo metu nusikaltę neprisipažino, o A. U. teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes, neva neprisimindamas automobilio VW Golf realizavimo Ž. J. aplinkybių, taip pat jog automobilio Iveco vagystėje dalyvavo ir M. R.. Apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino žalos atlyginimo nukentėjusiesiems aplinkybes, jų nepripažindamas atsakomybę lengvinančiomis. Nukentėjusioji L. J. teisme parodė, jog nors ji ikiteisminio tyrimo metu ir rašė, jog jai žala atlyginta (jai buvo sumokėta 7000 litų), tačiau matydama, kaip teisme nuteistieji tyčiojasi iš nukentėjusiųjų, laiko, kad jai pilnai 10000 litų padaryta žala nėra neatlyginta. Nukentėjusysis Ž. P. teisme taip pat parodė, jog nuteistiesiems jokių pretenzijų neturi, 14700 litų žala jam atlyginta, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistieji jam sumokėjo tik 4800 litų (1 t., b. l. 24), tuo tarpu pavogto ir išardyto automobilio Iveco dalys jam buvo grąžintos (1 t., b. l. 38) tik policijos pareigūnų dėka. Panašiomis aplinkybėmis buvo atlyginta 7000 litų žala ir nukentėjusiajam D. E. – apardytas automobilis BMW 316 jam grąžintas policijos pareigūnų dėka (1 t., b. l. 116-124), gi nuteistieji jam sumokėjo 4000 litų (1 t., b. l. 102). Tuo tarpu teismų praktikoje BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kuomet kaltininkas pats savo noru atlygina visą nusikaltimu padarytą žalą. Iš kaltininko tyrimo metu paimtų jo pagrobtų vertybių grąžinimas nukentėjusiajam nėra laikomas žalos atlyginimo sąlygos įvykdymu. Vienok į dalinį nuteistųjų kaltės pripažinimą, dalinį žalos atlyginimą (nors šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nėra pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o apeliacinis skundas paduotas tik nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais) kolegija atsižvelgia, parinkdama nuteistiesiems mažesnį už sankcijų vidurkį, minimalų iš kelių apelianto siūlomų variantų bausmių už atskirus nusikaltimus dydį, bei atitinkamai mažesnį už apelianto siūlomą subendrintų bausmių dydį. Įvertinusi tiek atskiras BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tiek jų visumą, atsižvelgdama, jog šios aplinkybės yra analogiškos visų trijų automobilių vagysčių atvejais, išskyrus pagrobtų automobilių vertes ir kai kurias žalos atlyginimo aplinkybes, saistoma apeliacinio skundo ribų (prokuroras, siūlydamas už atskiras vagystes skirtingas bausmes, nenurodė tokio prašymo motyvų), nuteistiesiems A. U. ir M. R. už automobilių Iveco, VW Golf ir BMW 316 pagrobimus kolegija skiria artimas prokuroro prašomoms (beje, mažesnėms už sankcijos vidurkį) dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
Paskyrus nuteistiesiems A. U. ir M. R. ženkliai griežtesnes bausmes, iš naujo sprendžiamas ir galutinių subendrintų bausmių dydžio klausimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, A. U. nustatydamas galutinę vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka prie griežtesnės vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2 mėnesius (beveik septintadalį) švelnesnės vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o M. R. nustatydamas galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo taip pat po 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmių, paskirtų nauju nuosprendžiu už tris atskiras automobilių vagystes, t. y. septintadalį bausmės už automobilio Iveco vagystę, aštuntadalį bausmės už automobilio BMW 316 vagystę, ir devintadalį bausmės už automobilio VW Golf vagystę. Kolegijos nuomone, aukščiau išsamiai aptartos bylos aplinkybės, nulėmusios atskirų griežtesnių bausmių paskyrimą, duoda pakankamą pagrindą bendrinant bausmes BK 63 str. tvarka prie šiuo nuosprendžiu A. U. paskirtos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o M. R. prie 2006-04-05 nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti po didesnę, negu pridėjo pirmosios instancijos teismas, švelnesnių bausmių dalį. Tokiu būdu, vadovaudamasi teisingumo principu, jog už eilę nusikalstamų veikų nebūtų paskirta nepamatuotai švelni subendrinta bausmė, taip pat logikos dėsniais, jog griežtesnės bausmės dalis turi būti pridedama didesnė, kolegija skiria galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. U. laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams, o nuteistajam M. R. laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.
Nustačiusi nuteistajam M. R. galutinę laisvės atėmimo bausmę didesnę nei 3 metai, kolegija neturi įstatyminio pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, nes pagal šio straipsnio 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. Todėl nuosprendžio dalis dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam M. R. naikinama. M. R. yra nuteistas už tris apysunkius nusikaltimus, be šių nusikaltimų jis yra 3 kartus teistas už 5 analogiškų apysunkių nusikaltimų padarymą, todėl įvertinant nuteistojo asmenybę, jo polinkį į teisės pažeidimų darymą, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kaip ir yra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. U. atidėdamas bausmės vykdymą, nustatė per trumpą 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegijos nuomone, šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo termino klausimą. Kaip jau minėta, nuteistasis A. U. dirba, turi šeimą, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nusikalstamas veikas įvykdė daugiau kaip prieš trejus metus, duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, nėra, todėl apylinkės teismas, atidėdamas A. U. bausmės vykdymą dvejų metų terminui, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent toks terminas yra pakankamas, kad nuteistasis per paskirtus įpareigojimus pajustų savo nusikalstamos veikos pasekmes, padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalstų. Kolegija pažymi, jog ankstesni A. U. teistumai yra išnykę, todėl jais remtis, sprendžiant klausimą dėl ilgesnio bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, negalima.
Kolegija iš esmės nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam Ž. J. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir nepagrįstai atidėjo jos vykdymą. Paskirdamas nuteistajam Ž. J. už BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. artimą sankcijos vidurkiui (vieneri metai vienas mėnuo penkiolika dienų) bausmę, ir dalį šios bausmės (tris mėnesius) pridėdamas prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, jog Ž. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalto ne pirmą kartą, dirba, turi šeimą, nusikalstamą veiką įvykdė daugiau kaip prieš trejus metus, ir nėra duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas Ž. J. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtas už atskirą veiką bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per švelniomis ir jas griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Taip pat nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai Ž. J. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vienas iš svarbesnių faktorių yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Nors prokuroras teigia, jog Ž. J. anksčiau yra nuteistas 6 kartus už 17 iš esmės analogiškų nusikaltimų padarymą per trumpą laikotarpį ir tai rodo, kad šis asmuo linkęs nusikalsti, tačiau Ž. J. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki priimant visus ankstesnius 6 nuosprendžius, beveik tuo pačiu metu, kaip ir kitus analogiškus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas anksčiau. Gi po šių 18 nusikaltimų daugeto padarymo, bylos duomenimis, Ž. J. daugiau nenusikalto, dirba, turi šeimą, be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-04-05 nuosprendžiu paskyręs galutinę subendrintą dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už minėtus 17 nusikaltimų, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paminėtų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistojo Ž. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis nebus izoliuotas nuo visuomenės, jis nepraras darbo ir galės toliau išlaikyti savo šeimą, tuo pačiu bus įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis, kas yra deklaruojama ir prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimumo taikyti nuteistajam Ž. J. BK 75 str. nuostatas pagrįstumu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam M. R. pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio BMW 316 vagystę paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu) paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam M. R.. Laisvės atėmimo bausmę M. R. skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendį (pakeistą 2006 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu).
Nuteistajam A. U. pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio Iveco vagystę paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio VW Golf vagystę paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2004-09-04 iki 2004-09-16. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.